Rugsėjo 16 d. penktadienį, eidamas 74-tuosius metus mirė Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto profesorius emeritas Aleksas Stanislovas Girdenis (1937-2011).
Aleksas Stanislovas Girdenis gimė 1937 m. spalio 19 d. Telšių rajono Tryškių miestelyje. 1962 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos katedros dėstytoju, 1973-1994 m. ir nuo 2001 m. dirbo Eksperimentinės fonetikos (1993-1994 m. Eksperimentinės kalbotyros) laboratorijos moksliniu vadovau 1994-2001 m. Bendrosios kalbotyros katedros (iki 1996 m. – Eksperimentinės kalbotyros katedra, reorganizuota iš laboratorijos) vedėju, 1984-1989 m. Filologijos fakulteto dekanu. Nuo 1986 m. jam buvos suteiktas profesorius vardas. Nuo 1990 m. ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas. 1991-1993 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. Nuo 1971 m. tęstinio leidinio „Kalbotyra“ lietuvių kalbos sąsiuvinių redaktorius.
Moderniosios eksperimentinės fonetikos, statistinės kalbotyros specialistas. Tyrė fonologijos, dialektologijos, eksperimentinės fonetikos, lietuvių kalbos ir kitų baltų kalbų istorijos, bendrinės kalbos teorijos problemas. Pirmasis iš lietuvių kalbininkų apibendrino lietuvių kalbos fonologijos tyrimus, susistemino ir sunormino terminus, sukūrė originalią klasikinės bendrosios fonologijos teoriją. 1964-1966 m. su Z. Zinkevičiumi parengė dabartinės lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Įrodė, kad K. Donelaičio hegzametras remiasi ne tik toniniu, bet ir izochroniškumo principu (str. rinkinys „Darbai apie Kristijoną Donelaitį“ 1993 m.) Lietuvių kalbos enciklopedijos (1999 m.) vienas autorių. Sukaupė daugiau kaip 33 tomus tarmių tekstų.
1980 m. kartu su bendraautoriais A. Girdenis buvo apdovanotas respublikine premija už vadovėlius mokyklai, 1986 m. išrinktas Milano kalbotyros draugijos (Sodalizio Glottologico Milanese) nariu korespondentu. 1988 m. jam suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1996 m. tapo antruoju (po prof. A. Rosino) įžymiojo lietuvių kalbininko profesoriaus Jono Kazlausko premijos laureatu. 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, 2000 m. Šiaulių universiteto garbės daktaras. 1999 m. (kartu su bendraautoriais) apdovanotas Lietuvos mokslo premija už toliau minimus kapitalinius gramatikos veikalus „Grammatika litovskogo jazyka“ (1985), „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ (1994-1997), „Lithuanian Grammar“ (1997).
2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
Gramatika lai išlieka, o kryžiai (tradicijoje) – užkasami.
Dievų valia teduodami mes gausim,
Priimdami – galbūt dėkosim,
Mirdami – su Baltais susitiksim –
Į amžiną Lietuvybę sugrįžti…
Tikrieji kalbininkai išeina.
Ar likusieji atlaikys kosmopolitų spaudimą?
Žemaitijoje rekėtų kelti vėliavas perrištas juodu kaspinu.A.Girdenis tikrai nebuvo kpsmopolitas. Jis mylėjo ir gerbė savo tėvų kalbą ir nesigėdijo ja kalbėti.Ją gerbė ir garsino.Amžiną atilsį dideliam vyrui