Talkininkai patyrė kanapių rovimo džiaugsmą (11)

Kanapių rovimas | V.Daraškevičiaus nuotr.Nuostabų šiltą spalio 8 d. rytą Vilniaus rajone netoli Karvio ežero buvo surengta pluoštinių kanapių nuėmimo talka. Šių, gilias tradicijas nuo senų laikų Lietuvoje turėjusių augalų nuėmimas vyko pagal visas senąsias lietuviškas tradicijas –raunant rankomis, rišant jas į ryšius ir statant į pėdelius. Rovėjų laukė 1 ha pluoštinių kanapių, kurios ir pasėtos buvo tradiciškai rankomis, palydint skambiomis lietuviškomis sutartinėms.

Jau nuo 11 val. ryto šurmuliavo būrys talkininkų, pasiruošusių išbandyti senąsias mūsų tautos tradicijas. Atvyko rovėjų entuziastų net iš Dzūkijos, iš Merkinės apylinkių. Laukuose išsijuosę linksmai klegėdami darbavosi ir mokyklinio amžiaus vaikučiai, kuriems kanapių rovimo tradicija buvo malonus išbandymas ir paliko neišdildomą įspūdį. Kai kurios šeimos atsivežė net kūdikius.

Talką lydėjo laužai, talkininkai vaišinosi ant laužų virtomis bulvėmis su kanapių „spirgine“, lauko žolelių arbata, ant laužo virta daržoviene, dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi turiningu savaitgaliu, nuostabiu rudenišku oru bei įspūdžiais patirtais gaivinant mūsų protėvių papročius.

Rankomis nurautų kanapių ryšiai statomi į pėdelius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Rankomis nurautų kanapių ryšiai statomi į pėdelius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šiais tradicijas talkos sumanytojai ir organizatoriai Baltijos pluoštinių augalų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovai  Edgaras Babanovas (Edgar Babanov) ir Andrius Osadčis galvoja tęsti ir kitąmet.

Be galo džiugu atgaivinti primirštų tradicinių augalų auginimą ir senąją jo auginimo kultūrą, o ypatingai nuostabu išbandyti tradicijas pačiam, sugrįžtant prie mūsų ištakų ir pasijuntant senosios mūsų protėvių kultūros dalimi.

Kanapių augintojai primena, kad pluoštinė kanapė yra išskirtinis unikalus ekologinis augalas, turintis gilias tradicijas mūsų tautosakoje. Šie augalai jau patys savaime ekologiški, nes jų auginimui ne tik nereikalingos cheminės augalų apsaugos priemonės nuo ligų, kenkėjų bei piktžolių, bet dar ir patys palieka nepiktžolėtus bei maistinėmis medžiagomis praturtintus laukus ir apsaugo kitus augalus nuo kenkėjų puolimo. Įdomu tai, kad iš šių augalų galima pagaminti mažiausiai 50 000  (kai kas  priskaičiuoja net iki 150 000) įvairiausių gaminių, pradedant žmogaus organizmui labai vertingu aliejumi, išskirtinai tvirtu ir ekologišku pluoštu, kosmetikos gaminiais, vaistais ir baigiant statybinėmis medžiagomis bei biokuru.

Baltijos pluoštinių augalų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovai  Edgaras Babanovas (Edgar Babanov) iš kanapių sėklų išpučia pelus | V.Daraškevičiaus nuotr.

Baltijos pluoštinių augalų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovai Edgaras Babanovas (Edgar Babanov) iš kanapių sėklų išpučia pelus | V.Daraškevičiaus nuotr.

Atkreiptinas dėmesys, kad pluoštinės kanapės netinkamos svaigintis, kadangi turi labai mažus kiekius (iki 0,2 proc.) narkotine laikomos medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC). Narkotikams tinkamos kanapės sintetina nuo 3 iki 20 proc. THC).

Spalio 9 d., sekmadienį įvyks talka bus tęsiama. Talkininkai laukiami bet kuriuo dienos metu jau nuo 11 val.

Kategorijos: Kultūros paveldas, Lietuvoje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *