V.Visockas. Ko vertos Česlavo Okinčico ašaros? (13)

Vytautas Visockas

Vytautas Visockas

Šita žurnaliste aš ilgai nepasitikėjau. Ji labai padėjo neaiškiam verslininkui Viktorui Uspaskichui, kuris ilgainiui tapo tuo, kuo dabar yra. Ji leido jam šokti, dainuoti, laidyti pigius sąmojus. Buvo „nikoks vaizdzialis”. Nemanau, kad ta žurnalistė veikė savarankiškai.

Televizijose tokių žurnalistų nebūna. Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Ta žurnalistė nukreipė savo žvilgsnį į Operos ir baleto teatrą. Patiko, nes esu klasikinės operos mėgėjas. Bet to teatro „režisieriui” ji nei pakenkė, nei padėjo, kiek teko girdėti. Nežinau, ar ji pakenkė Akademinio dramos teatro „režisieriui”, tam įmitusiam, žmoną ir dukrą įdarbinusiam. Gal šiek tiek nustūmė į pašalius. Patiko jos „papildų”, „maisto priedų” laidos. Dabar ką valgau, ką geriu, kuo gydausi – vis neapleidžia mintis, kad lėtai nuodijuosi. Bet kitos išeities neturiu: nieko ekologiško šioje Žemėje jau nenusipirksi.

Ir staiga ši žurnalistė atkreipė dėmesį į Kovo 11-osios Akto signatarą Česlavą Okinčicą. Dabar, kai lenkai vis įnirtingiau puola lietuvius. Dar ne Lietuvą, dar tik lietuvius, nors ir teritorines pretenzijas vis įžūliau ima reikšti. Lenkų „sirgaliai”, atvažiavę „pasižiūrėti” Olandijos futbolo komandos rungtynių su Tauragės „Tauru”, jau skandavo: „Lietuva – Lenkijos”.

Ką galėtų reikšti, kad ši žurnalistė ėmėsi politinės temos? Nacionalinis transliuotojas bando švelninti lenkų šovinistų smūgius, visus šunis karia lietuvių daugumos, „nejautrios mažumų problemoms”, virvute, o ji pakėlė ranką prieš prezidentų ir premjerų patarėją lenką – abiejų tautų pastarųjų dviejų dešimtmečių bičiulystės simbolį!

Nė vieno blogo žodžio apie paskutinę Rūtos Grinevičiūtės-Janutienės laidą negalėčiau pasakyti. Kad ir kaip įtariai vertinčiau šią žurnalistę, ji labai laiku prabilo subtilia lenkų-lietuvių santykių tema. Daug kraujo ji sugadino visokio plauko grobuonims, gal ir šioje dirvoje ji išaugins karčių, bet sveikatai naudingų vaisių?

Nejaugi ponas Č. Okinčicas gudresnis už patį Štirlicą? Šis rusų herojus įtakingiausio nacio vis dėlto nevedžiojo už nosies, nors ir buvo labai netoli jo, o štai Č. Okinčicas turėjo didelės įtakos Lietuvos prezidentui ir keliems premjerams, vienam net iki šiol patarinėja. Ką jis pataria Andriui Kubiliui? Leisti Lietuvos lenkams nepaisyti šalies, kurioje jie gyvena, įstatymų, pamažu siekti autonomijos, išstumiant iš Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lietuvius?

Seniai kalbama, kad už lenkiškų gatvių pavadinimų, pavardžių slepiami žymiai didesni tikslai ir siekiai, tik vis be aiškesnio adresato. Kas tas pilkasis kardinolas, kurio rankose marionečių virvutės? Valdemaras Tomaševskis per daug agresyvus, jis, nors ir ne paskutinis veikėjas, tėra tik vykdytojas, buldozeris. Šis Lenkijos patriotas neslepia priešiškumo lietuviams, „užgrobusiems” jo Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Lenkijai reikia ir tokių veikėjų (pavyzdžiui, „futbolo sirgalių”, kurie daužo, laužo, tyčiojasi), bet tuo tarpu naudingiau veikti per Lietuvos premjerų patarėją, retai matomą televizijų ekranuose ir dar nepraradusį Lietuvos draugo įvaizdžio, susikurto tragiškojo Sausio dienomis.

Ar ir po minėtos žurnalistės laidos ponas Č. Okinčicas bus draugas? Po to, kai, netikėtai užkluptas, nesėkmingai rinko bejėgiškus žodžius? Gaila buvo žiūrėti į žmogų, kurį kažkada laikei vienu iš nedaugelio lenkų (omenyje turiu tik tuos, kurie vadovauja lenkų bendruomenei), neturinčių šovinistinių kėslų Lietuvos valstybės atžvilgiu. Kaip sakoma, buvo vienas…, bet ir tas… Ne, vienas, atrodo, dar liko. Omenyje turiu Ryšardą Maceikianecą, buvusį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatą, nebalsavusį už Lietuvos nepriklausomybę, kuris padeda demaskuoti nedorus savo tautiečių veikėjus. O juk šis žmogus, kai Č. Okinčicas liejo ašaras, nebuvo labai palankus Lietuvai. Ir suprask, kad nori, kas gali būti tavo draugas, kas negali. Šiomis dienomis sužinojome: Afganistano lyderio brolį nušovė asmens sargybinis, tarnavęs jam daug metų. Užtat aš ir sakau: išduoda tik draugai, priešai yra priešai, jie niekada neišduoda.

Bandau atspėti: kokia po šios laidos bus įvairių visuomenės sluoksnių, trijų valdžių reakcija? Žinoma, viešai jokios reakcijos nebus: nematėm, negirdėjom. Nejaugi ir po to Kultūros ministerija kurps projektus, įteisinančius lenkiškus (dabar jau ir rusiškus) gatvių pavadinimus? Po tokios laidos, taip pat po Apeliacinio teismo sprendimo – galutinio ir neskundžiamo? Po to, kai prezidentė pasakė, kad teismo sprendimus reikia vykdyti? Nejaugi ir toliau Č. Okinčicas patarinės premjerui A.Kubiliui? Nejaugi šio liberalo gerbėjai tautininkai ir po to nepraregės? Daug klaustukų, ir visi beveik beviltiški. Labai svarbu, ar vis dėlto lenkiškos mokyklos privalės vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus?

Nužingsniuota žymiai toliau, negu galėjai pamanyti. Pasirodo, Lietuvos lenkų „gynėjams” moka duoklę ir mokytojai, ir ūkininkai. Drąsus tas lietuvis, kurio žmona lenkė, papasakojęs apie dalykus, kuriais turėtų susidomėti valstybės teisėsaugos institucijos. Sunku įsivaizduoti, kad tie „organai” tokių dalykų nežino. Žino, bet, baisiausia, ir jie moka duoklę lenkų mažumos vedliams – tylėjimo, abejingumo, bailumo duoklę. O Lietuvos partijos, Lietuvos valdžios tik ir tegalvoja, kaip čia apgavus tą valstybės piliečių dalį, kuri mano, kad ir lietuviams Lietuvoje turėtų būti gera gyventi, ne tik lenkams, rusams, žydams. Kaip čia padarius, kad jie nesipiktintų Lietuvos Respublikos įstatymų negerbimu, kai tai daro „skriaudžiami” lenkai, kad jie užmerktų akis, kai dokumentuose klastojama tautybė, iš mokytojų ir ūkininkų reikalaujama duoklės, kai poeto Adomo Mickevičiaus („Lietuva, tėvyne mano…”) tolimam giminaičiui nenorima suteikti Lietuvos pilietybės.

Remiuosi R. Grinevičiūtės-Janutienės laida, kurią derėtų ne vieną kartą pakartoti, kad visi Lietuvos gyventojai pamatytų, kokį vaidmenį pastaruoju metu vaidina kažkada dėl Lietuvos verkęs politikas. Dabar verkti norisi mums, juo tikėjusiems, jį laikiusiems Lietuvos įtakos (gerąja prasme) agentu.

Artėja Seimo rinkimai. A.Kubiliaus giesmelė jau sugiedota, ką jam bepatartų nepakeičiamas prezidentų ir premjerų patarėjas Č. Okinčicas. Nebent dabartinis premjeras perbėgtų į Lenkų rinkimų akciją arba išimties tvarka gautų „lenko kortą”. Giesmelė sugiedota, bet džiaugtis nėra ko, nes sugrįžti į valdžią veržiasi buvęs premjeras G. Kirkilas ir į jį panašūs. Jeigu dabartinė valdžia lenkų klausimu trypčioja vietoje, užmerkia akis, tai būsimieji mūsų išrinktieji ryžtingai imsis politinių sprendimų ir patenkins visus tomaševskių, okinčicų ir sikorskių reikalavimus. Taip bent jie žada televizijos laidose. V. Uspaskichas juk nepasirašė Lietuvos europarlamentarų kreipimosi į Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslavą Sikorskį Tik V. Uspaskichas ir V. Tomaševskis nepasirašė.

Kad taip neatsitiktų, lietuvių tauta turi rimtai susirūpinti ir susitelkti. Tos negausios (?) jėgos, kurioms ne vis tiek, kas Lietuvoje gyvens po dešimtmečio kito, „vidine okupacija” bus atplėšti Vilniaus ir Šalčininkų rajonai ar nebus, privalėtų įveikti susiskaldymą, asmenines ambicijas, kurių netrūksta, ir imtis darbo.

Slaptai.lt

Kategorijos: Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. tikras lietuvis:

    Reikia partijos, kuri dirbtų visuomenės daugumai.
    Kol kas tokios dar nebuvo.

  2. Ramūnas Labanauskas:

    Taip, akivaizdžiai judama Lietuvos (o ne tik taip vadinamo Vilniaus krašto) pajungimo Lenkijai keliu. Ką gi, gal taip ir geriau. Paaiškės pagaliau, ar mes norim būti tauta, ar ne. Vienaip ar kitaip mes jau nebebūsim tokie, kokie buvom per visą XX amžių: kita ideologija, kita tautos samprata. Arba mūsų visai nebebus.

  3. savas:

    Gal aš klystu,bet visos šios nesąmonės prasidėjo po Smolensko tragedijos atėjus į valdžią Lenkijoje Maskvos subinlaižiams.Kol buvo senoji-Tamošiaus nebuvo girdėt.Sutapimas,gerai suplanuota rusų diversija,ar slaptas suokalbis,to niekas nežino,bet,kad čia “maskoliai”skaldo lenkų rankomis beveik tikiu 100proc.

    • Rokas:

      Gal kaip tik lenkams yra naudinga, kad mes galvotume, kad rusai čia prikišę nagus ir bando mus su lenkais sukiršinti, taip siekiant savo tikslų Lietuvoje ir laukiant lietuvių nuolaidžiavimo? Lenkai visad gudriai žaizdavo, o jų norai ir tikslai niekur nedingo. Galiu pritart tik tuo, kad rusai gali kažkiek naudotis mūsų konfliktu (bet kokia šalis taip elgtųsi jei jai tai būtų naudinga), tačiau abejoju ar ji griežia pirmu smuiku, kadangi Lenkijos politikai neatsiriboja nuo Lietuvos ir jos spaudimo bei pasižymi įdomiais pareiškimais Lietuvos atžvilgiu bei atvykimais.

  4. Remigijus:

    Be rusų palaiminimo poliakai (laukiniai) tikrai niek nesiimtų, 100% garantija.

  5. suomis:

    Bet lazda turi du galus. Lenkai tampo katiną už ūsų. Palinkėkim jiems ir toliau kvailioti. Nukentės, tai juk jie patys, labiausiai. Tik jie dar to nežino.

  6. Nagi:

    Jeigu A Kubilius ir toliau laikysis “liberalios politikos” lenkų atžvilgiu, tai per sekančius rinkimus amen jo partijai TS-LKD, pasitrauks ir tie patriotai kurie daug ką atleisdavo konservatoriams, aš pats esu vienas iš tokių jų rėmėjų, o juk gaila būtų, praktiškai per ateinančius Seimo rinkimus mano pakraipos žmonės nerastų už ką balsuoti. Andriau neparduok Lietuvos lenkams, netęsk V Adamkaus ir jo padlaižių politikos, nebandyk apjungti į naują Uniją Lietuvos, nes po tokios “sąjungos” Lietuva amžiams išnyks iš istorijos. Juk dabartinė Lenkija iškilo dėka lietuviškų teritorijų kurias lenkai gabalas po gabalo plėšė nuo Lietuvos kūno ir kūrė dabartinę Lenkiją, vis prašydami kad mes būtume tolerantiški jų atžvilgiu, dabar mes turime didelę “toleranciją”, o lenkai valstybę.

  7. Nagi:

    Gaila kai Lietuvos aukštosiose mokyklose dirba tokie istorikai kaip A Bumblauskas, Š Liekis, E Raila, kurie niekada nėra dirbę Lietuvai, rusų laikais jie dirbo sovietų sąjungai, dabar dirba atvirai Lenkijai ir niekas apie tai nešneka, nei viešoje erdvėje save įvardijantis “elitu” elitas, nei juo labiau švietimo ar kultūros ministerijose, tai kas juos ir kaip gali pakeisti ar paveikti ministrus, gal sakau reiktų paprašyti Lietuvos žmonių, sukviesti juos su šakėmis ir išvyti kartą ir visiems laikams tokius ‘istorikus” iš universitetų auditorijų, juk yra labai daug gabaus jaunimo, baigusius mokslus užsienio universitetuose, tik tegu grįžta į Lietuvą ir tegu imasi darbo vardan tos Lietuvos.

  8. Marius:

    Man regisi, prisižais lenkų šovinistai su tokiais istoriškai ir morališkai nepagrįstais revanšizmais. Rytų Vokietijoje – gausu publikos, laikančios Dancigą, Breslau ir Marienburgą Vokietijos miestais. Ir jei ši publika pasiūlys lenkams šiek tiek pasislinkti, realiai pasaulį kontroliuojantys globalistai – leis: savo katalikišku fundamentalizmu Lenkija Bilderbergeriams, Sorošams ir Briuseliui – jau seniai rakštis vienoje vietoje…

  9. Arvydas Damijonaitis:

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA..Baltarusijoje tuteišų (“lenkų”) bendruomenė yra Batkos išdraskyta.Apie kažkokią asimiliaciją čia “lenkai” nekalba. Matomai tuteišų bendruomenei Baltarusijoje rusiškos spec tarnybos paskirsto kitas nei Lietuvoje funkcijas..Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”,yra lenkų bendruomenė,nes Lenkija yra lenkų valstybė.Čia lietuvių politikų impotencija.Tomaševskiai drasiai manipuliuoja antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų žiauriai nužudė fanatikas pasiutlenkis tuteišas,pritvinkęs neapykanta lietuviams…Lietuviai ,kaip medžiojami tetervinai,nereaguoja į pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams smegenis,jie tapo tetervinais,abejingais savo likimui..

  10. Arvydas Damijonaitis:

    Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
    INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: