Lenkija paskelbė Smolensko tragedijos tyrimo ataskaitą (11)

Liepos 29 d. Lenkija paskelbė Smolensko tragedijos tyrimo ataskaitą. Joje teigiama, kad 96 žmonių gyvybes nusinešusios nelaimės priežastimi yra lėktuvo pilotų klaidos. Tačiau Lenkijos pareigūnų teigimu dalį kaltės turi prisiimti ir Rusija. Ataskaitoje teigiama, kad dėl praėjusiais metais Smolenske įvykusios aviakatastrofos, per kurią žuvo prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski) yra kalti ir Rusijos oro uosto dispečeriai bei prastas oro uosto apšvietimas.

Tuo tarpu šių metų pradžioje paskelbtoje oficialioje Rusijos tyrimo ataskaitoje kalta dėl avarijos pripažįstama vien tik Lenkijos pusė.

Lenkija pripažįsta, kad šalies vadovybę gabenusio lėktuvo „TU-154” pilotui pritrūko patirties leistis sudėtingomis oro sąlygomis. Tačiau tuo pačiu teigiama, kad Smolensko oro uosto apšvietimas buvo „defektyvus ir nepakankamas“, o oro kontrolės pareigūnai suteikė besiruošiančio leistis orlaivio komandai „klaidinančią informaciją“.

Be to, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad greta Smolensko oro uosto teritorijos augančių medžių aukštis neatitinka nustatytų saugumo reikalavimų.

Komisijai rengusiai ataskaitą vadovavo Lenkijos vidaus reikalų ministras Ježis Mileris (Jerzy Miller). Į jos sudėtį įėjo 34 nariai – karinės ir civilinės aviacijos ekspertai, tarptautinės ir Lenkijos nacionalinės teisės ekspertai, orlaivių pilotai bei muitinės ir saugumo pareigūnai.

Prezidentas Lechas Kačynskis su kitais lenkų pareigūnais katastrofos dieną vyko į sovietų pajėgų Katynės miške prie Smolensko 1940 metais įvykdytų masinių Lenkijos karininkų žudynių minėjimui skirtą renginį.

Kategorijos: Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

11 komentarų

  1. tikras lietuvis:

    Ką jie čia nusprendė – juk jiems liepė skristi į kitą aerodromą.
    Tai pamiršo?

  2. Lyg ir neteko to girdėti. Gal nuorodą galite duoti?

  3. tikras lietuvis:

    Tai tas su kuriuo lakūnai palaikė ryšį – bent du kartus jiems sakė, kad skristų į kitą aerodromą. Buvo rašyta tada, tuoj po įvykio.
    Matyt, nujautė, kad esant rūkui ir kitoms nepalankioms sąlygoms, leistis gali būti pavojinga.
    O lakūnai tarpusavyje šnekėjo, kad jiems leistis būtina (lyg ir neatleistų, jei nenusileistų).
    Vienžo, nereikėjo su trandalietu (nejau tokia valstybė elitui vežti būtų neišgalėjusi nupirkti lėktuvo kaip reikiant?) vežti šimto žmonių Lenkijos vadų, o, turint tokį “krovinį”, nederėjo tiek rizikuoti – vieta nežinoma, rūkas, nesimato, plius Rusijoje amžinai visokios kliūtys, todėl nereikėjo žiūrėti preziko užsispyrimo – geriau būti gyviems.

  4. !:

    Dar neaišku ar tame lėktuve, be pilotų, iš viso kas nors buvo. Vis dar galioja nepaneigta versija, jog lėktuvu skrido tik pilotai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: