Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

I.Jociūtė. Ar mitologija aktuali šiandien?

Indrė Jociūtė, www.medisirupe.wordpress.com
2011 09 08 15:30
3
0
SHARES
I.Jociūtė. Ar mitologija aktuali šiandien?
Indrė Jociūtė | autorės asmeninė nuotrauka
Indrė Jociūtė

Skiriama Džozefo Kembelo  (Joseph Campbell) (1904-1987) atminimui

Ar mitologija yra aktuali tau ir man šiandien? Ar gali į mus prabilti didelių ir mažų tautų legendos, pasakos, padavimai? Ar mūsų religijos tikrai tokios skirtingos? O jeigu anapus visų kalbų, kuriomis kalba išminčiai, paletės mes vis tik atpažinsime metaforas, rodančias ta pačia kryptimi už žodžių, sąvokų, link transcendencijos, ar atpažinsime vektorius vienovės link?

Pradėjau nuo klausimų. Klausti – nuotykio galimybė, o kartais – ir kelionės pradžia. Aš pati gyvai prisimenu, kaip pirmą kartą pamačiau užrašytus iki tol nežinotus vardą ir pavardę – Džozefas Kembelas (Joseph Campbell). Tame straipsnyje tebuvo užsiminta, jog šis mitologas pats savęs klausė, ką daryti, kaip elgtis pasaulyje, kuriame egzistuoja gėris ir blogis. Praplečiant ir paaiškinant klausimą: kaip būti laimingu, matant visą bjaurastį, kuri egzistuoja mumyse ir anapus mūsų, kaip būti geru. Paminėtas atsakymas buvo trumpas: tu visada gali pasirinkti, ką daryti ir ar daryti. Tu visada gali pasirinkti matyti ir daryti gėrį. Ir ši trumpa užuomina mane sugavo, paėmė už rankos ir nuvedė į spalvotą, ryškų, gyvą Dž.Kembelo mitologijos pasaulį. Manau, kad jame kiekvienas ieškantis žmogus atrastų savo Bo medį ar Ariadnės siūlą, pastiprinimą kelionėje su Izaoku ar tabako taikos pypkei.

Džozefas Kembelas
Džozefas Kembelas

Dž.Kembelas buvo pasaulio mitologijų ir religijų tyrinėtojas, rašytojas, pasakotojas. Jis savo knygose, paskaitose ir betarpiškame bendravime su tais, kam buvo įdomu, kalbėjo apie mito reikšmę žmogui, gyvenimą kaip paslaptingą metaforų ir nežinomybės žaismą, gyvenimą kaip galimybę atrasti savo pašaukimą ir savęs tobulinimu paversti šį pasaulį gražesne vieta. Jo idėjos prasiskverbė į kitus mokslus – psichiatriją, antropologiją, o taip pat į kino meną (įkvėpdamos režisierių Džordžą Lukasą (George Lucas) sukurti „Žvaigždžių karus“), literatūrą, pakylėjo ne vieną jo kūrybą atradusį paprastą žmogų. Čia, žinoma, man paprieštarautų pats Dž.Kembelas, mat jis savo gyvenime nesutiko nė vieno paprasto žmogaus… Dž.Kembelas, aplinkinių vadintas velniškai mielu vaikinu, buvo žmogus – ieškotojas, ištikimai sekęs savo palaimos pojūtį (angl. „Follow your bliss“ – kertinė Dž.Kembelo pasaulėžiūros frazė).

Iš Džeimso Džoiso (James Joyce), kurio kūrybą Dž.Kembelas aistringai tyrinėjo, mitologas pasiskolino „monomito“ sąvoką. Monomitas – dėsnių, kuriuos ir pats Dž.Kembelas atpažino pasaulio mitologijose bei religijose, visuma. Tai tam tikra seka įvykių, kurie tikėtinai atsitiks, jei išgirsi ir paklusi šauksmui į savo kelionę, jei pasirinksi keliauti tuo keliu, kuris vadinamas herojaus keliu, arba, kalbant paprasčiau, tuo keliu, kuris tau iš tikrųjų yra skirtas ir kuriame tu atskleisi savyje slypintį asmeninį potencialą. Ne, tai nebus baltu smėliu barstytas takelis. Tai bus pačios baisiausios, kokias įsivaizduoji, kovos su drakonais (savuoju ego, šešėliu), grėsmingai užsiveriančios uolos (dualistinio mąstymo spąstai), tai bus mirtis (nukryžiavimas), o po to, jei pasiseks, įvyks prisikėlimas ir sugrįžimas namo.

Ne, tvirtino Dž.Kembelas, legendos, kurias skiria laikas ir erdvė, nėra skirtingos, jas tik paįvairina geografiniai, socialiniai, kultūriniai savitumai, tačiau esmė jų visų yra perdėm panaši. Ir šio erudito, kuris valandų valandas gebėdavo berti pasakojimus apie tolimiausių pasaulio kampelių papročius ir apeigas, jau niekas negalėjo įtikinti kitaip.

Džozefas Kembelas
Džozefas Kembelas

Šiuolaikinis pasaulis nebetiki ten, aukštai, stūgsančiu Olimpo kalnu, bet ir šiandien Prometėjai gyvena ir miršta tarp mūsų. Dalis šiuolaikinio pasaulio šiandien dar leisis į diskusijas ir pasisakys už Jėzaus gimties iš nekalto prasidėjimo bei prisikėlimo istorinį realumą, tačiau, pasak Dž.Kembelo, rojus nebūtinai susijęs su nekilnojamuoju turtu, o nekaltas prasidėjimas (arba antrasis gimimas) – su biologija. Tai vis psichologinės metaforos, baksnojančios pirštu į kiekvieną iš mūsų, o kartais tiesiogine to žodžio prasme gan stipriai trinktelėjančios per galvą. Kai paliečia mūsų širdis, jos tampa ir kiekvieno iš mūsų gyvenimo galimybėmis.

Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung) savo autobiografiniuose užrašuose yra prisipažinęs, kad kartą paklausė savęs, kokia yra jo gyvenimo mitologija, koks tai yra mitas, kuriuo jis gyvena, ir jis suprato, kad to nežino. Tada jis iškėlė sau gyvenimo užduotį, didesnę už visas kitas užduotis – išsiaiškinti, kokia yra jo gyvenimo mitologija. Dž.Kembelas siūlė žmonėms įsivaizduoti, kad jie praranda visa, kas brangiausia: miršta jų artimieji, apleidžia talentai, dingsta patogumai. Tuomet kas tave ir mane palaikytų, kas būtų ta jėga, kuri padėtų mums ištverti? Tai, kas mums padėtų ištverti ir gyventi, būtų mūsų asmeninis mitas.

Rodos, dar taip neseniai, bet jau prieš pusę amžiaus žmogus pirmą kartą apskrido Žemę, nufotografavo ją tokią gražią ir trapią iš taip toli. Toje kelionėje astronautai skaitė Biblijos Pradžios knygą! Tą akimirką tai, kas buvo matyti, ir tai, kas buvo skaitoma, nesusikirto, bet susijungė į gražią visumą atsivėrusioje žmogaus, sugebančio suvokti žodžių-vektorių kryptis, nuostaboje. Tada žmogus žengė žingsnį Mėnulyje. Šis buvo sausas ir be gyvybės, visai ne toks, kokį piešė sužadinta protėvių vaizduotė. Ten, aukštai, niekas nerado Olimpo kalno ir Dievo sosto. Dėl šio išaugusio visatos pažinimo kažkam sueižėjo didžiagabaričių religijų, kurių tiesos per klaidą buvo aiškinamos pažodžiui, konstrukcijos.

Viduramžių pasaulėvaizdisMes tiek daug sužinojome iš įvairių mokslo sričių apie šį pasaulį per pastaruosius šimtą metų, dar tiek daug sužinosime ateityje. Tačiau kai kas žmoguje išlieka nepakitę – tai jo gyvenimo etapai. Žmogus vis dar pereina tuos pačius gyvenimo etapus kaip ir prieš tūkstantmetį: keliauja jaunystės įkalne ir leidžiasi senatvės nuokalne, laidoja artimuosius ir savo neįgyvendintas vizijas, galų gale miršta pats.

Žmogus vis dar grumiasi su pabaisomis ir vaiduokliais, tik dabar dažnai persirengusiais šiuolaikiniais naujais rūbais. Tiems patiems matematikos dėsniams savo darbuose pakluso senovės egiptiečiai, Izaokas Niutonas (Isaac Newton) ir Albertas Enšteinas (Albert Einstein). Bendrystę liudija ir dvasinio gyvenimo dėsniai, lydintys žmogų nuo pat pirmųjų savivokos apraiškų. Mes galime gausias žmonijos patirties žinias panaudoti savo asmeninėje kelionėje ir nėra pabaigos atradimams tiek išorinėje, tiek vidinėje visatose.

Šiame besikeičiančiame pasaulyje, kur mokslo tiesos vis atnaujinamos ir vis labiau kertasi su pažodiniu religinių tiesų supratimu, kur asmeninės laisvės suvokimas skiriasi nukeliavus tūkstantį kilometrų (kartais tereikia apsidairyti aplink), o galutinė tiesa mums galbūt neprieinama, ar mes atpažįstame idėjas, kurios mus sugauna ir priverčia mūsų akis žibėti, kurios išjudina patį mūsų centrą (gilesnį negu ego)?

Ar mes pasirengę priimti išbandymus, kuriuos kelionė į save mums jau yra paruošusi, nepriklausomai nuo išorinių erdvės ir laiko? Ar mūsų pačių gražiausia idėja (mūsų dievas ar mitas, kaip bepavadintume) išgelbėtų mus sunkiausią akimirką?

Taip, ši idėja turėtų daug galimybių tave ir mane išgelbėti. Dėl to yra aktualu leistis į savo vidinės visatos tyrinėjimus. Šiame kelyje mums padės visa, ką žmonės ten, giliai, iki šiol jau atrado – istorijos, kurias žmonės seka, iš epochos į epochą keliaujančios vizijos, skirtingai papuoštos, bet sukurtos tos pačios žmogiškosios sąmonės.

www.medisirupe.wordpress.com

Nėra susijusių.

Comments 3

  1. Arvydas says:
    9 m. ago

    Patirti – reiškia žmogui, kaip mirtingajam, kaip baigtinei būtybei, nublokštai į baigtinumą, nubrėžiamą horizonto linijos, kaktomuša susidurti su nežmoniškumu.
    Ir kam sveikam žmogui vir bonus , kuriam nereikalingi jogie loginiai ramentai, jokios religijos, jokie autoritariniai bizūnai, jokie piemenys, jokie išganytojai, jokia gnostinė ar fideistinė policija,jokie dievai, jokie šamanai, trumpiau tariant joks / jokios / visuotinybės teroras, be kurio negali gyventi, kurio ilgisi, šaukiasi, maldauja, prašo metafizinis plebėjas, hetero -nomiškas vergas, amžinasis vergas,fanatiškai saugantis ir nešiojantis vergo grandines netgi tada, kai tampa emancipuotu vergu, kai vergo grandinės slepiamos po libertino drabužiais – ir slepiamos taip kruopščiai, taip intymiai, kad net pačiam vergui pradeda atrodyti, jog jis jau nebe vergas, juolab kad nesuskaičiuojamos libertarinės teorijos priverčia vergą būti laisvą, tačiau šis ” būti ” visiškai sutampa su ” atrodyti “, t. y. reali vergo egzistencija išnyksta kalboje, jis naiviai susitapatina su libertarine kalba ir , užuot BUVĘS laisvas, įlenda į kalbos kokoną, sudarytą iš laisvės žargono ir LAISVĖS , KAIP ŽARGONO.
    Žodis theoria, ne tik iškyla iš žodžio theos………

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    9 m. ago

    Nuostabus rašinys. Viskas jautriai, tiksliai ir taikliai apsakyta. Jausmas kaip skaitant K.G.Jungą.

    Atsakyti
  3. Arvydas says:
    9 m. ago

    J. Vaiškūnui. Deja I. Jociūtė kančia supranta kaip patyrimą.O, D. Kembelą gerbiu ir be jokio K.G.Jungo Galiu pateikti kitą požiūrį : Tarkim…
    Poezija nėra nevaržoma fantazija, greičiau ji yra žmogaus atsakas į būties kalbą. Poetas / žmogus / paklūsta būčiai, iš kurios gauna normą, savo gyvenimo / išgyvenimo / matmenimis matuoti. Tikras, ir konkrečiai žmogiškasis buvimo būdas, suponuoja būties pažinimą. Pasaulis atrandamas prieš atrandant daiktus. Žmogaus pasauliškumas įgalina jį sutikti daiktus, o jų fizinis artumas ne.
    Perkūnas atneša dangaus šviesą, o poetas paverčia žodžiu. Tačiau nei poetas , nei dievas nėra eilių /giesmės /autorius. Tai kas įvardijama puikiausias žodžiais, yra šventumas.Šventumas pats ateina į žodį. Šventumas yra gamtos grožis.
    Štai kaip Heidegeris matuoja savo matmenimis graikų šventyklą.
    ” Ji paprasčiausia stovi tarp tarpekliais išraižytų uolų. Pastatas apgaubia dievo figūrą ir leidžia per atvirą kolonadą žvelgti į šventąją vietovę. Šventovės dėka , šventovėje įsikuria dievas. Šitas dievo buvimas jau pats savaime praplečia šventosios vietovės ribas.Tačiau šventovė ir jos aplinkuma nėra neribota. Šventovės pastatas jungia ir telkia aplink save į vieną visus tuos kelius ir takus kuriais vaikščioja gimimas ir mirtis, nelaimė ir palaima, pergalė ir gėda, ištvermė ir žlugimas, kuriais eidamas kiekvienas žmogus gauna savo lemtį.Tų atvirų galimybių svaiginanti erdvė yra šios istorinės tautos pasaulis. Iš jo ji išeina ir jį sugrįžta.vykdydama savo paskirtį.
    Rymo sau pastatas ant plikos uolos. Atrodo , tarsi kas neštų tamsoje iškėlęs nepatogią ir nereikalinga naštą. Atsilaikydamas prieš šėlstančią audrą, jis kartu leidžia suprasti, kas yra audros galia. Akmens spindesys ir spindėjimas, priklausantis nuo saulės malonės, atspindi dienos šviesą, dangaus platybes , nakties tamsą. Pastatas nepajudinamai stovi priešais jūros potvynių bangas ir savo rimtyje išryškina jos siausmą. Medis ir žolė,erelis ir jautis, gyvatė ir žiogas čia įgauna savo išskirtinį pavidalą ir pasirodo, kas jie yra. ”
    Dievas čia parodomas kaip tai, kas iškelia patį šventumą. / šventą visumą / Šioje šventumo šviesoje tampa įmanoma įvairių santykių įvairovė, kuri leidžia žmogui ” išvysti save patį “.ir kuri taip įgalina žmogų rastis savo kelius pasaulyje.
    ….. Iš apavėtų batų, tyliai prabyla į mus, pavargusių kojų žingsniai……..
    Deja religija, ar ekstramali situacija priverčia žmogų pasirinkti vieną iš ” Žodžio Laisvių.”. O kas svarbiausia UAB “Bažnyčia ” spekuliuoja tuo,/ švetumo išgyvenimu / daro biznį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

2021 01 16
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

2020 12 20
Užmaršties laiką priminus

Užmaršties laiką priminus

2020 11 24
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Pixabay.com nuotr.

M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi

2020 11 14
Kapinės – archyvas po atviru dangumi

Kapinės – archyvas po atviru dangumi

2020 11 02
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. Metafizinis teatras

2020 10 25
Pixbay.com nuotr.

M. Kundrotas. Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas

2020 10 23
Baltiški papročiai grįžta: kodėl lietuviai vis dažniau renkasi senąjį tikėjimą?

Baltiški papročiai grįžta: kodėl lietuviai vis dažniau renkasi senąjį tikėjimą?

2020 09 11
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. Represyvioji sistema lietuvių kultūroje

2020 08 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno gatvėse – gerokai mažiau nelaimių, eismo saugumui – dėmesys ir šiemet
Gamta ir žmogus

Kauno gatvėse – gerokai mažiau nelaimių, eismo saugumui – dėmesys ir šiemet

2021 01 19
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių
Lietuvoje

Spartinant daugiabučių atnaujinimą kuriama nauja Investicijų platforma

2021 01 19
Kultūros ministerija | KM nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų

2021 01 19
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
Lietuvoje

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

2021 01 19
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

2021 01 19
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Iatorijos trynimas apie D. Razauskas. Kas yra Arvydas Juozaitis?
  • Skvernelis nesutinka apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Pajūrietis apie Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Spartinant daugiabučių atnaujinimą kuriama nauja Investicijų platforma

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauno gatvėse – gerokai mažiau nelaimių, eismo saugumui – dėmesys ir šiemet
  • Spartinant daugiabučių atnaujinimą kuriama nauja Investicijų platforma
  • Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
  • Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką
  • Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2008; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1794; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1534; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1516; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1409; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1391; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 16
17
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šiemet Lietuvoje prasidėjo kas dešimtmetį vykstantis gyventojų surašymas. Paskutinis gyventojų surašymas vyko 2011 m. Tuomet jis buvo atliekamas tiesioginiu būdu...

Skaityti toliau

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 20
78
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr. Savas mąstymas yra nusakomas tik sava Kalba. Antanas Maceina Šiame...

Skaityti toliau

Užmaršties laiką priminus

by Kristina Aleknaitė
2020 11 24
1
Užmaršties laiką priminus

Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė, knygų „Papasakoti Trakai“,...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

by daiva
2020 11 18
7
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

Veltīts Latvijas Tautas padomei, kas 1918. gada 18. novembrī pasludināja Latvijas neatkarību. Skiriama Latvijos Tautinei Tarybai 1918 m. lapkričio 18...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi

by Jonas Vaiškūnas
2020 11 14
22
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr. Dievų tapsmas žemesniais padarais nėra kažin kas išskirtinio pasaulio religijose. Vien graikų Dzeusas buvo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Iatorijos trynimas apie D. Razauskas. Kas yra Arvydas Juozaitis?
  • Skvernelis nesutinka apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Pajūrietis apie Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Spartinant daugiabučių atnaujinimą kuriama nauja Investicijų platforma
  • Akylus apie Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)

J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai