Paskelbtos fizikos, chemijos ir medicinos Nobelio premijos (0)

Alfredas Nobelis

Alfredas Nobelis

2011 metų Nobelio fizikos premija skirta S.Perlmuteriui ir B.P.Šmitui su A.G.Riesui už stebint tolimas supernovas padarytą atradimą, kad visata plečiasi didėjančiu greičiu. 1998 metais dviems mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo kosmologijos mokslo pagrindai.

„Jie ištyrė kelias dešimtis sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, ir atrado, kad Visata plečiasi didėjančiu greičiu“, – sakoma pranešime, kurį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Mokslininkai nustatė jog šviesa, skleidžiama daugiau nei 50 tolimų supernovų, buvo silpnesni nei tikėtasi, o tai rodo, jog Visatos plėtimasis spartėja, nurodė akademija.

Nobelio fizikos premija atiteko astronomams, stebėjusiems senas žvaigždes, kurių egzistavimą užbaigia supernovos žybsnis. Jų tyrimų rezultatai patvirtina kosmologinės konstantos teoriją, kurią pirmasis pasiūlė Albertas Einšteinas.

Proveržis šioje srityje buvo pasiektas 1998 metais, kai viena mokslininkų grupė, vadovaujama S.Perlmutterio, ir kita, vadovaujama B. Schmidto, padedant A.Riessui, padarė tą pačią išvadą, jog Visata plečiasi vis sparčiau.

Izraelio chemikas Danielis Šechtmanas laimėjo Nobelio premiją chemijos srityje už kvazikristalų atradimą. Nobelio premijos komitetas nusprendė, kad D.Šechtmano darbas pakeitė ankstesnį mąstymą apie atomą.

Jo tyrimai „iš esmės pakeitė chemikų suvokimą apie kietuosius kūnus“, nurodė komitetas.

„Kvazikristaluose aptinkame stulbinamas arabų pasaulio mozaikas, įkūnytas atomų lygiu: taisyklingus raštus, kurie niekada nesikartoja“, – sakoma komiteto pranešime.

Be kita ko, kvazikristalai aptinkami kai kurių atmainų pliene, kurį jie sutvirtina tarsi armatūra.

D.Shechtmano atradimas buvo „itin kontroversiškas“, pažymėjo Nobelio komitetas, nurodęs, kad šio mokslininko buvo paprašyta palikti savo tyrėjų grupę.

„Jo kova galiausiai privertė mokslininkus iš naujo apsvarstyti savo supratimą apie pačią medžiagos prigimtį“, – rašoma pranešime.

D.Šechtmanas yra Haifoje įsikūrusio Izraelio technologijų instituto profesorius ir jame veikiančios F.Tobiaso katedros vadovas.

Amerikietis B.Beutleris, Liuksemburge gimęs J.Hofmanas ir kanadietis R. Steinmanas pelnė 2011 metų Nobelio medicinos premiją už imuninės sistemos tyrimus, kurie atvėrė naujas galimybes gydyti vėžį ir kitas ligas.

“Šių metų Nobelio (medicinos premijos) laureatai įvykdė revoliuciją mūsų supratime apie imuninę sistemą, atradę esminius jos aktyvavimo principus” – pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.

Šie mokslininkai tyrinėjo sudėtingas organizmo gynybines sistemas, kuriose signalinės molekulės sužadina antikūnų ir imuninių ląstelių, kovojančių su infekcijas sukeliančiomis bakterijomis ir virusais, išsiskyrimą.

Šių procesų supratimas atveria kelią naujų vaistų sukūrimui, taip pat padeda gydyti įvairiais su imuninės sistemos sutrikimais susijusias ligas, tokias kaip astma, reumatinis artritas arba Krono liga.

“Jų darbas atvėrė naujus kelius kurti prevencijos ir terapijos priemones prie infekcijas, vėžį ir uždegimines ligas”, – nurodė komitetas.

Tiesa, kanadietis mokslininkas R.Steinmanas, kuriam spalio 3 dieną buvo skirta Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje, rugsėjo 30 dieną mirė nuo vėžio, likus 3 dienoms iki premijos paskyrimo.

Nobelio premija skiriama tik gyviems mokslininkams. Tačiau premija gali būti skiriama, jeigu mokslininkas miršta po premijos priskyrimo, bet iki jos įteikimo Stokholme (Švedija). Iki šiol taip nutiko du kartus: 1931 metais skyrus literatūros premiją poetui iš Švedijos Erikui A. Karlfeldtui ir 1961 metais skyrus taikos premiją Švedijos diplomatui ir ekonomistui, generaliniam JTO sekretoriui D. Hamarskjoldui.

Nobelio komitetas dėl nesusipratimo šįkart padarė išimtį. R. Steinmano šeima, sužinojusi apie apdovanojimą, sakė, kad jų jausmų nusakyti neįmanoma. „Be abejo, mus labai prislėgė Ralfo netektis šį savaitgalį, bet tuo pačiu mes esame labai dėkingi už daugelį nuostabių metų, kuriuos galėjome su juo praleisti po ligos diagnozavimo prieš ketverius su puse metų. Ir, be abejo, mes labai didžiuojamės, kad tėtis buvo taip pagerbtas“, – spaudos konferencijoje sakė mokslininko sūnus.

Kategorijos: Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: