Pasibaigė patriotinio jaunimo stovykla Dieveniškėse (nuotraukos) (12)

Žygis į Počkonių piliakalnį | Vaivos Strikaitytės nuotr.

Žygis į Počkonių piliakalnį

Nuo trečiadienio Dieveniškėse stovyklaujantis patriotinis jaunimas šiandien iškilminga eisena uždarys stovyklą. Beveik savaitę trukusioje stovykloje „Mūsų šaknys – baltai“ jaunuoliai mokėsi pažinti Lietuvą per jos istoriją, senuosius amatus, karybą, baltų dvasinį palikimą – senojo tikėjimo apeigas, kalbų pamokas. Dėmesio net iš valdžios atstovų netikėtai susilaukę stovyklautojai savo pastangomis įrodė, kad žiniasklaidą užplūdęs šmeižtas yra tik melo burbulas.

Stovyklos atidarymo metu pagerbta trispalvė

Trečiadienio popietę stovykla buvo atidaryta iškilmingai pakeliant trispalvę. Vėliavą pagerbti atvyko ir vietinės policijos bei pasieniečių atstovai. Sugiedojus himną, kalbas sakyti ir ko nors palinkėti stovyklautojams buvo pakviesti visi, parėmę stovyklą:  „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, jaunųjų Šaulių rinktinės Šalčininkuose vadas Eimantas Tamulynas, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė ir kiti. Nuskambėjusiose kalbose buvo primintas Dieveniškių krašto lietuviškumas ir dieviškumas, tautinės kultūros puoselėjimo svarba.

Lietuvos Tautinio Jaunimo Sąjungos pirmininkas Julius Panka pabrėžė, kad išlikti lietuviu Šalčininkų rajone yra tikras didvyriškumas, todėl stovyklautojai stengsis atgaivinti lietuviškas šaknis žmonių, kurie jas pamiršo, širdyse.

Po šių kalbų buvo nustatytos ir stovyklos taisyklės – be leidimo neiti iš teritorijos, nesikeikti germanų ir slavų kalbomis – už šiuos keiksmažodžius pažadėta išplauti burną su ūkišku muilu, tačiau visą stovyklos laikotarpį juokais pasiūlytos bausmės niekam neprireikė.

Stovyklauti susirinko 12-18 metų jaunimas iš Lietuvos ir Latvijos, stovykloje taip pat dalyvavo Šalčininkų ir Dieveniškių apylinkių jaunuoliai.

Stovykloje – ir dvasinis, ir materialusis baltų palikimas

LTJS organizuotoje stovykloje “Mūsų šaknys – baltai” dalyviams pristatytas ir dvasinis protėvių palikimas, ir materialusis kultūros paveldas. Jau pačią pirmąją dieną stovyklautojai susipažino su lietuviška karyba, kurią pristatė gyvosios archeologijos klubas „Varingis“. Klubas pademonstravo viduramžių kovas, o po to leido senoviniais šarvais, kardais ir skydais pasidabinti patiems stovyklautojams, išbandyti viduramžių kovų meną. Tiesa, norintys prieš tai turėjo įveikti varginančią išbandymų estafetę.

Stovykloje senovinį verpimą, juostų vijimą, nėrimą kauline adata ir archeologinių marškinių siuvimą pristatinėjo klubas „Dvargantis“. Stovyklautojai galėjo pabandyti vilną paversti siūlais pasinaudodami tik nedideliu verpstuku, pritvirtintu ant medinio pagaliuko. Tokia priemone susiverpti siūlus užtrukdavo nepaprastai ilgai, tačiau verpimo rateliai atsirado tik XVI amžiuje.

Stovyklautojai susipažino ir su dvasiniu baltų paveldu – jau antrosios dienos pavakare nužygiavę iki Poškonių piliakalnio jaunuoliai dalyvavo Romuvos organizuotose baltiškose apeigose, kur pagerbė senuosius dievus, padėkojo Žemynai už lietuvišką žemę, linkėjo vieni kitiems išlikti lietuviais, gyventi darnoje su gamta ir žmonėmis.

Jaunuoliai taip pat mokėsi sutartinių, kurios padėdavo tautai sutarti tarpusavyje. Šis dainavimo būdas, suderinantis sielos stygas, įrašytas į UNSCO saugomo paveldo sąrašą. Tikimasi, kad sutartinės padės atrasti lietuviškumą savo dvasioje. Kiekvieną vakarą jaunimą kvietė ir liaudies šokių vakaronės, kur griežiant smuikui galėjo pasilinksminti visi stovyklos dalyviai.

Stengtasi priartinti lietuvius prie Latvijos

Didžiausių stovyklautojų liaupsių nusipelnė Latvių kalbos pamokos. Kiekvieną popietę stovyklautojai rinkosi mokytis latvių kalbos, o šiandien jų laukia egzaminas. Anot stovyklos organizatorių, lietuviai turėtų susikalbėti su latviais nenaudodami jokių tarpinių kalbų – nei rusų, nei anglų, nei vokiečių.

Dalyvavę šiose paskaitose jaunuoliai išmoko elementarių pasikalbėjimų latviškai, sužinojo būdą, kaip be didelių pastangų lietuviškus žodžius paversti latviškais ir tokiu būdu atrado dar didesnį mūsų kalbų giminingumą. Šių pamokėlių metu dalyviai dainavo ir latviškas dainas.

Mokydamiesi latvių kalbos stovyklautojai savo įgūdžius galėjo išbandyti ir praktiškai, nes į stovyklą buvo pakviesti ir latvių jaunuoliai. Pastarieji, nors stovyklos programa privaloma visiems, buvo atleisti nuo latvių kalbos pamokų.

Vaivos Strikaitytės nuotraukos:

Kategorijos: Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *