I.Gasperavičiūtė. Nuvalyti, perkabinti ar nukabinti? (35)

Kam tarnauja lentelės?

Dirbant mokytoja taikėsi ir tokių atvejų, kad kai liepi mokiniui surinkti šiukšles, tas paaiškina, kad ne jis prišiukšlino, tegu renka tas, kas mėtė. Vaikai natūraliai vadovaujasi aiškia logika. Pagal panašią logiką – tegul aptepliotas lenteles nukabina tie, kas tepliojo. Nepraėjus mėnesiui nuo lietuviškų kaimų pavadinimų ir lietuvių paminklų išniekinimo, rugsėjo 14 d. nukabinėjamos tos aptepliotos lentelės. Nors mąstant analogiškai ir logiškai kaip mokiniai, turėtų būti: Kas tepliojo, tas tegu ir nukabina…

Tačiau faktui įvykus reikėtų susimąstyti, kas toliau. Pažaidė lenkų valdžia mūsų korta Lietuvoje. Gal ir pakaks. Ar smagu buvo? Man ne. Juolab kad tuo metu, kai mums leido kabinėti su lietuviškais pavadinimais lenteles, uždarė visas mokyklas su lietuvių kalba Seinų valsčiuje.

Atidžiau peržvelgiau Lenkijos lietuvių interneto portalą www.punskas.pl – daug straipsnių, daug aktualios informacijos tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos, komentarų ir komentatorių kukloka – vienas kitas po vienu kitu straipsniu. Pasirodo, daugiau intriguojanti ir įdomi tema – dvikalbės lentelės. Taigi kabinti ar nukabinti? Internete daugiausia reiškiasi dvikalbių lentučių gynėjai. „Nekelkime baltos vėliavos“, „Šiandien atsisakome lentučių, rytoj atsisakysime mokyklų“ – tai vyraujanti nuomonė. Įdomu tik tai, ar šitie komentuotojai prieš 2005 metus rašė memorandumus Lenkijos valstybei, kad jiems būtinos dvikalbės lentelės jų tapatybei išsaugoti, ar kartu su Ramoniškių, Aradnykų, Krasnagrūdos ir kitais tėvais protestavo prieš mokyklų uždarymą? O gal tik demagogija užsiima arba kitų interesus tvarko mūsų rankomis?

Tikrai paradoksalu, kad Varšuvos ar Balstogės valdžia labai suinteresuota, jog Punsko valsčiuje kabotų dvikalbės lentelės su vietovių pavadinimais. Jeigu prieš keletą metų gerbiamas europarlamentaras ponas Voiciechovskis (Wojciechowski) teigė, kad pats savo rankomis galėtų užteplioti dvikalbes – lenkų ir vokiečių – lenteles, kyla klausimas, ar iš tikrųjų lenkų valdžia taip pasikeitė, tapo itin tolerantiška ir (ar) pamilo lietuvius? Jeigu nemokėčiau skaityti, namuose neturėčiau televizijos, būčiau kurčia ir akla, iš tikrųjų gal taip ir pamanyčiau.

Tačiau įdomu, ką įsivaizdavo tie Lenkijos politikos strategai, leidę Punsko valsčiuje pakabinti dvikalbes vietovių lenteles, tuo pat metu viešojoje erdvėje pradėdami karą prieš Lietuvą? Deja, Lenkijos lietuviai tapo artimiausiu neapykantos objektu. Puikiai žinome nuo seno Seinuose vyraujančią atmosferą, susijusią su lietuviais. Juk visai neseniai visą dešimtmetį ieškojome vietos Antano Baranausko paminklui, Seinų „Žiburiui“ žemės sklypą pardavė vietinis lietuvis, visi kiti: pradedant miesto valdžia, baigiant klebonu ir privačiais žmonėmis lenkais, Seinuose lietuviškai mokyklai vietos nesurado. Berznyke esantis „Panerių“ paminklas savo kiršintojo darbą irgi dirba. Įsijungus visai Lenkijos žiniasklaidai ir žymiausiems Lenkijos politikams į akciją prieš Lietuvą, nenuostabu, kad sulaukėme rezultatų. Per keletą metų į smegenis brukama informacija apie neva skriaudžiamus lenkus Pietryčių Lietuvoje paprastų žmonių sąmonėje juk jau įsitvirtino, ir kol kas nematyti jokio noro tą situaciją keisti. Taigi galime būti dėkingi Apvaizdai, kad išsakyti neapykantą lietuvių atžvilgiu pasirinkta formą užteplioti jiems brangius kultūros paminklus ir gimtąja kalba užrašytus vietovių pavadinimus, o ne tokia, kuria pasinaudojo Norvegijos Breivikas.

Atidžiai stebiu Palenkės vaivadijoje vykstančius išpuolius prieš tautines mažumas. Prieš beveik mėnesį Balstogėje įvykusiame susitikime su vaivada ir Policijos komendantu visų tautinių mažumų: baltarusių, ukrainiečių, totorių, rusų, žydų, lietuvių, atstovai pasisakė jaučią pavojų. Ganėtinai išraiškinga! Taigi kas gali garantuoti, kad kitas neapykantos proveržis tikrai bus nukreiptas prieš lentutes ir akmenis, o ne prieš žmones? Juk pastaruoju metu Suvalkų parduotuvėse ir pirkėjai, ir kasininkės pasisako: „Kam čia tų lietuvių reikia? Tegu dingsta iš čia, nes jie mūsų lenkus Vilnijoje skriaudžia“. Net ir Punsko mokykloje paaugliai savo draugams lietuviams pradėjo aiškinti: „Varykit į Lietuvą, čia ne jūsų vieta“.

Kol kas tokios pasekmės paprastiems Suvalkų krašto gyventojams. Vis tiek tikiuosi, kad atsikvošės tie politikai ir žiniasklaida, kurie sukūrė dabartinę mūsų realybę. Ir prašom mūsų neraginti nepasiduoti ar nekelti baltų vėliavėlių, nes mes be lentelių su lietuviškais pavadinimais išgyvenome šimtmečius, tai, ko gero, ir dabar išgyvensime. Taigi galime ir palaukti, vis dėlto turime vilties, kad kada nors tapsime lygiaverčiais, normaliais piliečiais, ne kažkieno užsienio politikos užgaidų įkaitais. Kai nebebus provokuojančių „Panerių“ paminklų, brošiūrų, skatinančių neapykantą, bei kiekvieną dieną Lietuvai ir lietuviams priešiškų straipsnių spaudoje, pasisakymų radijo ir televizijos laidose, politikų pasisakymų, tol mes kantriai pabūsime įkaitais, bet be vaidybos ir apsimetinėjimo, kad už saldainį perkamas mūsų palankumas. Beje, Lenkijos lietuviai nebe vaikai ir sugeba skirti, kas jiems yra naudinga, o kur jiems pakišamas saldumynas kaip masalas. Todėl palauksime, kol mūsų valstybė imsis atsakomybės išlaikyti lietuviškas mokyklas, išleis vadovėlius bent lietuvių kalbai, išspręs TV laidų absurdišką situaciją ir susirūpins (bet nuoširdžiai) savo tautiečių „tolerancija“ tautinėms mažumoms.

Jeigu vyks konsultacijos kaimuose dėl dvikalbių lentelių, raginu visus gerai apmąstyti, kad eilinį kartą neišeitų taip, jog gausime tik saldainiuką, o liksime alkani. Ar tuo būdu ką pasieksime? Gal ir ne, bet bent parodysime, kad nesame taip lengvai apgaunami.

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

35 komentarai

  1. suomis:

    O geriausia, kad būtų inisciuojamos derybos, dėl Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų repatrijacijos.

    • Getautas:

      Lenkijos lietuviai gyvena savo Tėvynės Lietuvos dalyje, kurią 1920 metais okupavo Lenkija. Iki tol ten tūkstančius metų gyveno baltai ir tos žemės priklausė Lietuvai. Tad žodis “repatriacija” Lenkijos lietuvių atžvilgiu visiškai netinkamas. Ši sąvoka nelabai tinka ir Lietuvos “lenkams”, nes dauguma jų – tai laikotarpiu nuo 1920 iki 1939 sulenkinti lietuviai arba baltarusiai. Lietuva “lenkus” galėtų nebent išsiųsti į Lenkiją, nes jie yra Lenkijos karinės agresijos prieš Lietuvą padarinys.

  2. Getautas:

    Straipsnyje derėjo paminėti ne Breiviką, o Leonardą Zawistonoviczių. Na, o lentelių nukabinėti nereikėjo – būtų buvę teisingiausia palikti ištepliotas – visas pasaulis būtų matęs, kaip Lenkija “gerbia” kultūrinį paveldą ir tautines mažumas.

  3. Jonas:

    Manau, kad nukabinėti nereikėtų. Reikėtų palikti kaip “aukštos” lenkų kultūros paminklus.

  4. tikras lietuvis:

    Reikia visą tą teritoriją Lietuvai atsiteisti, nes ji yra lietuvių nuo amžių.
    Kad ir tokiu motyvu, kad ji Lenkijai paskirta Stalino.

  5. Nadomas:

    Taip man atrodo. Nors ir labai skaudu, bet Lietuviškos zemes lenkijoje prarastos . Lekija savo noru jų negrazins o mes jėga jų neatsimsim. Jeigu situacijos grieztai nekontroliuos vyriausybė, visai realu prarasti dar dalį Lietuvos.Tad suomio komentaras dėl repatriacijos neatmestinas.Gaila ,bet besitesiant tokiai polit. situacijai zavistinovičių ir breivikų gamykla pradės dirbti.

  6. LIETUVOS VALDZIA NEREAGUOJA:

    SITAS KLAUSIMAS BUVO UZDUOTAS TEISINGUMO MINISTRUI per jo konferencija “15min” laikrascio redakcijoje. i ka ministras atsake, kad pareigunai ir policija turi dirbti savo darba o del kuriamos “lenku autonomijos” Vilnijoje ‘pasiskaitys’… tuo viskas ir baigiasi Lietuvos politiku tingiame gyvenime

    Gerbiamas p. R. Simasiau,

    Leiskite pasiteirauti, ka darote Jus, kad Vilniaus rajono valdzia vykdytu Konstitucinio teismo nutarimus, turiu omeny savavaliskus, specialiu kazkieno uzsakymu pagamintus Lietuvos miesteliu ir gyvenvieciu gatviu pavadinimus svetima kalba (lenku). Sitie pavadinimai nera nei istoriniai, nei tradiciniai, nei etnografiniai, bet tiesiog yra vertiniai nuo amziu cia buvusiu lietuvisku vardu i lenku kalba arba rasymas sulenkinta forma. Ar zinote, kad per Kulturos ministerijos ruosiamas “tautiniu mazumu” istatymo pataisas, Lietuvai priesiskos jegos megina ivesti lenku kalba kaip antra valstybine? Be to, Lietuvos valstybes pareiguno uniformas devintys asmenys vaikscioja prisisiuve lenkiskus uzrasus ant Lietuvos Respublikos uniformu?

    Ka darote, kad sustabdyti svetimu valstybiu politiku finansuojama ir agresyviai kuriama “Vilniaus krasto autonomija”? Jei netikite, paskaitykite “Kurier Wilenski”, ten atvirai tyciojamasi is Lietuvos Respublikos istatymu, jau teigiama, kad “Lenku autonomija” jau yra de facto ir tik klausimas kada bus patvirtinta de jure! O taip vadinama Tomasevskio “Lenku rinkimu akcijos” organizacija atvirai vykdo antivalstybine veikla, vykdo polonizacijos politika ir smeizia Lietuva tarptautinems organizacijoms, ne tik Europoje bet ir JAV. Tuo tarpu, Lietuvos politikai nesuformuluoja tvirtos ir paremtos istoriniais faktais pozicijos, tam kad atremti Lenkijos uzmacias vel bet kokiom priemonem suardyti Lietuvos teritorini vientisuma, ju patycias ir lietuviu tautos zeminima.

    Labai, labai daug Lietuvos pilieciu yra be galo sunerime del tokios musu valdzios apatijos valstybei ir musu visu saugumui.

  7. Liutauras:

    Aš pritariu straipsnio autorės mintims. Dėl lentelių turi nuspręsti vietos gyventojai-lietuviai. O mums Lietuvoje geriau patylėti. Juk pas mus iš viso draudžiama kabinti dvikalbes lenteles Vilnijos krašte. Apie visokias repatriacijas. 1940 metais tai buvo. Paskaitykit “Aušrą” Lenkijos lietuviai tai vadina tremtimi. Manau, kad kuo dažnesnis ir gausesnis Seinų ir Bereznykų karių kapų lankymas, Punske vykstančių švenčių lankymas, o ne Suvalkų ir Seinų parduotuvių , būtų bent moralinė parama Lenkijos lietuviams. Yra kur pasižvalgyti Suvalkų nacionaliniame parke. Juk tai msų Suvalkija.

  8. Galindas:

    Yra teisinis pagrindas per Hagos teismą iškelt klausimą apie Liublino sutarties (1569) pažeidimą dėl sienų nubrėžimo Stalino nurodymu. 1569 m. sutartis tarp dviejų suverenių valstybių Lietuvos ir Lenkijos, o ne kažkokios trečios jėgos nurodymu pravesta siena. Belieka tik mūsų valdžiai parodyti iniciatyvą, žinoma, prieš tai pasirašyti strateginę sutartį su Vokietija ir derinti šį klausimą su ja, ieškant palaikymo. Ne pro šalį būtų gauti Rusijos palaikymą, kaip 1920 m. sutarties su Lietuva signatarės, kurioje buvo apibrėžtos sienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: