A.Berkevičius. Tik nesakyk, kad tu esi lietuvis (26)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | D.Vasiliauskienės nuotr., diena.ltTik nesakyk Lietuvoje, kad tu esi lietuvis, nes jei taip pasielgsi, mūsų garbių intelektualų būsi apšauktas radikalu, ekstremistu arba net nacionalistu. Net asmens dokumentuose nerašoma lietuvio tautybė, visiškai nesiskaitoma su pagrindiniu Lietuvos įstatymu – Konstitucija. Ir vėliava jau reikiamai negerbiama – nebūtina ją kelti, nebūtina ją gerbti. Ir visa tai vyksta po 20–ies atkurtos valstybės metų. Be to, bet koks tautinis pasireiškimas mūsų „šviesuolių“ yra įvardijamas kaip pavojų keliantis Lietuvai. Todėl priminsiu, kad lietuvių Tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, niekada netaps vergų ar baudžiauninkų tauta. Konstitucijos antruoju straipsniu teigiama, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, kad suverenitetas, tai yra visiškas valstybės nepriklausomumas nuo kitų valstybių vidaus reikalų ir užsienio santykių tvarkyme, priklauso Tautai. Kažkodėl į visa tai šiandieninėje Lietuvoje jau neatsižvelgiama. Kažkodėl paklūstama „revoliucionierių profesionalų“ diktatui, revoliucionierių, besinaudojančių mūsų žmonių su baudžiauninko prigimtimi nuolaidžiavimu.

1918 – siais metais atkuriant Lietuvos valstybę, kovose už Tėvynės laisvę daugiausia su priešu grūmėsi mūsų jaunimas. Todėl to meto mūsų šviesuoliai: dr. P.Sližys, dr. J.Alekna, kar. Velykis, S.Lozoraitis, J.Vileišis, M.Sleževičius, P.Narusevičius, S.Kairys, prof. kun. J.Meškauskas, K.Pakštas, prel. M.Reinys, kan. J.Tumas – Vaižgantas, S.Šalkauskis, V.Černeckis, plk. T.Daumantas, dr. P.Karvelis, M.Krupavičius ir kiti, žvelgdami Tautos ateitin, labai susirūpino tinkamu mūsų jaunimo auklėjimu. Šių ir kitų garbingų žmonių pastangomis pasirinktas skautiškasis jaunimo auk1ėjimas. Pagrindiniais skautiškojo auklėjimo rėmėjais, skautų šefais buvo prezidentai A.Stulginskis ir A.Smetona, o Skautų sąjunga buvo Švietimo ministerijos žinioje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dori, garbingi žmonės buvo nepriimtini, todėl 1940 m. liepos 25 d. įstatymu Skautų sąjunga buvo panaikinta. Be skautų sėkmingai ir naudingai Tautai veikė ir tarnavo dar ateitininkai. Šiandieną labai svarbaus, tinkamo jaunimo auklėjimo jau atsisakyta, nes didžiausia vertybė mūsų valdančiųjų galvose jau yra ne Tauta, ne žmogus, ne moralė, bet pinigai, už kuriuos galima parduoti tėvą, motiną, Tautą ir Tėvynę Lietuvą.

Vykstant partizaniniam karui, kovose už Tautos ir Tėvynės laisvę, partizanų būriuose daugiausia buvo jaunimas. Gi mūsų valstybės išmintingi žmonės, kai kurie generolai, ministrai dar 1940 metais savo Tautą jau buvo palikę likimo valiai. Ir 1991–siais metais kažkas panašaus nutiko, kai iš Lietuvos spruko kai kurie šiandieniniai mūsų politikai. Ir vieni, ir kiti suprato, kad svarbiausia yra sava gyvybė, bet ne Tautos lemtis. Ir praeitį jie labai keistai vertina. Kai Kaune buvo ketinama pastatyti paminklą partizanų motinai, tik aštuoni mūsų „tautos atstovai“ – Seimo nariai – šį sumanymą parėmė, nors Seime jų yra net 141.

Stebina kai kurių šiandienos mūsų kosmopolitų kalbos, kad Lietuvoje gali būti ir dvi kalbos, gatvių užrašai dviem kalbomis, nors Konstitucijoje nurodyta, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių. Stebina Lietuvoje parduodamų kai kurių knygų lietuvių kalba antraštės, kur naudojamas net svetimas raidynas. Stebina ir kai kurių mūsų valdininkų nuolaidžiavimas įvairaus rango revoliucionieriams profesionalams, kurie visiškai nesiskaito su mūsų Konstitucijos nuostatomis, atvirai tyčiojasi iš mūsų valstybės. Todėl privalu šių dienų Lietuvoje požiūrį į mūsų Tautą ir tautiškumą keisti iš esmės. Pasimokyti derėtų kad ir iš Lenkijos, kur labai daug dėmesio yra skiriama tautiniam jaunimo auklėjimui, kur kiekvienas tautinių mažumų atstovas žino, kad norint gauti geresnį darbą yra būtina save įvardinti lenku.

Apie labai rimtą mūsų Tautos padėtį Lietuvoje parodo atvejis Dieveniškėse, kur Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga buvo surengusi savo stovyklą. Net ten dalyvavę mūsų valstybės valdininkai buvo apkaltinti tuo, kad keliant valstybinę vėliavą ir giedant valstybės himną, jie atidavė privalomą ir reikiamą pagarbą. Kadangi ši kilni ir labai Lietuvoje reikalinga organizacija sėkmingai veiks ir toliau, siūlau visiems panorusiems susipažinti su šios Sąjungos veiklos kryptimis ir pagrindinėmis nuostatomis, perskaityti straipsnį, pavadintą „Lietuvos jaunimas tiki ateitim, giedodamas Tautinę giesmę“ („Lietuvos Aidas“, 2011 06 04, Nr. 127).

Tad kas darytina? Manau, kad kiekvienas Lietuvos valdininkas besąlygiškai privalo vadovautis pagrindiniu LR Įstatymu – Konstitucija. Jei susiduriama su Lietuvos pilietybę turinčiais žmonėmis, nepripažįstančiais pagrindinio mūsų Įstatymo, iš tokių žmonių būtina atimti Lietuvos pilietybę, piliečio pasą, kad savo veikla, poelgiais jie nedrumstų normaliems piliečiams gyvenimo. Privalu įvertinti ir bet kurio valdininko požiūrį į minėtą problemą. Jei valdininkas nesugeba ar nenori spręsti kilusios problemos, nedelsiant privalo būti pakeistas tokiu, kuris supranta, kad Konstitucijos nuostatų privalu laikytis be jokių išlygų.

Kad apgintume konstitucines nuostatas ir lietuvių Tautos teisę savarankiškai gyventi protėvių mums išsaugotoje žemėje Lietuvoje, manau, jog jau yra būtina nedelsiant savo Tėvynę Lietuvą mylintiems žmonės telktis Tautos Sąjūdyje. Pradėti reikėtų nuo iniciatyvinės grupės sudarymo. Manau, kad tai neturėtų būti kokia nors dar viena partinė organizacija, bet geros valios žmonių susitelkimas, kad apgintų savo Tautos ir Tėvynės interesus.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Pilietinė visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
alko-2-proc

26 komentarai

  1. Ryšininkas:

    Viskam kas pasakyta šiame straipsnyje – pritariu.

  2. tikras lietuvis:

    Niekai – tautos susidarė kaip tam tikros teritorijos gyventojų bendruomenės, todėl pavadinimą nauji nariai gauna pagal teritorijos pavadinimą.
    Išvada: Lietuvoje gyvena tik lietuvių tauta.
    Visų kitų tėra tik išeiviai iš kitų tautų.
    Išskyrimas lietuvių, kaip atskiros Lietuvos tautos, ne tik, kad nepateisinamai skaldo visuomenę, bet ir neatspindi tikrovės: juk tikresnis lietuvis yra ne tas, kuris gimė lietuvių šeimoje, bet dėl geresnio duonos kąsnio Lietuvos pasą numetė į šiukšlių dėžę, o tas, kuris gal juo negimė, tačiau su Lietuva susiejo savo ateitį – čia gyvena, susilietuvino, jo vaikai ir anūkai visiški lietuviai, stato Lietuvą ir išlaiko ją gyvą (o nebus Lietuvos, nebus ir lietuvių).
    Taigi: lietuviu yra ne gimstama, o tampama.
    Ne be reikalo Lietuvos piliečio pavadinimas yra lietuvis.
    Išvada: lietuvis yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys.
    Jei jis komandoje, tada yra lietuvis, kada pereina į kitą komandą, tada tampa anglu, airiu, rusu ar dar kuo, nes dirba jau ne Lietuvai (= prieš Lietuvą, nes Lietuvos, kaip šalies, interesai gali būti tik egoistiniai, t.y. savanaudžiai – kitaip Lietuvai neišlikti, jei rūpintis kitais, o ne savimi).

  3. tikras lietuvis:

    Todėl reikia ne šūkio “aš lietuvis”, o šūkio: BŪK LIETUVIU!

  4. PELĖDA:

    Lieuvą mylintiems būtina telktis ir vienytis, kad išsaugotume Lietuvos nepriklausomybę. Pirmas žingsnis – apginti mūsų kalbą, į kurią jau atsiraitoję rankoves kėsinasi valdžios vyrai. JOKIŲ DVIKALBYSČIŲ. Tai būtų tautos griūties pradžia. Lenkai tą puikiai žino, todėl taip akiplėšiškai ir reikalauja sunaikinti kalbą.

  5. Savijuosis:

    Jei jau kalbam apie lenkiškus užrašus , kur jie galimi ,kur negalimi , tai būkim nuoseklūs ir prisiminkim iš kur, kaip ir kieno palaiminimu atsirado ,,MAXIMA” , ,,Pizza jazz” ir panašūs lietuviškų firmelių nelietuviški pavadinimai ? Kodėl tada kažkam buvo leista griauti lietuvių kalbą ? Padarius vieną išimtį , netrunkam sulaukti meto , kai išimtis virsta taisykle . Gal žinote ,kiek reikia mokėti kalbų ,kad taisyklingai perskaityti Lietuvoje registruotų firmų pavadinimus ?

    Ar tai – ne kalbinė anarchija ? Angliškai , prancūziški, itališki , užrašai egzistuoja . Tai galima įsivaizduoti lenkų ,nelaikančių Lietuvos net pagarbos verta valstybe, pyktį ,kai lenkų kalba priskiriama ,,neliečiamųjų kastai” . Aš ne už dvigubus užrašus. Bet aš už tai , kad pase , šalia lietuviško gali būti pavardės ir vardo įrašas kita kalba. Galų gale yra kitų Europos šalių praktika.

    Ką mano apie tai žmonės ,neabejingi Lietuvių kalbos likimui?

    • tikras lietuvis:

      Firmų pavadinimai yra negalimi keisti, o pavardes irgi dera rašyti originaliai.
      Tik ar tikrai tie, kurie to prašo, yra lenkai ir ar yra jie kada turėję tokią pavardę, kokią nori užrašyti?
      Aišku, kad ne.

  6. Savijuosis:

    ,,Firmų pavadinimai yra negalimi keisti ” ?

    Jūsų kalba ,griežtai žiūrint , nelabai lietuviška . Todėl atspindite kalbai indiferentiškų žmonių nuomonę , kuri irgi svarbi ,
    BET
    būtų įdomu išgirsti ir Lietuvių kalbai neabejingų žmonių nuomonių .

    Kad transnacionalinės korporacijos , su savo ,,nekeičiamais” , ,,viršvalstybiniais” pavadinimais – kalbos ir valstybės naikinimo ,,trojos arkliai” , tur būt nebus labai netikėta mintis.

    • tikras lietuvis:

      Originalus pavadinimas turi ir likti tokiu.
      Jei, sakykime, tą pavadinimą sulietuvintume ne oficialiuose dokumentuose, o, pvz., viešojoje kalboje – laikraštyje, tai, manau, lietuvių kalbos negadintų, o ir pavadinimas nesikeistų.
      Pavardės, vardai turėtų būti rašomi originaliai, kaip ir firmų pavadinimai, bet tik dokumentuose (kad ir ne pirmame puslapyje).
      Kalbos esmė, vis tik, yra ta, kad taip vadinami Lietuvos lenkai iš tikrųjų nėra jokie lenkai ir niekada neturėjo lenkiškų pavardžių, nes yra daugumoje kilę iš lietuvių, tik, pasak Šv. popiežiaus, nors ir yra lietuviai, bet jie jau – lenkiškos kultūros.
      Kai kam atrodo, jog tai – lenkiško tautiškumo įrodymas ir tai jie bando įtvirtinti, nežiūrėdami tūkstantmečiais susiklosčiusios lietuvių teritorijoje tvarkos.
      O tai negali būti keičiama.

  7. Adelė:

    Lietuvių kalba archaiška , kuo lietuviai turėtų didžiuotis, viena gražiausių pasaulyje. Kalbos inspekcijos padarė didžiulę žalą, leisdamos viešumon nelietuviškus pavadinimus. O pavardžių lenkiškais rašmenimis negalima leisti todėl, kad lenkai , išsireikalavę pavardžių rašybą lenkiškai, nesustų. – imtų reikalauti , kad lenkų kalba taptų antra valstybine. O tada…tada galima ir autonomijos reikalauti. Ar Jūs to norite? Turime mylėti savo kalbą (kaip kad lenkai aukšina ir visur kiša savąją), o mes nenorim pagalvoti, kad jie savo kalbą puoselėja lietuvių kalbos sąskaita.

    • tikras lietuvis:

      Kaip jūs įsivaizduojate tą neleidimą nelietuviškų firmų pavadinimų į viešumą?
      Vietoj Siemens rašytume dokumentuose Zymens? 🙂
      Kaip žmonės atskirtų ar prekė tos, ar ne tos firmos?

      • Rokas:

        Ką reiškia vardą užrašyti originaliai? 🙂
        Nėra tokio dalyko, kaip rašymas originaliai, tiesiog yra sugalvota įvairių sistemų kaip užrašyti garsus, vieni rašo pagal vienas sistemas, kiti pagal kitas, mes turime savo (lietuvišką raštą. Vadiname taip, nes naudojam lietuvių kalbai koduoti/užrašyti), bet tai dar nereiškia, kad tinka tik lietuvių kalbai, tiesiog mes ja šnekam ir jai naudojam ir tiek. Panašų pavyzdį galima duoti su skaičiumi, kurio reikšmė yra vienas, dvejetainėje sistemoje jis bus užrašomas vienaip, aštuntainėje kitaip, morzės abėcėlėje dar kitaip ir pan. (tai kuris bus originalus užrašymas?).

        Vardas yra garsas, o ne kažkoks ženklas ar užrašymo būdas, juk norėdamas kreiptis į žmogų neužrašai jo vardo ant lapo ir priėjęs prie jo jam nerodai :), o kreipiesi žodžiu. Pirma kas atsirado, garsas, ar garso užrašymas?. Raštas reikalingas tik tam, kad galimėtų perduoti informaciją ir ją teisingai atkurti, jei žinai pagal kurią sistema ji užkoduota.

        Pagal tavo logiką, tarkim vokiški vardai turėtų būt rašomi vokiškai, rusiški rusiškai, žydiški žydiškai ar kilę iš jų ir pan. O ką daryti, jei žmogus savo vaikui davė vokišką vardą nežinodamas, kad tai vokiškas vardas ir jį užrašė lietuviškai, nes jį knygelėje perskaitė lietuviškai, tai kaip tada gaunasi, originaliai parašė ar ne originaliai? Nereik painioti su firmos ženklu, nes tai du visiški skirtingi dalykai. Firmos ženklas yra panašiai kaip herbas, tas ženklas gali būti sudarytas ir iš raidžių, skaičių, kokių nors fragmentų (pvz gali būt panaši į tam tikrą raidę, gyvunėlį ir pan), bet tai dar nereiškia, kad jos toks pat pavadinimas kaip ir naudojamų pvz raidžių (juk pvz kai kur net skaičius 1 turi įvairias prasmes), firma gali net neturėti pavadinimo ir naudoti tik ženklą. Jeigu ir ta pati MAXIMA, vieni kas moka angliškai, taria maksima, kiti kas pvz rusiškai, taria machima :). Ką tas X reiškia, gal daugybą, o gal iš tiesų nieko, o tik firmos ženklą, o pavadinimas Maksima :). Vardai ir firmų pavadinimai bei ženklai yra skirtingi dalykai ir nereiktų jų maišyti.

        Žmogus turi teisę į savo vardą, t.y į teisingą garsą (pvz.: Piotras yra Piotras, o ne Petras), o ne į tam tikrą užrašymo būdą. Lietuva naudoja lietuvišką raštą, todėl visi jos dokumentai rašomi lietuviškais rašmenimis, jei žmogus tampa Lietuvos pilietis (žinoma jam reik pirmą suprast ką reiškia tapt ar būt tam tikros šalies piliečiu), vadinasi jo vardas irgi užrašomas lietuviškai, tam, kad būtų teisingai atkuriamas Lietuvos piliečių. Beje, jei jis jau patapo savo noru tos šalies piliečiu, tai neturėtų būt jam svetima tos šalies kalba bei raštas, o kiti atveju jis yra laisvas pasirinkti kitos šalies pilietybę. Kažką gaudamas, kažko reikia ir atsisakyti, visko negali turėti, gauni tam tikras teises, bet visų pirmą, jei laikaisi įsipareigojimų :). O mūsų lenkams reiktų pasidomėti kokia kalba ir kas buvo jų protėviai, nes dabar jie giliai įsitikinę, kad jų protėviai buvo lenkai ir šnekėjo lenkiškai, o sužinoję, matyt, galvotų kitaip, lenkų valdžiai svarbiausia jiems ir jų vaikams neleisti apie tai susimąstyti, o lenkiški užrašai tai padėtų.

        • tikras lietuvis:

          Nenukrypk: nesiūlau kitų kalbų rašyba rašyti kokių nors, pvz., vokiečių, vardų pavardžių spaudoje, internete ar kitoje viešojoje erdvėje..
          Tačiau pase bei dokumentuose su juo susijusiuose koks nors Fricz (jei taip jų yra rašoma) turi būti lygiai taip pat užrašytas, nes jei pardavėjo vardas bus Fricz, o mes dokumentuose, pvz., važtaraščiuose, pradėsime rašyti sulietuvintai, pvz., Fricas, tai iš karto pasidarys neaiškumas: gal čia visai ne iš to žmogaus gauta.
          Arba paveldėjimo atveju – tai žmogus, kurio vardo pavardės nors raidė netiks, tai gali ir palikimą prarasti.

          • Rokas:

            Kaip ir nenukrypau, tiesiog paaiškinau, kad nėra tokio dalyko kaip originalus vardo ir pavardės užrašymo.
            Taigi, o kaip man ištarti taisyklingai vardą, kuris vokiškai užrašytas: Fricz, jei pvz aš nemoku vokiškai skaityti, be to, jei vardas bus užrašomas Lietuvos pase, aš automatiškai suprasiu, kad jo vardas yra užrašytas lietuviškai ir perskaitysiu Fricz, bet nebūsiu taisyklingai ištaręs? ir būsiu vardą iškraipęs, ar ne?. Bet spėju, kad vardas teisingai būtu ištartas, jei būtų užrašyta Fric (tam, kad taisyklingai būtų ištartas, galima naudoti kirčius – kairinį, dešninį ar riestinį, visiems būtų aišku kaip taisyklingai ištarti). Taigi, Fric yra Fric, o ne Fricas, sulietuvinimas ar užrašymas lietuviškais rašmenimis nėra tas pats. Be to, bet koks vardas, kuris naudojamas tam tikroje kalboje, prisitaiko prie kalbos ir jos taisyklių kurioje jis naudojamas, nes tiesiog yra taip patogiau jį vartoti.
            Dėl paveldėjimų, tai nėra čia jokių problemų, jei žmogus tampa kitu piliečiu, dokumentuose yra užfiksuojama, kad keičiasi vardo ir pavardės užrašymas, panašiai būtų su moters pavardės kitimu jai ištekėjus (jei pasikeičia pavardę), juk paveldėjimas dėl to nepradingsta, tik reik dokumentus susitvarkyti ir tiek ar bent užfiksuot. Jei norima, bus visada randama įvairiausių priežasčių reikalauti rašyti lenkiškai ar kitu raštu, siekiant savo tikslų ar tiesiog savų siaurių interesų.

            • tikras lietuvis:

              Originalus užrašymas yra tas, kuriuo yra užrašoma žmogui gimus.
              Ir po to niekada jo vardas ir pavardė negali keistis, nebent ta originali pavardė būtų Šūdžius, pvz., ir jis ją keistų dėl to, kad ji yra bjauri.
              Kitaip, pvz., žulikų niekada niekas nesugaudytų – jie vis keitinėtų pavardes vardus.
              Ir t.t.

              • tikras lietuvis:

                Moterų pavardžių keitimas yra kas kita, bet jos, jei teka už kokio tai Fricz, tai ir turi tokią pavardę, pvz., gauti, nes kitaip ji bus kaip ir ne to žmogaus žmona, jei to žmogaus pavardę užrašytume sulietuvintai , pvz., Fric, nors jo dokumerntuose būtų Fricz.

                • tikras lietuvis:

                  Todėl Lietuvos tuokimo institucija, sutuokiant iškraipiusi vienos lenkės vyro, gyvenančio Belgijoje (dabar ten gyvena ir ji), kitatautišką pavardę, užrašant ją jai, buvo aiškiai neteisi.
                  Rėmėsi tik tuo, kad Lietuvoje pavardės yra lietuvišku raidynu užrašomos, bet praleido kitą principą, kad pavardės jie jokiu būdu negali pakeisti.

              • Rokas:

                Jei gimsti rusijoje Lietuvos piliečių šeimoje, kuri buvo trumpam išvykusi, galvoji, kad gimimo liudijime bus tarkim lietuviškas vardas užrašytas lietuviškais rašmenimis?, o gal rusiškai?, tai grįžus reiks rusiškai rašyti? Jei neklystu, dabar negaliu pasižiūrėti, bet pas tuos, kurie gimė SSRS, gimimo liudijime buvo užrašyta lietuviškai ir rusiškai, tai kaip čia tada gaunasi, du originalūs vardo ir pavardės užrašymai? :), o kur dar žodinė forma.
                Vardo užrašymas yra žodinės formos užkodavimas, tam, kad jį perskaičius galimėtų taisyklingai atkurti, o ne pats vardas yra užrašas. Kitaip tariant: Raštas – skirtas žodiniai informacijai išsaugoti. Tu kalbi apie tai, kad vardas turi vaizdinę formą, tačiau vardas gali turėtų daug tų formų, priklauso nuo to kokią sistemą naudosi, visos yra teisingos, o ne originalios. Siūlyčiau išsiaiškinti kuo skiriasi raštas nuo kalbos ir kam raštas yra skirtas.
                Tas, kuris laiko save lietuviu ar tikru Lietuvos piliečiu ir nelaiko savęs kuo nors kitu, jam tiesiog nekils noro savo vardo ir pavardės dar kažkaip kitaip rašyti Lietuvos pase, nes jis bus Lietuvos pilietis, o ne kažkurios kitos šalies.

              • Rokas:

                O kodėl ne Friczienė, ar Friczė? :), juk ji Lietuvos pilietė ir pagal lietuviškas tradicijas taip turėtų būt, nesvarbu, kad teka už Fricz. Jei vaikai pasirenka būt Lietuvos piliečiai, tai mergaitė tokiu atveju turėtų būt Friczytė ar Fricė 🙂 (Net ir pas lenkus ji gali pakisti, bent moteriai, na bet lenkams nebūtina labai jau ir keist 🙂 ). Ar pavardės ėmimo taisyklės priklauso nuo to kokios tautybės ar pilietybės yra pavardės davėjas?
                Kitas dalykas, negali visko suderinti, tokiu atveju žmonės turėtų tą suvokti, nes susikerta dvi skirtingos rašymo kultūros ir tai liečia ne vien jų pavardę, bet ir pačią valstybę, jos interesus bei kultūrą, vadinasi ir kitus žmones.
                Pavardė ir nebuvo pakeista, o užrašyta tik lietuviškais rašmenimis. Jei būtų užrašyta Lietuvos pase kita rašymo sistema, tokiu būdu jos pavardė būtų iškraipyta, nes visi Lietuvos piliečiai būtų buvę suklaidinti ir skaitant pagal lietuvišką rašymo taisykles kitą rašymo sistemą, būtų netaisyklingai perskaitę, vadinasi, vardas ir pavardė būtų iškraipyti.
                Jei tai lenkei taip blogai, juk gali tapt lenkijos piliete ir būtų buvę viskas gerai 🙂 Puiki Lietuvos pilietė ir labai lojali 🙂 Didžiausia problema ne rašyme, o tokiuose žmonėse.

                • tikras lietuvis:

                  Vis dar nesupranti – mūsų taisyklės tinka tiems, kurie yra mūsų p[iliečiai ir gyventojai.
                  Bet netinka tada, kada mūsų pilietė teka už kitos šalies piliečio: tokiu atveju ne anas pilietis ims pavardę, o mūsiškė, todėl ji gali imti pavardę tik tokią kokia yra – be jokių lietuvinimų, kurie aną pavardę iškraipys.

                • Rokas:

                  Aš tai viską suprantu :), bet esmė yra ta, kad taisyklės ir turi būt kuriamos mūsų piliečiams, o ne visokio plauko kitų šalių piliečiams, kad jiems čia būtų patogu, o patogu turi būti mums, tai neturi kelt grėsmės valstybei, jos kultūrai ir tuo negalėtų pasinaudoti kitos jėgos savo interesams. Todėl niekada visko negali gaut, tenka derintis prie kitų žmonių (juk gyvename socialinėje visuomenėje, kiekvienas sprendimas paliečia kiekvieną žmogų, o ne vieną) ir kažko atsisakyti, todėl pavienių žmonių siauri interesai neturi pakenkti visiems kitiems, šioje vietoje jiems tenka kažko atsisakyti, kitur jie kažką gauna kur kitiems reik kažko atsisakyti iš to ir atsiranda pusiausvyra.
                  Dar kartą pakartosiu, kad reiktų skirti du dalykus: lietuvinimą ir užrašymą lietuviškais rašmenimis, tai du skirtingi dalykai. Juk ji ima kitataučio pavardę, o ne jos užrašymo būdą kita rašymo sistema. Užrašymas lietuviškais rašmenimis, tas pats kas signalą pvz perduoti ne pagal analoginę sistemą, o pagal skaitmeninę. Tai tik kitoks informacijos perdavimo būdas, o ne pati informacija, ji tik neša informaciją.
                  Ką daryt, jei vaikas (Lietuvos pilietis), kurio vardas ir pavardė užrašyta kitais rašmenimis ateina į mokyklą, kaip kitiems ją taisyklingai perskaityti?, reik jo pastoviai klausinėti? ar to rašto mokytis, o gal net ir kalbos, o tai ką tada tai reiškia? Ar nepažeidžiama aplinkui esančių Lietuvos piliečių teisė lietuviškoje mokykloje Lietuvos piliečio pavardę perskaityti pagal lietuvišką raštą? Išsikreipia raštija, nes niekad nežinai kokiu raštu užrašyta,nors turėtų būt pagal lietuvišką. Be to, juk Lietuvos piliečiai neprivalo mokėti jokios kitos kalbos, rašto išskyrus lietuvių kalbą ir raštą? Ką tada daryt? 🙂

                  • tikras lietuvis:

                    Viskas b8na taip kaip sakei, jei tie =mon4s gyvena Lietuvoje.
                    Bet aš tau pasakoju apie atvejį, kada tas užsienietis Lietuvoje negyvena – dabar ir jo žmona Lietuvoje negyvena.
                    Taigi jo pavardė vienokia, o jos, nors turėtų būti ta pati, – jau kitokia (nes sulietuvinta).
                    Va, šito būti negali

  8. tikras lietuvis:

    O tuos “lenkus” lkz.lt vadina šūdlenkiais, t.y. apsimetėliais.
    Visi jų reikalavimai yra tik dėl materialinės naudos (kaip ir pederastų, “žydų” organizacijų, “tolerantų”, “žmogaus teisių gynėjų” ir pan.) – negautų paramos iš Lenkijos, tai ir nedurniuotų.
    Ir dar.
    Adamkus’ pernelyg įsileido į draugystes, pažadus, nuolaidas ir pan. su lenkomanais, nors tam neturėjo jokių įgaliojimų.
    Va, jie ir draskosi.
    Bet gerai Grybauskaitė sako – nereikia kreipti dėmesio, o tvarkingai atlikti kas priklauso: lenktreles nukabinti, kaltus nubausti.
    Dar, sakyčiau, reikėtų už nuolatinius įstatymų pažeidinėjimus “lenkynėj” sustabdyti savivaldybių veikimą ir įvesti respublikinį valdymą.

    • Savijuosis:

      ,,Adamkus’ pernelyg įsileido į draugystes, pažadus, nuolaidas ir pan. su lenkomanais, nors tam neturėjo jokių įgaliojimų.”

      Ar nebus problema ta ,kad užsienio politika Lietuvoje labai stipriai gali keistis dėl vieno žmogaus ( nors jis ir LR Prezidentas , bet juk žmogus) . Juk Lietuvos interesai ir grėsmės praktiškai nesikeičia paskutinius 250 metų . Tai remiantis šia istorine perspektyva ar negeriau įstatymiškai įtvirtinti politikos formavimo principus bent jau kaimynų atžvilgiu ? Kad nebūtų taip , kad užsienio jėgos prastūminėtų sau palankius prezidentus taip ,kaip jau buvo su paskutiniais Abiejų Tautų Respublikos karaliais . Žinia, kuom tai baigėsi.

      Lenkams pakanka neskubant pasiruošti ir gerai sudalyvauti prezidento rinkimuose . Ir per prolenkiško prezidento prezidentavimo laikotarpį oj kiek galima nuveikti … Ilgiems metams į priekį .

  9. REIKALINGA TAVO PAGALBA:

    TIKTAI TIESIOGINIS VALDYMAS SUVALDYS POLONIZACIJOS AGRESIJA. pareigunus nevykdancius teismo isakymo atleisti is darbo.LENKIJA IR LENKAI TYCIOJASI IS LIETUVOS TERITORINIO VIENTISUMO IR VALSTYBINES KALBOS, KONSTITUCIJOS. Lenku bendruomene (padedama finansiskai ir politiskai Lenkijos politiku ir antilietuviskai nusiteikusiu asmenu) aktyviai veikia pries Lietuvos valstybe. Lenku bendruomene Lietuvoje turi visas teises: kalbeti lenkiskai, leisti lenku kalba spauda, lenku radija, lenku TV, lenkiskas mokyklas – Lietuvoje ju virs 100!, KARTA POLAKA, lenku organizacijas, lenku institucijas, lenkiska universiteta, lenku atstova Europarlamente, lenku atstovus savivaldybese, ir t.t. Taciau – LENKAI REKIA APIE DISKRIMINACIJA:)
    Todel galim drasiai teigti, kad tai yra tiesioginis Lietuvos valstybes puolimas su tikslu POLONIZUOTI VILNIAUS KRASTA IR JI VEL OKUPUOTI. Lenkijos tikslas:
    1. Iteisinti lenkiskus gatviu pavadinimus – kas iteisintu pripazinima, kad tos vietoves tarsi priklauso lenku bendruomenei ir kartu ITEISINTU LENKIJOS IVYKDYTA 1920 METU VILNIAUS OKUPACIJA
    2. Sekantis zingsnis lenku kalba Lietuvos valstybinese institucijose ir oficialiuose dokumentuose – kas atvertu kelia atvirai POLONIZACIJAI. Lietuviai nebegautu paslaugu lietuviskai ir butu engiami, prasidetu jau ir taip vykdoma ju DISKRIMINACIJA.
    3. Galutinis tikslas, kaip suprantama, butu Vilniaus krasto ir galu gale Vilniaus atplesimas nuo Lietuvos. Neturekite kitu iliuziju, Lenkija nera mum draugiska valstybe. Visos ju kalbos, pareiskimai ir veiksmai liudija apie Lenkijos ir lenku priesiska nusiteikima Lietuvos atzvilgiu ir ju sieki atplesti nuo Lietuvos teritorijos etnines ir istorines lietuviu zemes.
    TODEL REIKIA UZKIRSTI KELIA BET KOKIAM LENKU SPAUDIMUI DABAR. GATVIU LENTELES – TAI TIK PLYSYS LIETUVOS GINYBINEJE UZTVANKOJE IR JO NEUZBETONAVUS PRASIVERS VISOS POLONIZACIJOS SRUTOS IR JAU NEBESUSTABDYSIM. TODEL LAIKAS REIKALAUTI IS MUSU APATISKOS VALDZIOS ATSAKOMYBES UZ LIETUVOS VALSTYBES IR LIETUVIU TAUTOS BEI KALBOS ISSAUGOJIMA.
    KREIPKITES I KULTUROS MINISTERIJA,ATSKIRUS POLITIKUS, RINKIM PARASUS PO PETICIJA, KAD UZKIRSTI KELIA POLONIZACIJAI DABAR – NES PAVOJUS VALSTYBEI PATS RIMCIAUSIAS KOKS TIK GALI BUTI. Lietuva ne tam issivadavo is rusu okupacijos ir rusifikacijos, kad ateitu lenkai ir polonizacija. STABDYKIM POLONIZACIJA DABAR IR CIA – JOKIU KOMPROMISU. TAUTA – VIENYKIMES

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *