Spaudimas krūtinėje, dusulys, širdies permušimai, eilė prie kardiologo kabineto, vaistų saujos – daugybė tokių pacientų galėtų gyventi kitaip, jei būtų laiku pasirūpinę savo sveikata.
Viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų epidemijos stabdymo priemonių – efektyvi cholesterolio kontrolė. Tačiau atlikti paprastą kraujo tyrimą iš piršto, kuris parodo vien bendrąjį šių kraujo riebalų kiekį, ypač rizikos grupės žmonėms, nepakanka. Priežastis gana paprasta: kaltas ne pats cholesterolis, o jo kiekis ir tankis. Tai parodo išplėstinis cholesterolio tyrimas – lipidograma, kuri atliekama paimant kraują iš venos.
„Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!” – į tokią sveikatos profilaktikos akciją tradiciškai pakvietė „Medicina practica“ laboratorija. Septyniuose Lietuvos miestuose veikiančiuose šios medicininių tyrimų laboratorijos padaliniuose iki lapkričio pabaigos lipidograma – išplėstinis cholesterolio tyrimas – atliekama už beveik perpus mažesnę kainą nei nustatyta Sveikatos apsaugos ministerijos. Gyventojams dalinamos skrajutės, aiškinama apie kraujotakos ligų pavojų ir profilaktiką.
Vienos tokios akcijos metu „Medicina practica“ laboratorijoje lipidogramą atlieka apie 12 tūkstančių žmonių. Absoliučiai daugumai pacientų nustatomas per didelis bendrojo cholesterolio kiekis. Tačiau apie galimą pavojų širdžiai sprendžiama tik tuomet, kai įvertinami visi lipidogramos atsakymai: ne tik bendrasis, bet ir blogasis (mažo tankio), gerasis (didelio tankio) cholesterolis, kiti kraujo riebalai – trigliceridai.
„Cholesterolis žmogui svarbus kaip vanduo. Jis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Tačiau per didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis – lyg lėtai organizme tiksinti mina. Jis ir trigliceridai palaipsniui gali sužaloti kraujagysles, o žmogus nejaus liguistumo požymių. Tačiau kai prasideda širdies skausmai ar net ištinka infarktas, gyvybei gelbėti prireikia daug pastangų ir laiko. Lipidograma įspėja apie dar tik bręstančią kraujotakos sistemos krizę“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Koks cholesterolio kiekis grėsmingas žmogaus sveikatai, konkrečiu atveju turėtų spręsti specialistas, atsižvelgęs į paciento amžių, rizikos faktorius, bendrą organizmo būklę. Beje, per žemas cholesterolio kiekis irgi signalizuoja apie galimą ligą.
„Svarbiausia surasti priežastį, dėl ko sutriko kraujo riebalų gamyba. Anksti pastebėjus neigiamus pokyčius cholesterolį galima subalansuoti ir be cheminių vaistų. Pirmiausia reikia noro pakoreguoti savo gyvenimo būdą“, – priminė gydytojas S.Barakauskas.
Pavyzdžiui, gerai žinomo kanadiečių gydytojo Deivido Dženkinso (David Jenkins) atliktas tyrimas parodė, kad speciali dieta – augaliniai aliejai, sojos produktai, avižų ir miežių dribsniai, gysločio sėklos, riešutai, kai kurie vaisiai – gali padėti per pusmetį „blogojo“ cholesterolio lygį sumažinti 13 -14 proc. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokių gerų rezultatų pasiekė pacientai, kuriems dėl grėsmingos cholesterolio koncentracijos galėjo būti pasiūlyti medikamentai.
Žmonėms būtina išmokti valdyti ir stresines situacijas, nes jų metu „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje padidėja. Tvirtinama, kad kenčiantys ilgalaikį stresą 5–6 kartus dažniau miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Staigi įtampa irgi gali sukelti tiesioginę grėsmę širdžiai.
„Blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją sumažina ir tinkamas fizinis aktyvumas. Čia padeda ir gerasis cholesterolis, kuris organizme suriša „blogąjį“ cholesterolį, mažina lėtinių ligų riziką.
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą