M. Nargėlaitė. Tautinis judėjimas: gundymas krikščionybe (178)

Žalgirio mūšis

Žalgirio mūšis

Šis straipsnis yra atsakymas į portale tautos-balsas.lt publikuotą Nerijaus Ulčino straipsnį „Tautinis judėjimas: gundymas pagonybe“. Atsakymą rašau jau vien todėl, kad be Jono Trinkūno ir Gintaro Songailos, straipsnis, rodos, adresuotas ir man. Tai, žinoma, man yra didelė garbė, nes pripažįstama mano kompetencija atsakinėti į užduodamus klausimus. Jau pats šis pripažinimas, leiskite pastebėti, yra atsakymas (nors gal ir ne pats tvirčiausias) į N. Ulčino kaltinimą, neva baltų tikėjimas neturi kompetetingų žynių. Jei neturi, tuomet kaip iš karto žinote, į ką kreiptis? Kitą kartą dar patarčiau atsakymų į pagoniškosios teologijos klausimus ieškoti pas D. Urbanavičienę, N. Balčiūnienę, I. Trinkūnienę, latvį Valdį Celmsą, Dainių Razauską, galų gale nepatingėti perskaityti keletą knygų – tai visų pirma M. Yorko „Pagoniškoji teologija“, J. Trinkūno „Lietuvių senosios religijos kelias“, G. Beresnevičiaus, M. Gimbutienės, labiausiai A. J. Greimo darbus.

Man tenka pripažinti, kad minėtuose leidiniuose ir pas minėtus žmones jūs atrasite tik senosios baltų religijos fasadą, o daugiausiai galite rasti dainuodami liaudies dainas ir skaitydami pasakas. Nors pasiūlymas krikščioniui gali pasirodyti vaikiškas, vis dėlto leiskite pabrėžti, jog mūsų tautos pasakos nėra nė per nago juodymą prastesnės už sen. žydų pasakas, taigi jos prilygsta biblijai. Jose etnologai ir mitologijos tyrinėtojai jau gana seniai pastebėjo baltų mitus, kurie ir sudaro mūsų šventraštį. Savo straipsnyje N. Ulčinas būtent ir klausia, kurgi mūsų, pagonių, žyniai ir šventieji raštai.  Visų pirma,  mūsų žynius Jūsų tikėjimo broliai išžudė ir tai yra didelis jūsų nusikaltimas prieš krikščioniškosios meilės principus. Kita vertus, nieko stebėtino, kad jūs tai padarėte, nes esate nusidėjėliai. Tuo tarpu mes, senosios baltų  religijos išpažinėjai, nesame nusidėjėliai. Mes stengiamės nenusikalsti mūsų Dievų padiktuotiems principams, kuriuos kaip girtinus papročius kronikose aprašė tie patys kryžiuočiai. Lietuvius Livonijos kronika vadina doriausiais, svetingiausiais, garbingiausiais žmonėmis, kurie visada gelbėja bėdon patekusį tiek priešą, tiek ir draugą. Čia labai tiktų A. Mamontovo daina: „Žvaigždės kartais krenta/ Priešas tau ištiesia ranką.“

Vis dėlto, pamiršus praeities skriaudas mūsų tautai, padarytas „broliškų“ krikščionių, atsakinėsiu pragmatiškiau, be jausmų proveržio. Nėra jokios taisyklės, kuri skelbtų, kad religija būtinai turi turėti šventraštį. Religijos, įsikalkite sau į galvą, yra skirtingos. Vienos jų turi šventraščius, kitos neturi. Religijų pasaulyje tiek daug, kad visų nei aš, nei jūs negalite žinoti. Ir pagonybė, kokios tautos ji bebūtų, yra viena iš kitokių religijų, t.y. jos tiesos perduodamos ne raštu, bet iš lūpų į lūpas. Tarkime, anglosaksai ir germanai turėjo bardų tradiciją, jų tikėjimo tiesos dainomis ir himnais būdavo dainuojamos ir žmonės įsimindavo milžiniškus tekstus, o jau vien tai rodo senovinių žynių proto guvumą. Mūsų tradicijoje tikėjimo tiesos būdavo perduodamos pasakojamosios tautosakos būdu, ką sėkmingai ir toliau mes darome rengiamose stovyklose, susitikimuose, vakaronėse ir apeigose. Tuo tarpu dievai garbinami dainuojant ir atliekant tam tikrus maginius, ritualinius veiksmus, padedančius patekti į tam tikrą būseną, kurią vieni vadins transu, kiti galbūt nirvana, treti – meditacija. N. Ulčinas teigė, kad baltų tikėjime nėra iniciacijos. Vis dėlto iniciacija yra svarbiausia baltų tikėjimo apeiga, tad tikrumo dėlei keletą iniciacijų išvardinsiu: brandos iniciacija, iniciacija į moterystę, iniciacija į motinas ir į tėvus, įvedimas į giminę, įvedimas į bendruomenę, vestuvės, laidotuvės, iniciacija į žynius, į kunigaikščius. Senovės lietuviai ir ne tik, tiesą sakant, net į tarnus inicijuodavo, todėl šį teiginį tegaliu pavadinti paprasčiausiu neapsiskaitymu.

Toliau N. Ulčinas rašo: „Iš tokios pagonybės, kaip ji yra Lietuvoje, kyla visa eilė klausimų, kuriuos užduos mūsų priešai (ir atsakymus į kuriuos jie taip pat padiktuos): Jeigu pagonių religija, kaip ją pristato Romuva, yra tikra, tai kam apskritai reikalingi tokie reiškiniai, kaip Lietuva ir lietuvių tauta? Sakykim, lietuviai garbins žaltį, lino dievą – Vaižgantą, Mildą, Perkūną ir šaunųjį karo dievą Patrimpą. Tačiau kam tokiam garbinimui reikalinga teritorija ir valstybinė organizacija?“  Šie klausimai ir užduodami toliau mane labai nustebino – atvirai tariant, nesupratau, o kodėl, jei pagonybė tikra, turėtų nebūti Lietuvos? Užduodu lygiai tokį patį klausimą krikščionybei: jei krikščionybė yra tikra religija, tai kam tada Lietuva? Būtent krikščionybei šis klausimas ir turėtų būti užduodamas. Krikščionybė niekada negynė Lietuvos – iš pradžių leido ją lenkinti ir lietuvių tautą laikė mužikų tauta, o lietuvių kalbą niekino, vėliau leido LKB Kroniką kaip pogrindinį leidinį, bet jame nesiėmė kovoti už Lietuvos laisvę, o tik už tikinčiųjų teises, visą laiką krikščionybė gynė ne Lietuvą, o tik savo tikėjimą ir tikinčiuosius. LKB kronikos leidėjai norėjo ne Lietuvos nepriklausomybės, bet tiesiog sudemokratinti Sovietų Sąjungą ir Lietuvą palikti jos sudėtyje. Tuo tarpu VU kraštotyrininkų Ramuva rengdama Rasos šventes ir kitus renginius skatino tautą atgimti, ragino išsaugoti savo tradicijas, savo tautiškumą. Krikščionių tikėjimas moko, kad tiek žydas, tiek romėnas, tiek graikas yra lygūs prieš dievą. Krikščionybė kuria vieną didelę dievo tautą, o vyskupai (kuriuos N. Ulčinas nurodo kaip tautos pripažinimo ženklą) yra tik komendantai, kaip ir Muravjovas buvo Lietuvoje. O gal Muravjovo paskyrimas į Lietuvą irgi reiškė, kad caras ją pripažįsta? Kitaip nei krikščionybėje, pagonybėje yra dievai, skirti pasauliui patvarkyti – tai visų pirma Perkūnas – Dzeusas – Jupiteris – Donaras ir t.t. Taip pat Saulė, Žemyna, Mėnulis. Ir yra dievai, skirti tik mūsų tautai, tai yra namų židinio ugnis Gabija, kuri dega tik mūsų tautai, Lietuvos žemės ir sodų dievas Žemėpatis ir kiti. Yra dievai, kurie labiau susirūpinę viso pasaulio tvarka – kad Saulė laiku patekėtų, kad žiema laiku ateitų ir pan. Ir yra dievų, kurie labiau rūpinasi tos genties, tos tautos, tos konkrečios šeimos gyvenimu. Taigi senasis baltų tikėjimas visų pirmą domėn ima Lietuvą ir mūsų tautiškumą, o ne kažkokią visuotinę bažnyčią ir vieną didelę dievo tautą, kurioje visi yra lygūs.

N. Ulčinas klausia: „Gi pagonybė “yra grindžiama ne apreiškimu, o protėvių per ilgus amžius sukaupta ir sukoncentruota, etninėse tradicijose atsispindinčia patirtimi” (romuva.lt), todėl tą patirtį G. Beresnevičius gali aiškinti vienaip, J. Trinkūnas kitaip, G. Jakavonis dar kitaip. Kodėl tada tauta turėtų būti vieninga, kodėl ji turėtų kaip nors reaguoti į okupaciją, kodėl ji turėtų kariauti? Juk kariaudami, žmonės, pasitaiko, miršta, patiria nuostolio?“

Į šį klausimą man atsakyti yra paprasčiau, nei nusispjauti per petį. Yra toks lietuviškas žodis pakantumas, kurį ES bando išstumti įkišdama tarptautinį „tolerancija“. Pakantumas filologiškai, be jokios abejonės, yra susijęs su kančia. Kitaip tariant, yra žmogus, kuris tau nepatinka. Tarkim senovės pagoniui nepatiko krikščionybė. Bet vardan taikos ir darnos, jis pakęsdavo krikščionių egzistavimą šalia tol, kol krikščionis elgėsi moraliai ir laikėsi LDK paprotinės teisės. Rašytiniuose šaltiniuose yra ne vienas paliudijimas, kad LDK valdovai draudė medžioti tam tikrose giriose, į tam tikras girias draudė net įžengti, už tai grėsė mirties bausmė. Jūsų gerbiamas šventasis Brunonas nepaisydamas perspėjimų įžengė į tokią girią, tad buvo nužudytas pagal to meto įstatymus. Ir nėra reikalo smerkti mirties bausmės, to meto Europoje ji buvo turbūt populiariausia. Senovės lietuviai mirusiuosius degindavo, nes Ugnis apvalo. Taigi nusikaltėlis, sutepęs save blogais darbais, nužudomas ir sudeginamas, kad apsivalytų, o tada jis, pagal mūsų tikėjimą, vėl atgimsta, taigi mirtis nėra mums baisi. Lygiai taip jos nebijojo ir Herkaus Manto, ir Margirio pilies kovotojai. Juk jie vis tiek atgimė, tiesa? Kitaip kas priešinosi Lietuvos pavergėjams?

Bet grįžtant prie klausimo, pakantumas yra tas principas, kuris parodo, kaip elgtis su skirtingai tam tikrus reiškinius aiškinančiais žyniais. Pakęsti. Pakęsti tol, kol tie aiškinimai nėra pasityčiojimas iš dievų ir tradicijos. Nes pagoniškieji dievai, priešingai nei krikščioniškasis dievas, nebendrauja su žmonėmis per tarpininkus. Kiekvienam žmogui apreiškia pagoniškieji dievai. Aš pati asmeniškai kalbuosi su Perkūnu, o ne laukiu, kol man J. Trinkūnas praneš, ką dievaitis norėjo pasakyti. Žyniai mūsų tradicijoje yra tik dievams atsidavę žmonės, kurie aukoja savo gyvenimą jiems tarnaudami, tačiau jie niekada netampa dievų žodžio skelbėjais, nes dievai patys asmeniškai kalbasi su savo pasekėjais. Tauta, būdama tvirta, dora ir pakanti, turi išmokti gyventi darnoje ir pakęsti kitą, nors jo gal didelė nosis, storas pilvas ar kitokios mintys. Mes esame laisvi, todėl dovanojame ir kitiems laisvę, bet jau net pradiknukas žino, kad tavo laisvė negali peržengti kito laisvės ribų. Laisvė, kurioje nėra pareigos, tą ribą peržengia. Pagonybėje tauta netampa nieko bendro neturinčia bendrija. Tauta pagonybėje turi bendrus papročius, kalbą ir šventąją Ugnį. Šventoji Ugnis palaiko tautos gyvastį, tauta buriasi aplink ją.

Toliau N. Ulčinas kaltina pagonybę amoralumu ir bet kokio elgesio niveliacija. Į jo teiginius atsakau remdamasi Protėvių tradicija. Mūsų tradicijoje yra tvirtai nustatytos elgesio normos, kurios tam tikrais atvejais yra net griežtesnės nei krikščionybėje. Tačiau tai neprieštarauja pakantos kitokiam mąstymui principui. Mes leidžiame krikščioniui tikėti, kad yra tik vienas dievas, ir lankyti bažnyčią. Niekada jo už tai nežudysime, kas yra priešinga krikščioniškam elgesiui. Pasaulis yra visuotinai gyvas ir tai yra net ne religinė, bet biologinė tiesa. Net žvaigždės miršta, jų mirties nuotraukų pilnas internetas ir astonomijos enciklopedijos. Tačiau kas sakė, kad jei pasaulis visuotinai gyvas, tai leidžiama žudyti? Taip nusprendė nebent pats N. Ulčinas. Priešingai, gyvybę reikia gerbti, negalima žudyti, nebent esi alkanas, taigi gali patenkinti savo alkį susimedžiojęs kiškį. Taip jau gamtoje patvarkyta, kad gyvūnai valgo vienas kitą ir eiti prieš gamtos dėsnius būtų daugiau nei kvaila. Žinoma, galite teigti, kad ir pagonys žudė be reikalo. Greičiausiai taip yra buvę. Nes ir pagonis yra tik žmogus, jis ne visada sugeba laikytis moralės normų, jis irgi klysta. Lygiai kaip yra daug žudžiusių, melavusių, vogusių ir kitaip nusikaltusių krikščionių. Bet dėl to, mano galva, kalta ne religija ir ne dievas, o tik pats žmogus dėl savo silpnybės. Skirtumas gal tik tas, kad krikščionybėje žmogus atgailauja, jam nuodėmės atleidžiamos ir jis gali toliau meluoti, vogti, nes kitą kartą kunigas jam vėl atleis, gal tik paskirs dvigubai daugiau sveikų marijų.  Pagonybėje… kaltieji turi mirti, kad būtų sudeginti ir apsivalytų. Žinoma, esant mažesnei skriaudai, dar visada galima atsiprašyti. Atsiprašymas yra iniciacija, nes tu esi priverstas kitų akivaizdoje tarsi nusižeminti prieš žmogų, kuriam padarei skriaudą. Ne kiekvienas net ir vienumoje išdrįsta pasakyti atsiprašau. Aš asmeniškai vis labiau to mokausi.

Pagonybėje yra tvirtos elgesio normos, pavyzdžiui, kadangi visa pasaulio gyvybė gimė kai dievas Perkūnas apvaisino motiną Žemyną, tai kiekvienas vyras yra įpareigotas sekti šiuo mitu, elgtis kaip pavyzdžiu parodė dievai ir vesti moterį, ją apvaisinti. Kiekviena moteris privalo gimdyti gyvybę. Senovės pasaulyje, jei kaime sužinodavo, kad kokia moteris pasidarė abortą (tada viskas vykdavo kitaip – rūtų nuovirais ir kitais liaudiškais būdais) tai po to jai trejus metus neleisdavo pereiti per laukus (o laukai augdavo visur), nes sakydavo, kad javai nederės nuo tokios pėdų. Jei kas sužinodavo, kad moteris po vestuvių saugosi, taigi vengia pastoti, visaip ją smerkdavo. Bendruomenė savo pasmerkimu, tremtimi, priversdavo laikytis normų ir tai daryti versdavo griežčiau nei bet kokia bendruomenė dabartinėje katalikiškoje Lietuvoje. Jokie nukrypimai nuo šių normų nebuvo leisitini.

Toliau N. Ulčinas klausia: „Bet jei gyvi saulė ir mėnulis, kuom bus blogas pasaulis po atominio karo? Išnyks žmonės, gyvuliai, žuvys, paukščiai etc., bet akmenėlis, dalis medelių, gėlelės ir t.t., juk išliks? Kuom blogas pasaulis be žmonių? Nejau išnyks dievai, dvasios, šventoji gamta? Juk pasaulis amžinas, kodėl tada reikėtų rūpintis žmonija, vengti karo, AIDS ir t.t.?“ Pasaulis po atominio karo blogas, nes nuo tokio karo mirs didžioji dalis gyvybės, o kiekvienos gyvybės netektis mums yra lyg motinos netektis. Pasaulis be žmonių tiek pat blogesnis už pasaulį su žmonėmis, kiek pasaulis be vilkų blogesnis už pasaulį su vilkais. Kodėl reikėtų vengti AIDS? Na, nėra įsakymo, liepiančio to vengti. Bet mes vengiame. Kodėl? O Kodėl kiškis vengia vilko? Mes iš prigimties sergėjame savo gyvybes.

„Juk jei gamta yra šventa, kodėl dievai negali tarp savęs kovoti, ir kodėl vieni dievai negali naudotis kovai su kitais dievais žmonėmis ? Iš Homero kūrinių matome, kaip trojėnus remia vieni dievai, helenus – kiti. Kodėl tada krikščionių Dievas negali nukariauti silpnųjų jūsų dievų ? Kas tai per dievai, kad neapgina savo garbintojų?“ – mąsto N. Ulčinas.

Taip, tiesą sakant, dievai gali tarp savęs kovoti, jei nori. Ir mano manymu, pagoniškieji dievai jau 600 metų kovoja su krikščioniškuoju dievu Lietuvoje, kitose tautose ta kova prasidėjo ankstėliau. Krikščionių dievas galėtų nukauti mūsų dievus kaip ir SSRS galėjo nukauti Lietuvą. Bet mano prosenelis partizanas Bronius Lesčius vis dėlto Lietuvą gynė. Aš irgi ją ginu ir ginsiu. Ir ginsiu savo dievus, net jei dėl to man reikės numirti. Čia siūlyčiau jums pažaisti kompiuterinį žaidimą „Age of mythology“. Šio žaidimo scenarijaus skiltyje rastumėte gana gerai kūrėjų nupieštą pagonišką pasaulį. Tautos didvyriai ten apkeliauja pusę Europos bandydami sustabdyti dievą Poseidoną, kuris nori nurungti Dzeusą ir atverti kelius Krono pasekėjams. Nors Dzeuso situacija atrodo nepavydėtina, vis dėlto didvyriai kaunasi už jį. Kodėl? Manau todėl, kad Dzeusą jie pasirinko savo dievu.

Tame pačiame romuva.lt puslapyje, Nerijau, galite rasti pasakymą, kad kiekvienas žmogus pasirenka vieną ar kelis dievus pagal jo asmenybę. Tarkime, kurių velnių žemdirbiui, gyvenančiam 400 Km. nuo jūros ir gyvenime jos nemačiusiam garbinti jūrų dievą Bangpūtį? Ir kam žvejui ar kariui garbinti žemdirbių dievus? Kiekvienas pagal save, savo darbą, savo gyvenimo būdą renkamės savo dievus. Būdama moterimi aš susisaisčiau su Žemyna, Medeina, tačiau pirmenybę teikdama kovai už tautos garbę ir išlikimą, pasirinkau ne šeimos dievybes – Gabiją, Laimą, Austėją, – bet kunigaikščių ir karių dievą Perkūną. Jokie kiti dievai, į tą tarpą įtraukiant ir jūsų krikščioniškąjį dievą, manęs neįkvepia, nes neatitinka mano profesijos, mano charakterio, mano gyvenimo tikslo. Dėl šios priežasties aš mieliau stoviu vienoje fronto linijoje su Perkūnu, nors jis ir praradęs savo pozicijas, nei su krikščioniškuoju dievu. Kaunuosi dėl Lietuvos, o ne dėl tikinčiųjų teisių. Atminkite tai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

178 komentarai

  1. suomis:

    Štai už šį straipsnį, tai didelė pagarba.

  2. Vilmantas Rutkauskas:

    Puikios autorės puikus straipsnis prakeiktiems okupantų LT pusžydkrikščionistams prasilakmusuoti.

    Perkūnas teprakeikia žydkrikščionius ir čiones.

  3. hm:

    Straipsnis puikus, bet uolūs (tiksliau nemąstantys) krikščionys nesupras. O kurie supras, turbūt už tai nekęs dar labiau.

  4. Aras:

    Kartais nesutinku su p. Migle, bet dabar džiaugiuosi šiuo jos rašiniu :), Gal dar norėčiau iš jos sužinoti ką apie mane mano dievas Perkūnas 🙂 ir dar man šis sakinys pasirodė su klaustuku 🙂 – “Pakęsti tol, kol tie aiškinimai nėra pasityčiojimas iš dievų ir tradicijos” – kuriantys, atkuriantys papročius, kuriems kas suteiks tokias galias nuspręsti kas yra kas, kas pirmesnis, tas gudresnis… ?

  5. hm:

    Vilmantai, prakeikti nereikia, ta organizacija pati grius bepūdama iš vidaus.

  6. Šiuo klausimu jau ne kartą diskutuota:

    Diskusijos apie religijas
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=4313

    Katalikybė Lietuvoje – diskusijos
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3786

    Nuomonių įvairovei siūlau ir šį straipsnį bei diskusijas:

    Katastrofijus. Religija ir ekonomika
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=6156

    Kas ir kodėl nusprendė, kad mūsų protėvių religija vadinosi Pagonybė?
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3678

    Ir pabaigai rekomenduoju paskaityti šią plačią diskusiją:

    Jūsų požiūris į religiją
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=4322

  7. Štai dar viena įdomi diskusija:

    [color=Red]Katalikiškas požiūris į tautiškumą. Lietuviškos (baltiškos) tautinės religijos būtinumas[/color]
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=9

  8. Negerai:

    Visur kitur tai teisingai pasakyta, tačiau…
    Kad ir kaip bebūtų, apie LKB kroniką tai smarkiai suklysta… LKB Kronikos leidėjai, skleidėjai, tikrai kovojo gal ir už tikinčiųjų teises, bet už Lietuvos nepriklausomybę taipogi, ir labai atsidavusiai bei nuoširdžiai. Už tai ir lagerių, KGB požemių atkentėjo. Pabendrauk bent su keliais jų. Svarinsku, Sadūnaite. Nereikia taip sakyti, kad jie Lietuvos negynė, čia labai negražu tikrai nusipelniusių žmonių atžvilgiu.
    Sakau, nes su jais bendravau, jų knygų skaičiau, ir dabartinę veiklą žinau. Šmeižti nevalia gerų žmonių, kad ir krikščionys jie, bet geri žmonės.

  9. tikras lietuvis:

    Visos religijos yra blogis, nes žmogų laiko glušu, t.y. tokiu, kuris nuo kažko priklauso, o ne pats sau kuria gyvenimą.
    Senovės lietuviai ne tikėjo į jokius dievus, o buvo gamtajausminės kultūros, gamtą laikydami kaip jų būtį nulemiantį veiksnį.
    Ir tik.
    Ne Be reikalo gerb.O.Bender-bėjus sakė 🙂 apie tikintyjį:”его охмурили ксендзы”.
    Tai patvirtina ir pati autorė, sakydama, kad “kalbasi su Perkūnu”. 🙂
    Kalbėkitės kalbėkitės :), tik ar nepapulsite į Vasaros 5?

  10. savas:

    Dievas vienas,jis mumyse,o ir melstis,padėkot jam galiu,bet kur ir bet kada.Mūsų dabartiniai dvasininkai(yra išimčių) tai”pinigų maišai”,jie prisidengia žmogaus dvasine būsena(tikėti Dievą)iš to daro baisų verslą.Nėra nieko bjauriau,kai žmogus patiki tikėjimu,daugiausia po didelės nelaimės ir ateina į bažnyčią,o ten laukia “toks pinigų maišas”ir sako,mokėk.Pažiūrėkim,ką šie “dvasininkai”sukūrė per imperiją,ji mausto viso pasaulio žmones,apsikarstę auksais,užsisklendia Vatikane,griovė ir griauna žmonių LAISVĘ,valstybes,lenda visur,daro didžiulę įtaką žmonijos mąstyme,politikoje.Pripažinkim juk mūsų daugelis bijo,nes tai didžiulis,turtingas klanas kuris gali “vardan Dievo”,bet kam.Tai įrodo net Vatikano archyvai,kuriais pasidomėt neįmanoma,net KGB tai jau atskleidžia liaudžiai.Aš nenoriu amoralizuot pačio tikėjimo,gal ir buvo žydų Dievas-garbė jam,bet tai ne mano Dievas,aš to nejaučiu,jis man svetimas,tą jau seniai supratau.Ypač svetimas,kai stovi prieš tave nutukęs,auksu apsikarstęs kunigas ir aiškina vergšei močiutei,kad norint palaidot jos artimą būtina susimokėt.Ar to Dievas moko,taip ir norisi paklaust kunigėlio,ar ne pats kartais ir griauni tą tikėjimą tokiu požiūriu į žmogų.
    O dėl SENO MŪSŲ TIKĖJIMO,pasakysiu paprastai,man tai artima,aš tą jaučiu giliai širdyje,aš matau,kad tai šalia žmogaus,o ne šalia auksu tviskančio altoriaus.Japonija,Kinija,Indij a labai,labai stiprios valstybės,stiprios žmogaus dvasia,jau nekalbant apie ekonomikas.O kodėl? Jų stiprybė,jų labai sename tikėjime,jie tiki tuo,kuo tikėjo jų proproproseneliai-TAI LABAI STIPRU,TAI ŽMOGAUS ŠARVAI PRIEŠ ĮVAIRIAS NELAIMES IR NEGANDAS(kad ir dabartinė Fokušima,taigi,kitos valstybės būtų iš kart sugriuvę,o jie laikosi oriai,atrodo tragetijos kaip nebūta).
    Nepykit krikšionybės puoselėtojai,bet ar ne jūs rėkiat-ŠVENTVAGYSTĖ,kai žmogus užduoda paprastą klausymą,kuris jums nepatinka.
    Man atrodo žmogus bus tol ŽMOGUMI,kol jis bus įvairus,įvairiai ir skirtingai mąstantis-tai gyvenimo variklis,o kai jam pasakai “mylėk mane vieną”tai jau svetima mąstančiam žmogui.Jam tikėjimas turi ateiti natūraliai per domėjimasi,per ieškojimą savęs,o ne per BRUKIMĄ,BET KOKIU BŪDU.
    Kunigėliai,kunigėliai ar jūs žinot,kad ne vienas LIETUVIS ateina bažnyčion pasimelst savo DIEVUI,ne jūsų,SAVO,………tai tikrai žinau……………
    Kas yra biblija-tai žydų rašliava pridengta Dievo žodžiais,o iš tikro ji laisvą,sąžiningą žmogų liepia kentėt,dėl ko jam kentėt, atgailaut jai jis nieko nepadarė?
    Iš Kristaus kančios,dvasininkai padarė verslą,o,kad žmonės būtų paklusnūs juos gasdino,bukino,naikino visus mokslo pasiekimus,sukurtus tų pačių pagonių,tam,kad žmogus visada gyventų baimėj.
    Sako jie Dievo tarnai-jūs pažiūrėkit kaip jie amoraliai gyveno ir gyvena,apsikarste auksu,vos paneša.Krikščionybė gal ir puikus tikėjimas,bet ją baigia sunaikint patys dvasininkai paskendę nedorybėje
    Būtų puiku,kad visos religijos suprastų jog DIEVAS vienas,kad tikėjimai neturėtų pjautis tarp savęs,o susitartų.Šventovė,kur galėtų žmogus pasimelst būtų visų tikėjimų ir krikščionių,ir pagonių,ir musulmonų,….gal net po vienu stogu.
    Kokie buvo vis dėl to pagonys protingi,jie nesmerkė kitos religijos tik prašė negriaut jų.Gaila,bet čia”pasidarbavo” krikščionybė,prisidengdama Kristaus kančia,ant alkų,iškirtę ąžuolus statė bažnyčias.Kokie gražūs mūsų GEDIMINO žodžiai,jis taikiai kvietė dvasininkus iš visos Europos,davė visas laisves,tik prašė nenaikint seną mūsų baltų tikėjimą.Net tada pagonis suprato,kad visos religijos gali sutart,jos gi žmogui duoda tik gėrį,dar tada tikėjo,kad žmogus įvairus,harmoningas,darnus ir tuo jis gražus.
    Tikėkim kuo norim,bet LIETUVIUI artima senas mūsų palikimas,norim to ar ne,bet mūsų protėviai mums tai įskiepyjo per genus.Mes to net nežinodami elgiamės savaip:švenčiam pagoniškas šventes,kitas gal ir nesusimąstydami eina bažnyčion,bet garbina tai seną tikėjimą,tik pervadintą krikščioniškai,prie sodybų statom akmenis,sodinam ąžuolus,miške pašnekinam žaltį ar ant artimo kapo uždegam žvakę.
    Taigi nematau nieko blogo,jeigu ir mūsų bažnyčiose atsirastų vietos ir kitoms religijoms,nes jos visos kūrėsi, kaip ir bažnyčios, ant pagoniškų pamatų.Laikas pagerbt tokį seną ir tokį išmintingą tikėjimą kuris visų,visų,visų religijų ŽILASIS TĖVAS.

  11. Faktas:

    Bažnyčia visuomet dusino tautą ir tautiškumą- čia tai faktas.

  12. lamatas:

    su krykščionybe Lietuva tikrai netaps tvirta valstybe.Joje didysis lietuvių tautos dvasinis prieštaravimas.Tikrai galim didžiuotis tik kova su krikščionių agresija (iš praeities tegu…..),o kaip krikščionys turim tą kovą (tuo pačiu ir savo protėvius, savo istoriją) niekinti.Per kalėdas Kaliningrado lietuvius kunigas veža pagerbti Adalberto kryžiaus.Kaip turi jaustis mūsų protėvių vėlės, kai jų ainiai garbina jų žudikus.

  13. Arvydas:

    ….Akivaizdu, kad tai, kas mąstoma nėra būtis. Iš tikro, jei tai kas mąstoma yra būtis, tai visa kas mąstoma, ir yra taip, kaip tai kas nors mąstytų.
    Antra vertus, jei tas mąstoma,vis dėlto yra būtis, tai nebūtis nemąstoma.
    Net jei būtis suvokiama, vis tiek nenusakoma kitam.Iš tikrųjų , jei būtis yra tai kas tvyro išorėje – matoma, girdima ir apskritai jusliškai suvokiama, ir iš viso šio kas regima ,suvokiama, kaip tai galėtų būti parodyta kitam ? tai kuo rodoma, yra žodis, o žodis nėra būtis, kuri tvyro išorėje. Vadinasi savo artimui parodome, ne būtį, bet žodį, kuris yra kita , negu tai kas tvyro išorėje…
    P.S.
    Dieve , tu leidai tautų įvairumą, bet norėjai vidinės jų vienybės… ?
    Gorgijas 485m – 375m

  14. lamatas:

    Arvydui, aš nemastau apie tamstą, tai tamstos ir nėra .o jei nėra tai ir nesivargink ,gal būt.o tai daug žodžiu iš nieko(tamstos gi nėra)

  15. Vilmantas Rutkauskas:

    Pedofilinė žydbožnyčionių siekiamybė turi klastingą (neva brolybės, sesybės) “vienijantį” imperatyvą, kurio kulminacija – savaip , t.y. žydiškai išdulkidusinti savigarbą ir mentalitetą, į kurį ji įsibrovusi.

    Lietuvai prakeiktų žydkrikščionistinių sektantų įsibrovimas siejasi su apgailėtinų avinų ir avelių problemomis, jų gyvenimo beprasmybe, o svarbiausia – jų valdymu.

    Žydkrikšokupantai, kaip tikri okupantai, pirmausia “pasiūlo” savas teologines taisykles – t.y. daugiau maldų okupantui, o jei ne…- na, tuomet pasimato tikrasis žydfeisas.

  16. Rokas S.:

    “LKB kronikos leidėjai norėjo ne Lietuvos nepriklausomybės, bet tiesiog sudemokratinti Sovietų Sąjungą ir Lietuvą palikti jos sudėtyje.” – šis teiginys paremtas nebent autorės naglumu ir siauražiūriškumu.

    Pabaigoje, kur rašoma apie dievų “rinkimąsi”, irgi gerai nuskamba… Čia panašiai kaip kokį mėgstamą literatūrinį herojų ar filmą rinktumeis. Menkas vaidmuo tiems dievams teskirtas tokioj filosofijoj… Tarsi kokioms globėjiškoms dvasioms su mažomis veikimo galimybėmis.

    Šiaip kitos vietos taip nekliūna, nors mažai kas čia primena diskusiją. Beje, paradoksas, nors Romuvos pakraipos pagonys taip uoliai gina tikėjimo pliuralizmą, jie, panašu, nesuvokia, kad tas pliuralizmas atveria kelią ir krikščionybei būti viena iš Lietuvos religijų. O kad tokia galinga etiniu-filosofiniu pagrindu religija išliks, abejoti netenka.

    Ulčinas, aišku, irgi daug siauražiūriškų teiginių įterpęs, nors tokios temos užvedimas ir parodo jo gyvą rūpestį. Diskusija, aišku, turėtų būti vystoma, taip padėdama vystytis abiejų pusių mąstymui ir supratimui. Aš į ją kištis nenoriu, nes suprantu, kad daugiausia susidomėjimo ja parodys aršiau nusiteikę radikalai. Tik atkreipiu dėmesį į kai kuriuos nusišnekėjimus ir keistenybes.

    • Ramūnas Labanauskas:

      Nerijus Ulčinas yra susijęs su Šv. Pijaus X kunigų brolija. Tai tradicionalistiškiausia Katalikų Bažnyčios grupuotė, besąlygiškai tikinti, kad Katalikų Bažnyčia vienintelė disponuoja visa tiesa ir tik ji viena gali garantuoti žmogui išganymą. Dabar (po Vatikano II Susirinkimo) Bažnyčia pripažįsta, kad išganymas galimas ir kitose religijose. Toks požiūris yra žmogiškas, suprantamas ir tokia katalikybe besivadovaujantys katalikai puikiausiai gali kovoti ir kovoja už tautos interesus (iš tiesų, M.Nargėkaitė visiškai neteisi, teigdama, kad Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjai nenorėjo nepriklausmos Lietuvos), tačiau vargu ar tai pasakytina apie N. Ulčiną, šv. Pijaus X broliją, kuriai eksliuzyvistiškai suprantama katalikybė yra aukščiau visko. Apie katalikybės sampratą aš daugiau rašiau savo bloge: http://ramunas1970.blogas.lt/atvirosios-katalikybes-samprata-16.html

  17. Getautas:

    Amerikietiški koviniai filmai suregzti pagal vieną kurpalį – filmo pradžioje niekdarys labai nuskriaudžia pagrindinį herojų (pavyzdžiui nužudo jo brolį, ar vaiką), nuo to momento pagrindinis herojus įgauna moralinę teisę keršyti niekdariui – jį sužaloti ar net nužudyti jį ir visus jo sėbrus. Labai simboliškas vieno tokių filmų pavadinimas – “Teisė žudyti”.
    Viduramžiais panašiai elgėsi krikščionių bažnyčia – jai neįtikusius paskelbdavo velnio tarnais, tuo suteikdama teisę dievo tarnams žudyti velnio tarnus ir jų artimuosius.
    Mano nuomone, pagonybė pakantesnė – joje nėra tokio pasaulio dalinimo į visišką gėrį ir visišką blogį. Pagonys neturi kito žmogus atžvilgiu išankstinės nuostatos, kad tas žmogus yra visiškai blogas ar visiškai geras. Pagonių pasaulyje egzistuoja daug spalvų, ne vien juoda ir balta. O Velnias pagonybėje buvo tik mirusiųjų pasaulio prižiūrėtojas.

  18. Arvydas:

    Svarstyti pradėčiau nuo kito krašto, kad dievas nepažinus, o šventas raštas, akivaizdžiai negali būti dievo žodis…o kad nemąstote apie mane tai gerai….

  19. Siūlau:

    gal

    Gana garbinti žmogų,iki ko priėjome?

  20. Irena:

    Migle, puikus straipsnis. Aciu!

  21. Alvydas Butkus:

    Geras ir argumentuotas atkirtis – ačiū autorei! Tik viena pastabėlė: Livonijos kronikos (13 a.) baltų niekada nevadino humaniškiausiais žmonėmis. Taip juos apibūdino 12 a. kronikininkas Adomas Brėmenietis, “Hamburgo vyskupų istorijoje” aprašydamas prūsus (sembus). A. Brėmenietis stebėjosi, kad sembai puola gelbėti nelaimės ištiktų jūrininkų, užuot juos apiplėšinėję, kaip tai buvo įprasta to meto krikščioniškuose kraštuose. Todėl Brėmeniečiui prūsai atrodę “homines humanissimi”, nors ir pagonys.

    • tikras lietuvis:

      Būtų neblogas, jei vietoj vienos nesąmonės (vienos religijos) nekištų kitos.
      Laikai nebe tie, kad žmonės, vietoj to, kad patiems dirbti, tik žiūrėtų į dangų ir lauktų dangiškosios manos.

  22. Luotinykas:

    Vaje, kokie nukvakę tie dievai. Ir kam iš jų rinktis? Gal geriau rinktis iš grybų… na pvz. kazlėką. Kuo tie jūsų, „pagonių“ dievai nuo grybų skiriasi, gal galite atsakyti gerbiamieji teologai?

  23. Nūdien visur kartojama apie BALTŲ tikėjimą kaip tikrą Lietuvių tikėjimą, apie BALTŲ gentis ir gyvenamąjį arealą, BALTŲ civilizaciją, BALTŲ kultūra ir pan . Šiaip kas keisčiausia, daugumai šios sąvokos vartotojų ir propaguotojų ne paslaptis, kad sąvoką BALTAI, sukūrė vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann 1845 m. iki tol visi Lietuviai save vadino tiesiog Lietuviais. Pav. Prūsai visada vadino savo kraštą Mažają LIETUVA. Išmintinga Vokietijos valdžia matydama, kad jos valdomų Lietuvių sąmonėje reikia būtinai nutraukti sąryšį su kitais Lietuviais (idant jie vėl nesusivienytų), karštai pradėjo propaguoti naujadarą BALTAI ir visur vadino savo valdomus Lietuvius (Prūsus, Latgalius, Kuršius ir t.t.) Deutsch-Balten Lietuviškai tai verčiama kaip Baltavokiečiai. Kadangi Maskoliai pastoviai kopijuoja vakarus, jie taip pat nieko naujo ne sugalvojo, tiesiog perėmė Vokiečių sukurtą sąvoką BALTAI savo tikslams įgyvendinti. Lietuviams Gudams, Galindams ir kt. kurie buvo jų įtakos zonoje, buvo intensyviai pradėta įdieginėti savivoką БелaРусы. O ir mūsų šviesuoliai dėl pagoniško kvailumo (nesąmoningai , nes taip juos išdresiravo universitetuose) taip pat pradėjo vadinti savo brolius Gudijoje BaltaRusai. Iš vienos pusės pas mus Balta vokiečiai (kurių jau nebėra) iš kitos Balta rusai, kurie aktyviai integruojami į Maskvos sukurtą arealą.
    Baisu, kad niekas nediskutuoja ir nesusimąsto, kad ši sąvoką tai tėra užsienietiškos ekspansinės politikos strateginis instrumentas, kuriam mes ne tik nesipriešinam, bet dar ir visus likusius Lietuvius intensyviai pradedame vadinti BALTAIS. Ir Maskvai ir Varšuvai yra politiškai labai svarbu, kad viešoje erdvėje ir moksliniuose disputuose Lietuviai, kurie nuo seno gyveno ir aplik Maskvą ir aplik Varšuvą, būtų vadinami kažkokiu neutraliu žodeliu BALTAI. Ar įsivaizduojate kuo gresia jiems, jeigu jų valdomi, asimiliuotų Lietuvių palikuonys išgirs, kad jie ne kažkokie ten „probaltų“ mistiniai ainiai, o Lietuviai turintys savo savivoką ir iki šiol varganai gyvenančia (egzistuojančią) savo valstybę – Lietuvą.
    Didžiausia Lietuvos viešosios erdvės tragedija yra tai, kad mūsų šviesuomenė (formuojanti mūsų bendruomenės savivoką) įkyriai laikosi pagonybės, o pagonybės pasaulėžiūra formuoja dvasinį aklumą ir autoritetų kopijavimą. Būtent dėl autoritetų sekiojimo, įvairiuose universitetuose gautas propagandos rinkinys, yra priimamas kaip neabejotina tiesa. Netgi žiūrint tiesiai į akivaizdžius faktus, nedviprasmiškai nurodančius jog yra priešingai, jie yra nematomi. Taip suveikia Biblinis principas „Žiūrėdami nematys, klausydami negirdės“. Pagonys akli, jie nesuvokia sudėtingų metafizinių procesų, todėl jiems pavadinimas (sąvokos) tai TIK kažkoks nevertas dėmesio tuščias garsas. Jie neįstengia pamatyti, kokias pasekmes sąvokų netikslumas ir naujadarų įvedimas turės jų bendruomenės ateičiai.
    Kristaus mokymas tokios klaidos ne daro. Krikščionys eidavo mirtį ne vien tada kai bandydavo keisti jų gyvenimo sanklodos sąvokas, bet netgi dėl vienos raidės žodyje pakeitimo. Mes krikščionys puikiai suvokiame neįtikėtiną sąvokų reikšmę žmogaus, bendruomenės ir valstybės gyvenime.

  24. As niekada nepykstu kai mene ižeidinėja :).Tuo labiau kai įžeidinėja pagonys 🙂 Dvievo kvailyste yra galingesne uz visa zmogiska isminti ;). Šiaip tai normali pagoniska reakcija (be je zodis pagonis kiles nuo zodzio “pagus” lotyniskai tamsus prasciokas kaimietis) 🙂 Jokiu argumentu. Argi savo komentare as ka nors izeidziau? As tik pasakiau visuotinai zinomus faktus. Pagonys nenori žinoti tiesios, jiems svarbu laikytis savo žmogiškos kvailystės (taip paprasčiau) 🙂 Todėl vienintelė gynybinė reakcija tokiu atveku yra agresija. Nuvažiuok į bet kokį kaimą ir pabandyk pasakyti pijokams prie parduotuvės, kad jie degraduoja, sulauksi tokios pačios reakcijos. 🙂

    Be je suomi, del latviu. Karta pries desimt metu, dalyvavau vienoje konferencijos Briuselyje. Po konferencijos turėjome puikų vakarą karališkame restorane. Buvome keli iš pabaltijo, vienas Lietuvis, vienas Latvis ir vienas Estas. Aišku susiėjome tryse ir pradėjome bendrauti apie istoriją, bendrabūvį ir pan. Latvis pradėjo aukštinti Latvių kulturą ir atsainiai kalbėti apie Lietuvius. Aš jam ramiai atsakiau, kad Latviai tie patys Lietuviai. Buvo gan karšta reakcija, jog Latviai jokie Lietuviai ir pan. Tada aš jo paklausiau, kada atsirado pavadinimas Latvija? Tai Ulmanio įvesta sąvoka. Latvijoje gyvena Latgaliai, Kursiai, Ziemgaliai, Lyviai (kuriuos Vokieciai samoningai pradejo vadinti Deuche Balten) ir t.t. tas pats ir Lietuvoje, Zemaiciai, Dzukai, Suvalkai, Aukstaiciai ir t.t. Tiesiog savoka Lietuva reiske sulieta tauta. Dalis musu sulietos tautos (Lietuvos) buvo Vokieciu itakoje, todel jie dabar Latviai. Jam paliko ispudi argumentas (jis buvo ne pagonis, sugebejo girdeti argumentus todel nepratrydo beryšiu lojimu apie tai, kad aš kvailys :)).

    O ir dabar as gyvenu Didziojoje Britanijoje, tai Latviai kalbose labai palankiai vertina kuomet juos vadini Lietuviais kurie ilga laika buvo Vokieciu itakoje 🙂

    Nesinervink suomi tiesiog susimastyk 🙂 O tu “tikras Lietuvi” negazdink, krikscionio neisgazdinsi persekiojimais 🙂 cia jus pagonys susirupine zemiskais dalykais, mums tai tik laikina busena.

    Kai musulmonai nuzude sventika Maskvoje as jo garbei parasiau pora eiluciu, tai atspindi musu poziuri i tai kas laikina:

    Kas mirti nebijo
    Tiesoj atsistojęs,
    To veidą nušvietus
    Jėga Atpirkėjo.

    Iš purvo ištrūkęs,
    Kitus stengies traukti,
    Bet mūsų pasauliui,
    Esi išprotėjęs.

    Esi tu nuskurdęs,
    Bet turtais aptekęs.
    Esi sugniuždytas,
    Bet viską užvaldęs.

    Pasaulis ginklu,
    Į tave nusitaikęs.
    O tu vien Žodžiu,
    Save apsigynęs.

    Nužudę tave,
    Tik akimirką džiaugsis,
    Nes mirti krikščioniui,
    Tai joks praradimas.

    Mirtis kankinystėj,
    Tai pergalės salvė,
    Nužudę tave,
    Jie kitus atgaivino.

    Tavoji auka,
    Neliks beprasmybėj,
    Nes mūsų kova,
    Tai šviesa amžinybėj.

    Į atilsį broli
    Esi tu nuėjęs,
    Tenai susitiksim visi
    Pas Kūrėją.

    • suomis:

      O pats, kartais neprieštarauji savo išdėstitam teiginiui, kad latviai atsainiai žiūri į lietuvius o čia pat latviai labai palankiai žiūri, kai lietuviai juos vadina leituviais buvusiais vokiečių įtakoje. Preištara gaunasi. Kuria dalimi pasikliauti, pačio komentare? Kas liečia kvailystes, tai tavo krikščionybė, nuo pradžios iki pabaigos viena didelė kvailystė. 😀

    • S:

      Labai aiškiai parodyta, kaip krikščionybė atplėšia žmones nuo savo šaknų… Vadint kažkokį Maskvos šventiką savo broliu – niekad to nedaryčiau, tai nesąmonė. Dar gyvena kailis Didžiojoj britanijoj, Lietuvai yra nulis. Ant lietuvių varo, kad pagonys, nieko nesupranta, bet vis tiek kišasi čia su savo sektantišku mėšlu, tipo “krikscionio neisgazdinsi”, jie jau mirt pasiruošę… Apibendrinant – fanatikai su galutinai išplautom smegenim… Tai jūs ir gyvenkit kaip gyvi lavonai, aš nuo tokių kaip nors atokiau pabūsiu, kaip nuo psichinių ligonių.

  25. Ramūnas Labanauskas:

    Komentatorius “Kas tokie BALTAI?” kaip matau yra tradicinis krikščionis (gal katalikas). Jis rašo: “Pagonys akli, jie nesuvokia sudėtingų metafizinių procesų, todėl jiems pavadinimas (sąvokos) tai TIK kažkoks nevertas dėmesio tuščias garsas. Jie neįstengia pamatyti, kokias pasekmes sąvokų netikslumas ir naujadarų įvedimas turės jų bendruomenės ateičiai”. Deja, kaip tik atvirkčiai. Būtent tradiciniai krikščionys (o ne atvirosios krikščionybės šalininkai, kokiu tarp kitko laikau ir save) laikosi primityvoko dualistinio pasaulėvaizdžio: esama šiapusinio ir anapusinio pasaulio, dvasios ir materijos, o jei jie dar ir tradiciniai katalikai, tai tokie pakartotų konservatyvaus kunigėlio žodžius apie taip vadinamą anapusinį pasaulį: esama dangaus, skaistyklos ir pragaro, o ką jums kalba pasaulis – visa tai iš velnio. Štai ir visas jų mokslas. Nesvarbu ką sako naujausi mokslo pasiekimai, filosofija, nesvarbu, ką sako ilgaamžė žmonijos patirtis ir išmintis – visa tai iš velnio. Štai ir visa tradicinės krikščionybės išmintis.Būtent tokie visiškai nesupranta simbolio reikšmės ir prasmės. Tokie nesupranta, kad tarp tikrosios krikščionybės ir to, kas vadinama pagonybe, nėra esminės priešpriešos, nes abi vadovaujsi tuo pačiu monistiniu pasaulėvaizdžiu. Tokią krikščionybę išpažįstantys nesuvokia, kad krikščionybė yra žymiai platesnis ir gilesnis reiškinys, nei kad jį galimaa išskaityti katekizmuose (nesvarbu ar katalikiškuose ar protestantiškuose): katekizmuose pristatytas krikščioniškasis “mokslas”, tėra neišsilavinusiai liaudžiai skirtos elementariausios tiesos.Tikroji krikščionybė per amžius buvo plėtojama ezoterinių mokyklų, įkvėpusių ne vieną mąstytoją, filosofą, mokslininką, rašytoją, poetą.

  26. Suomi, skaityk komentara prieš atsakydamas. Aš gi parašiau “prieš 10 metų”, be to tas latvis ne buvo šiaip latvis, o vienas iš politikų 🙂 Kadangi neesi krikščionis, turbūt nieko negirdėjai apie raugą kurį moteris imaišė į tešlą duonai ir per dieną visa tešla įrūgo. 10 metų ilgas lakotarpis, žodis kaip tas raugas labai greitai keliauja nuo vieno prie kito, todėl ir požiūris į Lietuvišką prigimtį keičiasi (jie gi dabar pradėjo mus vadinti “braliukai”).

    Ramūnai yra tik viena krikščionybė – tą kurią įsteigė Pats Dievas – Jėzus Kristus ir nėra kitos 🙂 Visą ką čia pasakoji tėra nuomonės ir pamąstymai. Vienas tikėjimas, vienas krikštas, Vienas Dievas 🙂

  27. Ramūnas Labanauskas:

    “[..] yra tik viena krikščionybė – tą kurią įsteigė Pats Dievas – Jėzus Kristus ir nėra kitos Visą ką čia pasakoji tėra nuomonės ir pamąstymai. Vienas tikėjimas, vienas krikštas, Vienas Dievas”. Kaip tik tai ir yra tik nuomonė. Neva tai “vieno” tikėjimo besilaikantys kažkodėl ne kartą žudė ir degino vieni kitus. Atrodo nesupranti, kad buvo ir esama pačių įvairiausių nuomonių jau vien dėl to, kas buvo Jėzus, koks jo gyvenimas, kokia jo misija. O ką jau bekalbėti apie su Jėzumi siejamos bendrijos istorinę raidą. Tokia krikščionybė, kokios pats laikaisi, pirmaisiais krikščionybės amžiais, tebuvo atstovaujama vienos iš grupelių (Šv. Ireniejaus Lioniečio ir kitų). Jeigu istorijos raidoje būtent šios grupės požiūris įsivyravo, tai nereiškia, kad vien šios grupės pažiūros ir toliau turėtų apspręsti krikščionybės sampratą.

  28. Ram8nai, taip gali kalbėti tik žmogus kuris netiki, jog Dievas yra VISAGALIS 🙂 O jei jis Visagalis, tuomet ir Jo įkurtos Bažnyčios niekas išskyrus Jį patį ne valdo 🙂 Jei esi tikintis, tuomet tiki tuo, kad niekas, aš pabrėžiu – niekas negalės išplėšti mūsų iš Dievo rankos.

    Viskas kas aplinkui yra Jo kurinys, viskas klauso Jo dėsnių. Mes žmonės (kurie sukurti pagal Jo atvaizdą ir panašumą) turime išskirtinę teisę kūrinijoje, mes turime teise spresti ar tikėti juo (laisva valia) ar ne 🙂 ar sekti Juo ar savo įsivaidavimus 🙂

    • S:

      Priekvaili, tas tavo dievas yra visagalis tik tavo smegenyse. Tu esi ligonis, tik nesuprasi, jei tau pasako normaliai, lygiai kaip tie pijokai prie parduotuvės nesupranta ir pyksta, kai sakoma, kad jie degraduoja. Tai, ką tu čia pilstai ant kitų, beveik 100% tinka ir tau pačiam, apakusiam krikščioniui, kuris jau nieko negirdi ir nemato. Aš tau paporinsiu pagal tavo pačio supratimą, gal atsipeikėsi dar netyčia… Taigi, tarkim (tegul visagalis leidžia tau įsivaizduot, kitaip jis joks visagalis), kad yra daug dievų, vienas iš jų įsikūnijo taviškiame Jėzuje Kristuje. Arba, kad būtų pačiam dar aiškiau, yra Dievas (-ai) ir yra Velnias ar piktosios dvasios. Taigi, Jėzus Kristus yra velnio išpera ar piktoji dvasia, kuri ganydavo avis (dievas – avių ganytojas, tik piktas). Na, ir jis nusprendė iškirst piktą pokštą, suklaidint žmones, įvelt į chaosą ir masines žudynes, panašiai kaip rašoma apie Velnią biblijoje. Dėl tokio tikslo netgi pasiaukojo ir jam pavyko. Visi tą dykumų “dievą” garbina, dėl jo vykdo masines žudynes, atsisako savo tautos, žudo save, persekioja mokslą ir bet kokį racionalų DIEVIŠKĄ mastymą, kaip Velnio erezijas, garbina Velnią (Jėzų Kristų), prikaltą prie kryžiaus (kaip priklauso). Antgamtiškomis velnio galiomis ar poveikiu psichikai tokia religija plinta per pasaulį ir padeda velniui pasiekti savo tikslą – kad žmonės kentėtų ir dar jį garbintų. Kažkaip visa krikščionybės istorija tai patvirtina. Taigi, esi velnio apsėstas ir laikas pasirūpint savo siela. 😉 O kol kas velnias jus gano kaip avis dykumoj su visais savo sado-mazo ir kitais iškrypimais, kol prieisit liepto galą. Tikrieji Dievai yra kūrėjai ir jie yra lietuviški (bent tavo atveju), tuo tarpu tu juos išdavei ir susidėjai su velniu iš izraelio (koks zyziantis irzlus velnio pavadinimas, nejauti skambesio?), kuris gali tik naikinti žadėdamas kažkokį pomirtinį gyvenimą savo pekloj (tau sako – “danguj”, nes avis apgaudinėja, jos skerdimui). Mes, lietuviai, po mirties eisime anapus ir susitiksime su protėviais ir SAVIŠKIAIS, iš kurių mes atsiradome, o Tu Tenai susitiksi su kažkokiais svetimtaučiais, kuriuos vienija tik vienas dalykas – svetimo velnio garbinimas. Tuo tarpu gyvas būdamas žudai save, savo psichiką iš vidaus, nes esi kurčias ir aklas PAGONIS, kuris kaip avis svetimo piemenio (Velnio!) vedama ir siundoma bando įkasti savo tautos Žmonėms ir tyčiojasi iš Protėvių ir Dievų, kurie Viską sukūrė. Patarčiau gerai permąstyt ką surašiau, ir pagalvot ar toks ATVIRKŠČIAS variantas nėra tiesa. Jeigu pyksi, tai atsimink, kad už teisybę labiausiai pykstama ir taip velnias veikia. Kam save žudyt? Mes mirsim už Lietuvą, gali būt, kad gindamiesi nuo tavo “brolių” fanatikų krikščionių (anksčiau buvo vokiečiai, dabar gal lenkai). O už ką mirsi Tu? Už Jėzų, Izrailio zebrą “juoda-balta”? Kvaila. Ir tai ne mirtis, tai greičiau galima pavadinti NUDVĖSTI be prasmės, už “vieną simbolio raidę”, kaip ten priimta. Svetimo simbolio. Bet prieš taip nusibaigdamas pagalvok, ar tikrai ant balto, o ne ant juodo dryžio stovi, bent tiek. Čia jau niekas negali tau padėti, tik tu pats (laisva valia). Maža ką…

      • 🙂 Klausyk “S”, padarom paprastą eksperimentą, tu manai, kad tavo dievai yra visa ko kūrėjai? Gerai. Tu žmogus todėl turi laisvą valią tikėti kuo tik nori. Bet nuo dabar tiesiog stebėk savo gyvenimą. Įsidėmėk, įžeidinėdamas(-ma) Dievo Sūnų Jėzų Kristu, tu jau ne šiaip atmeti tikėjimą, tu prakeiki save ir viską kas su tavimi susiję. Čia ne šiaip žodžiai, tokia skaudi realybė. Neapsigauk su Dievu nepajuokausi. Todėl nuo šiol turi tik dvi išeitis, arba atgailauti prieš Jėzų Kristų už šią kvailystę kurią paporinai, arba prašyti savo stabų – isivaizduojamų dievukų, kad jie tave apgintų, nes labai greitai pajausi ką reiškia tokie piktžodžiavimai. 🙂

        • S:

          Avis į skerdyklą… Banalu, bet nesisekt ims tau ir panašiems, nes su jumis reikia elgtis kaip nusipelnote. Šiaip visada siunčiu po velnių tokius fanatikus ir jokių problemų, tačiau manau reikia pradėt jus “atvertinėti” į normalų gyvenimą, t.y. gydyti nuo sutrikimo, kuris iš žmogaus padaro mankurtą tiek šiapus, tiek anapus.

          • Sekmes “S” 🙂 O dėl atvertinėjimo, kinkos pas jus pagonis per silpnos 🙂 daug dujų leidžiate, o kai rimti reikalai prasideda pilnomis kelnėmis išsislapstote :), arba niekšingai iš už kampo lojate. Daug aš tokių prisižiūrėjau “atvertinėtojų”. Lietuvos valdovams krikščionims, visada apgailėtinos pagoniškos menkystos kliudė siekti valstybinių bendruomeninių tikslų. Kadangi pagonių ir stabmeldžių pati prigimtis sąlygoja autoritetų sekiojimą ir amžiną kopijavimą, jie nieko sukurti nesugeba. Stabmeldžiai ir pagonys pastoviai inkščia ir pergyvena dėl savo padėties visuomenėje, savo rytdienos, ką ės ar ką gers, kokį skudurą užsivilks, ką kriuš ir pan. Tokius apgailėtinus puskvailius ne tik lengva valdyti, bet dar lengviau juos apkvailinti. Vien tik dėl stabmeldžių dominavimo, galinga mūsų protėvių valstybė tapo menku pasiuntinuku ir kojų šluostimo vieta kitoms tautoms ir valstybėms.

            Dėl to, kad stabmeldžiai dominuoja, Lietuva ne tik neteko savo valdų, bet netgi kažkokia Lietuvos provincija – lenkija, per kelis šimtmečius melo, jau beveik sugebėjo pasisavinti visą Lietuvos istoriją. Biblija mus moko, kad tauta kuri ne tarnaus Dievui pražus. Matomai tik dėl kelių teisiųjų mūsų tautoje, Lietuviams iki šiol yra paliktas bent apgraužtas plotelis buvusios galybės kampe. Čia panašiai kaip iš visų Sodomos ir Gomoros apylinkių miestų, vienintelis Zoras buvo paliktas nesunaikintas tik dėl to, kad į jį nutarė pabėgti ir pasislėpti teisusis Lotas. Tik Dievas gali duoti išmintį ir supratimą, tik Jis yra siekiamybė ir visa ko Turėtojas ir Laikytojas. Stabmeldžiai dėl savo aklumo, nesugeba pamatyti elementarių dalykų, todėl pastoviai vergauja kitiems. Dėl savo riboto supratimo, jie garsiai šūkalioja, kad yra per daug išdidūs tapti Visa Ko kūrėjo vergais, tuo tarpu patys nuolankiai vergauja savo žemiškiems stabams – viršininkams, turčiams, bankams, nusikaltėliams, užsieniečiams, žmonoms, vyrams arba savo nuosaviems vaikams. Akli tamsūs prasčiokai net nesuvokia elementarios tiesos, jog sekdamas Dievu, žmogus daugiau niekuo nesekioja; Šlovindamas Dievą, žmogus daugiau nieko nebešlovina ir kas svarbiausia, tapdamas Dievo vergu, žmogus daugiau niekam (aš pabrėžiu NIEKAM) šioje žemėje nebevergauja.

            Mane gali keikti kiek nori, bet žinok, kad nei vienas tavo žodis neliks nenubaustas. Ir tai įvyks labai greitai. Man tavęs nuoširdžiai gaila “S”. Kaip ten be būtų, nors ir aklas (dvasiškai) tu vis viena esi mano brolis Lietuvis, pagal kraują. Todėl aš nuoširdžiai pasimelsiu, kad Viešpats atleistų tavo piktžodžiavimą.

            • Luotinykas:

              „Kas tokie BALTAI“ – Bene čia Rutkauskas, į krikščionybę atsivertęs?

            • S:

              Labai teisingai viską surašei, puikiai tinka tikriesiems stabmeldžiams – kristonims! 🙂 Pagiežingi šmeižikai, melagiai ir klastūnai, štai kas jūs – dabar žmonės nėra tamsūs, žino istoriją, jų neapkvailinsi, todėl kristoniškų išsigimėlių laikai jau baigiasi. Pagonys nėra pralaimėję nė vieno karo, kol kovėsi kaip laisvi žmonės be kristaus, netgi kryžiuočius sutriuškino. O kai pradedant Jogaila pradėjo klūpinėt, melstis ir visaip žudyt savus, tada prasidėjo išsigimimas, kuris tęsiasi iki šiol. Europoj ne nacizmas, o krikščionybė atsakinga už abu pasaulinius karus, dėl įdiegto mentaliteto. Kristonybė taip pat atsakinga ir už Lietuvos kančias. Geriau laisvam mirti, negu vergu gyventi. Aš pasistengsiu prisidėti, kad bažnyčios Lietuvoje išnyktų, nes jos nereikalingos. Gali būti kaip visoj Europoj – kavinės, barai ir pan., bet geriau nugriauti ir užsodinti sklypus medžiais. Tuo tarpu griuvenų akmenis eksportui, panašiai kaip Berlyno sieną Vokietijoj. 🙂 Galėsi pirkt ir melstis, sėkmės. Tokius agresyvius veikėjus kaip tamsta geriausia būtų išgaudyti visus ir uždaryti kur jiems vieta – į durnyną.
              Tu prisiburnojai pats, šūdberni, ir nusibausi. Kad esam tautiečiai, tai taip, bet prie ko “brolis”? Gaidys tu man, ne brolis.

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Kas tokie ŽYDKRIKŠČIONYS?

                – Lietuvai net kilti tokių klausimų neturėtų.
                Jeigu kam kyla, galėčiau trumpai atsakyti – tačiau – pirmiau paklauskit. Juk nesu žydmados – kuris pats paklausia, pats ir atsako.

                CHA

              • 🙂 Tai taip ir ne atsakei broli tautieti, jei prieš porą šimtų metų vokiečių kalbininkas pavadintų Lietuvius ne “baltais” o pav. “nusmurgeliais” ir per visus universitetus įkalinėtų šį pavadinimą dresiruotiems pagonims, tu taip pat vadintum save “didžiosios nusmurgėlių religijos” atstovu ir taškydamasis seilėmis normalius Lietuvius vadintum gaidžiais ir šūdberniais? 😉

                Kartą, bendraujant su vienu ultra modernistiniu jaunuoliu, buvau išvadintas fanatiku, atstovaujančiu kraugerišką žydo-krikščionišką religiją, atnešusią tik baisias kančias didžiajai baltų civilizacijai ir visam pasauliui.

                Mano religija,- išdidžiai mestelėjo jaunuolis, – yra pagonybė ir mano dievai – gamtoje, aš semiuosi jėgos iš gamtos motinėlės.

                Kadangi esu visiškai nejautrus įžeidinėjimams (na bent jau iki tam tikro lygio), bet tuo pačiu esu labai žingeidus, pradėjau klausinėti jaunuolį apie jo tikėjimo credo. Kame yra jo viltis, gyvenimo esmė, prasmė ir siekiamybė.

                Viso jo atsakymo aš neperpasakosiu, nes tokio kaip ir nebuvo, o tik kažkoks žodžių, abstrakčių šūkių ir nerišlių teiginių kratinys. Todėl jo paklausiau: – O kaip su tikėjimo broliais? Tu turbūt ne vienišas?

                Jaunuolis išdidžiai mestelėjo, kad tokių kaip jis jau labai daug.

                Sutikau su juo, kad dabar pagonių tikrai yra labai daug, jų yra netgi Lietuvos Respublikos Seime. Todėl paklausiau – kokie mūsų pagonių ryšiai su kitomis tautomis, išpažįstančiomis pagonių religiją ir kultivuojančiomis tos religijos pagrindu suformuotas pasaulėžiūros vertybes? Ar jie neturi ryšių su tokiomis galingomis ir pasaulines civilizacijas sukūrusiomis pagonių tautomis, kaip čiukčiai, evenkai, papuasai, pigmėjai ir pan.? Padrąsinau jaunuolį – gal reikėtų pas juos nuvykti ir pasisemti patirties, pasižiūrėti kokią buitį, aplinką ir savivoką suteikia pagonių tikėjimo išpažinimas jį savo gyvenime taikantiems žmonėms. Be to, reikia pasitikslinti pagonišką liturgiją (dievų garbinimą) pas tuos, kurie priėmę šią religiją nuo kūdikystės – šamanus, guru. Manau, reikia tiksliai sužinoti kaip šlovinti savo pagoniškus dievus – ar šokti aplink laužą, ar apsinuoginus kratytis ir stūgauti, ar šlovinimo metu reikia kokiais lapais prisidengti ar ir be jų gerai? Taip pat reikėtų pas tikėjimo brolius sužinoti jų ritualinės aprangos subtilybes – kokių palmių lapai geriausiai tinka šventei, kokie geriau tinka ritualiniams šokiams? Taip pat reikėtų žinoti kur ir kaip auskarus įvėrinėti – kokius į nosį, kokius į ausis, bambas, antakius, užpakalius ar dar ten kur nors? Kokias tatuiruotes darytis, kaip dažytis ir pan.

                Po mano klausimų, kažkur išgaravo jaunuolio pasitikėjimas, todėl jis tik nerišliai išlemeno, kad jis joks čiukčius ar pigmėjus ir jie jam ne broliai. Jaunuolis greitai pabaigė mūsų įdomų pokalbį ir išskubėjo.

                Keista, jaunuolis pasirinko religiją, kurios įtaka žmogaus gyvenimui ir jo pasaulėžiūrai suformuoja, būtent, tokį gyvenimo būda ir aplinką, kokioje gyvena mano aukščiau paminėtos tautos, bet kažkodėl tapatintis su jomis jam gėda.

                Tokie neopagoniukai (tiksliau infantiliški kvailiukai) džiaugiasi tuo, ką yra uždirbę jų tėvai ir proseneliai krikščionys. Todėl, vaidindami modernius, realybėje jie tėra lėtai degraduojantys žmonės, strimgalviais tampantys elementariais laukiniais. Užtenka pasižiūrėti į neopagonių šventyklas – įvairius naktinius klubus, barus ir diskotekas, kur jie staiposi ir vaiposi apsikabinėję įvairia pigia bižuterija, išsidažę veidus, nagus ir kūnus nė kiek ne prasčiau nei jų tikėjimo broliai džiunglėse ar taigoje. Todėl net neturėdamas didelės įžvalgos dovaną, gali labai tiksliai prognozuoti kur link veda toks gyvenimo būdas. Jei ne jie patys, tai jų vaikai arba anūkai, susėdę aplink laužą, tikrai grauš sumedžiotos lapės kaulus…

                Dievas davė mums visiems apsisprendimo laisvę. Laisvė – tai galimybė nevaržomai apsispręsti. Žmogus turi laisvą pasirinkimą ar save naikinti, ar save ugdyti. Dažnas pokalbiuose man meta tokią frazę – jei Dievas yra, kodėl Jis neparodo savo didybes ir galios, tada visi tikrai suprastų ir vaikščiotų į bažnyčią?

                Atsakymas paprastas: tai ir yra laisvo apsisprendimo subtilybė. Jei Dievas parodytų visą savo galią, tada tikrai visi drebėtų ir ŽINOTŲ. Žmonių atrankai reikia ne žinojimo, bet vien tik laisva valia išugdomo TIKĖJIMO. Tik pagal tikėjimo Kristumi buvimą arba nebuvimą, galima atskirti ėdalu, gėralu ir poravimosi gausa susirūpinusius homosapiensus nuo Dievo vaikų.

                Kristaus Bažnyčia ir toliau silpnės (vizualiąja prasme), nes turi buti atskirti pelai nuo grūdų. Kol bažnyčia rodė savo tikrą karališką jėga, į ją prilindo daug homosapiensu, todėl dabar vyksta apsivalymas, homosapiensai gręžiasi iį savo vertybes, o Dievo žmones į savo.

                Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas. Jis ne už kalnų Ir ne už jūrų, kad sakytum: ,,Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?” Žodis yra labai arti tavęs – tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum! Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį. (Įst 30,11-15)

                Taip kalbėjo pas Viešpatį iškeliaujantis Mozė, kietasprandei ir amžinai Dievui besipriešinančiai izraelitų tautai. Šis perspėjimas nepaseno ir šiandien, todėl jis kaip niekad aktualus mums visiems.

                • Ramūnas Labanauskas:

                  Komentatorius “Kas yra baltai”: Tokie neopagoniukai (tiksliau infantiliški kvailiukai)”[…] tėra lėtai degraduojantys žmonės, strimgalviais tampantys elementariais laukiniais. Užtenka pasižiūrėti į neopagonių šventyklas – įvairius naktinius klubus, barus ir diskotekas, kur jie staiposi ir vaiposi apsikabinėję įvairia pigia bižuterija, išsidažę veidus, nagus ir kūnus nė kiek ne prasčiau nei jų tikėjimo broliai džiunglėse ar taigoje. Todėl net neturėdamas didelės įžvalgos dovaną, gali labai tiksliai prognozuoti kur link veda toks gyvenimo būdas”.
                  Jums patarčiau mažiau demonstruoti aroganciją, moralinį nuopolį siejant su nekrikščioniškų religijų išpažinimu. Nenorėkit, kad jums būtų drėbta į akis visa, ką išdarinėja tradicinės krikščionybės pasekėjai (psisiminkim tik pastarųjų metų dvasininkijos pedofilijos skandalus). Antra, drįsčiau spėti, kad nemaža dalis tų naktiniuose klubuose, baruose ir diskotekose sėdinčių ir, be abejo, degraduojančių jaunuolių, yra pakrikštyti, taigi, tradiciniai krikščionys. Taigi, spėčiau, kad jie turi daug daugiau bendro su tradicine krikščionybe, o ne su jūsų koneveikiamu baltų tikėjimu. Ir trečia, dorovinis žmogaus lygis iš esmės neturi nieko bendra su išpažįstama religija, pasireiškiančia išoriniais ženklais (tikėjimo išpažinimais, ritualais, apeigomis ir pan.). Žmogų būti doru gali įvėpti iš esmės bet koks idealas: pasiaukojimas tautai, Dievui (neabejotinai ir krikščioniškai suprantamam Dievui, kai tai yra nuoširdus, vidinis įsitikinimas), dievams ar net galiausiai sportas, karjeros, šeimos siekimas ir pan. Bet kas gali tapti priemone moraliniam susivaldymui vardan aukštesnio, peržengiančio materialiuosius, gyvybinius žmogaus poreikius, tikslo. Kaip tik tradicinė krikščionybė, kuri reiškiasi išoriniais ženklais, teikia mažiausiai stimulų dorovingam elgesiui.

                • Vilmantas Rutkauskas:

                  Kas yra Baltai?
                  Kaip sakiau, tokie klausimai kyla tik krikščioniams – su žydmada paklausti, o paskui pačiam ir atsakyti… Taigi – Baltai yra BALTAI- žydmadistas pats ir atsako.

                  Žydkrikščioniuose dažnai sakoma:
                  * Dirbau juodai (o ne baltai).
                  * Velniškai pasisekė (o ne dieviškai).
                  Taip todėl, kad jų juodvelnizmas ir yra tam, kad jis būtų. Baltuose jo nėra.

                  • Be abejo tokie klausimai gali kilti tik kriksiocnims. Kristus suteikia mastymo dovana. 🙂 Mes skirtingai nei pagonys pasitikim tik Dievu, todel viska tikrinam ir nepapuolam i zmoniu sukurtas psichologines pinkles 🙂 Lietuviai kriskcionys taip ir liko Lietuviais, o Lietuviai pagonys patapo Vokieciu kalbininko sukurtos savokos isdidus nesiotojai. 🙂 Butent todel pagonys praranda viską ir net nesuvokia kaip tai atsitiko 🙂

                    Ar tik norejau taves paklausti Vilmantai, nejaugi taip pat isdidziai vadintum save ” aš besmegenis” prikausau “besmegeniu civilizacijai” ir arsiai gintum svetimu tautu mums primesta pavadinima, kaip gini dirbtina savoka “baltai”, vien tik del to, kad ir Vokieciai ir Lenkai ir Maskoliai, per visus universitetus sia savoka ikalinejo savo itakoje esantiems Lietuviams i galva? 🙂

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Esu pastebėjęs, jog žydkrikščionys pokalbį visada bando pradėti žydiškai – nuo klausimo. Tačiau to klausimo atsakymas žydkrikščionio plėtojamas, iš tiesų – jį jau turint.

                      O tokiems “pašnekovams” visvien viskas baigiasi žydistorijomis ir maldomis.

                      Gaila.

                    • Vilmantai, tai ar vadintum save Lietuviu “besmegeniu” ir didžiosios besmegenių civilizacijos palikuonimi, jeigu Lietuvos akademine bendruomene, (kuria jau kelis amzius dresiruoja ir kontroliuoja uzsienieciai), aprobuotu ir propaguotu šią sąvoką, o ne sąvoką baltai? 🙂

  29. lamatas:

    jėzus kristas ne dievas.šiaip gabus aferistas.lygiai kaip buvo komunistų šventieji, tokie marksas , leninas ir kiti.ir nubaustas buvo ne už religinius,ar ganytojiškus reikalus,o už konkretu kriminalinį nusikaltimą-muštynes šventykloje Dievui į kuri jis tikėjo.

  30. Ramūnas Labanauskas:

    Gal būsiu nekuklus, bet pasiūlysiu savo blogą: http://ramunas1970.blogas.lt/atvirosios-katalikybes-samprata-16.html
    Ten šiek tiek daugiau rašiau apie krikščionybės, tiksliau – katalikybės, sampratą. Tuomet gal pranyks kai kurie klausimai, nebeliks noro “atvertinėti” mane.

  31. lamatas:

    jie jau seniai ir visiems laikams pranyko.o “atvertinėti” tik juokas ima.Tiesa tamsta kaip ir jusų tariama religija ,kaip čia lengviau pasakius.Yra tokia krykčionių patarlė- įleik kiaulę į bažnyčią,tai ir ant altoriaus užlips.ši katą tai apie tamsta.Negi nesupranti ,kad čia lietuvių (baltų) tautinio tikėjimo tinklapis.o braunies su savo nesamonėm .ir nori kažką įrodyti. matomai labai daug abejonių galvoje, kad vis įrodinėti reikia .bet ,gal geriau tarpusavyje kvailiokit.o čionais atlysti pasigėdintumės.mes gi nelendam į JŪsų bažnyčias agituoti.

  32. Lamatui 🙂

    O jei vokiečiai būtų sugalvoję pavadinti Lietuvius ne “baltais” o kokiais nors “tešlagalviais debilais”, tu su tokiu pat entuziazmu rašytum “ko čia rašinėji, čia lietuvių (tešlagalvių debilų) tinklapis, todėl nesibraukčia su savo pasakomis? 🙂 Man vis laiką buvo keista stebėti aklumą, kuomet žmonės net ir matydami nesuvokia realybės. Nėra jokių baltų ir ne buvo, yra ir buvo Lietuviai. Baltai tai dirbtina savoka, tamsiems kaimiečiams (pagonims) valdyti ir skaldyti, o jie, nors ir žinodami, kad tai dirbtina sąvoka, vis viena išdidžiai šią savoką kaip vėliavą iškėlę mojuoja džiūgauja. Na nieko nepadarysi – pagonys 🙂

    Dėl nuorodos, jau skaičiau Ramūnai, siūlau ir tau paskaityti vieną: http://esavicius.blogspot.com/2010/03/kas-ikure-kataliku-baznycia.html

  33. Ramūnas Labanauskas:

    Lamatui: nebūkit toks piktas. Mes abu iš esmės išpažįstame tą patį tikėjimą, nors jūs to dabar ir nesuprantate. Bet viskam savas laikas. Svarbiausia – be reikalo nesipykim. Lietuvių per maža, kad jie galėtų pyktis dėl to, kokiomis apeigomis, tekstais ir t.t. reiktų išreikšti savo santykį su Transcendencija, Neišreiškiamąja Būties paslaptimi, Dievu ar dievais.
    “Kas tokie baltai?” (Esavičiui?): perskaičiau. Reiškiu jums pagarbą dėl jūsų tikėjimo. Aš pats šį savo tikėjimo etapą jau išgyvenau anksčiau. Dabar atėjo sintezės metas.

  34. lamatas:

    Aš visiškai nepykstu.Man tik nepatinka jusų gėdos jausmo neturėjimas.net nenorėjimas to suprasti. Tiesa ,kad nesapaliotumėt nesamonių apie “apsivertimą” “viskam savas laikas” ir t.t.pranešu man jau šeštas dešimtmetis eina . Gimiau ir augau katalikiškoje aplinkoje.Praėjes konfirmaciją.Bet laikui bėgant supratau- nesamonių liūnas. Tik ,kai artimiau susipažinau su senaisiais tautiniais TIKĖJIMAIS,supratau į koki apgaulės liūną buvau įstumtas.O kad lietuvių mažai tai pirmiausia jusų šutvės nuopelnas. patys į Dievą netikit ir kitus naikinat norėdami priversti tikėti i jusų aferistą. Tiesa ,jus gi net žodžio savo neturit savo nesamonėm įvardinti.Lietuvių kalboj pasivogėt lietuvišką -TIKĖJIMAS. Bet jis aiškiai sako-TIK ėjimas,svarbiausias.T.Y. savo pareigų žemėje vykdymas.ėjimas Tiesos keliu, o ne stabų visokių garbinimas pirmoj vietoj.Jus gi meldžieties visokiems savo susikurtiems stabams ,lavonų liekanoms ,paveikslams,ir taip toliau. Kvailinat žmones išgalvodami visokius stebuklus.Rejatės tarpusavyje, kaip kokie laukiniai (įvairios krikščionių srovės).Ir tik turtai galvoje-už viską galima atsipirkti.O reikia ne atsipirkti (savai bažnyčiai CHA) o atlyginti žalą nukentėjusiam, arba būti nubaustam .Taip vadinamieji tradiciniai tautiniai TIKĖJIMAI puikiausiai pripažysta vieni kitus.Ir gerbia.Todėl ,kad jie tiki į Dievą mastydami, suprasdami .Iš jūsų gi reikalaujama aklo tikėjimo viskuom.Net ir didžiausiom nesamonėm.Žudot Žmones už sakomą TIESĄ, o paskui gėdingai atsiprašinėjat.Dar įdomiau su jūsų (krikščionių)naudojamu žodžiu rusų (ir kituose slavų kalbose) .Bepa.persaitykit jį. BE(ведать) . РА -Бог солнца .Reiškiat pagarbą savo stabui ,o sakot – liūdiju saulės Dievą RA. Nemanau , esant prasmės su tamsta diskutuoti, kol esat aklas,Nebent tik po to ,kai tarpusavyje susitarsite, kurie krikščionis tikrieji. Ir likusieji tai pripažins. O protingiausi a būtų pradėti galvoti.Gal kada ir pradėtumėt tikėti į DIEVĄ.Ir prašau- jei turit bent kiek kultūros- nelandžiokit su savo šudinom mintim į svetimus namus, kur jusų niekas nekvietė.Į šį tinklapį taip pat. Duokit gi žmonėm netrugdomien bendrauti.

  35. “Kas tokie BALTAI”
    Turbūt pats nuo savo dieviškumo jau ir vandens paviršium vaikščiot pradėjai. Per sapnus. Žiūrėk, kad žadintuvas per anksti nesučirkštų ir atsibudęs nepanirtum. Nuo tamstos toks šventas karštis tvokia, kad net klaviatūra įkaito man čia berašant.

  36. Ramūnas Labanauskas:

    Lamatui: neprimetinėk man tikslų, kurių aš niekada neturėjau. Aš tavęs nesiruošiu niekur neatvertinėti, nes esu tikras, kad kiekvienas savyje turim dieviškumą ir kiekvienas galim bendrauti su Dievu be jokių tarpininkų. Visos tikros religijos remiasi į tą pačią būties struktūros sampratą ir tuos pačius, ją atitinkančius žmonių tarpusavio santykius. Taip pat ir baltų tikėjimas, kaip ir ezoterinė krikščionybė. Už tai, ką aš parašiau (Lietuvių per maža, kad jie galėtų pyktis dėl to, kokiomis apeigomis, tekstais ir t.t. reiktų išreikšti savo santykį su Transcendencija, Neišreiškiamąja Būties paslaptimi, Dievu ar dievais) mane tradiciniai krikščionys greičiau sudegintų ant laužo nei tave.

    Aš visiškai nepykstu.Man tik nepatinka jusų gėdos jausmo neturėjimas.net nenorėjimas to suprasti. Tiesa ,kad nesapaliotumėt nesamonių apie “apsivertimą” “viskam savas laikas” ir t.t.pranešu man jau šeštas dešimtmetis eina . Gimiau ir augau katalikiškoje aplinkoje.Praėjes konfirmaciją.Bet laikui bėgant supratau- nesamonių liūnas. Tik ,kai artimiau susipažinau su senaisiais tautiniais TIKĖJIMAIS,supratau į koki apgaulės liūną buvau įstumtas.O kad lietuvių mažai tai pirmiausia jusų šutvės nuopelnas. patys į Dievą netikit ir kitus naikinat norėdami priversti tikėti i jusų aferistą. Tiesa ,jus gi net žodžio savo neturit savo nesamonėm įvardinti.Lietuvių kalboj pasivogėt lietuvišką -TIKĖJIMAS. Bet jis aiškiai sako-TIK ėjimas,svarbiausias.T.Y. savo pareigų žemėje vykdymas.ėjimas Tiesos keliu, o ne stabų visokių garbinimas pirmoj vietoj.Jus gi meldžieties visokiems savo susikurtiems stabams ,lavonų liekanoms ,paveikslams,ir taip toliau. Kvailinat žmones išgalvodami visokius stebuklus.Rejatės tarpusavyje, kaip kokie laukiniai (įvairios krikščionių srovės).Ir tik turtai galvoje-už viską galima atsipirkti.O reikia ne atsipirkti (savai bažnyčiai CHA) o atlyginti žalą nukentėjusiam, arba būti nubaustam .Taip vadinamieji tradiciniai tautiniai TIKĖJIMAI puikiausiai pripažysta vieni kitus.Ir gerbia.Todėl ,kad jie tiki į Dievą mastydami, suprasdami .Iš jūsų gi reikalaujama aklo tikėjimo viskuom.Net ir didžiausiom nesamonėm.Žudot Žmones už sakomą TIESĄ, o paskui gėdingai atsiprašinėjat.Dar įdomiau su jūsų (krikščionių)naudojamu žodžiu rusų (ir kituose slavų kalbose) .Bepa.persaitykit jį. BE(ведать) . РА -Бог солнца .Reiškiat pagarbą savo stabui ,o sakot – liūdiju saulės Dievą RA. Nemanau , esant prasmės su tamsta diskutuoti, kol esat aklas,Nebent tik po to ,kai tarpusavyje susitarsite, kurie krikščionis tikrieji. Ir likusieji tai pripažins. O protingiausi a būtų pradėti galvoti.Gal kada ir pradėtumėt tikėti į DIEVĄ.Ir prašau- jei turit bent kiek kultūros- nelandžiokit su savo šudinom mintim į svetimus namus, kur jusų niekas nekvietė.Į šį tinklapį taip pat. Duokit gi žmonėm netrugdomien bendrauti.

  37. Ramūnas Labanauskas:

    Atsiprašau, Lamato komentaro tekstą buvau nukopijavęs ir visai be reikalo palikau.

  38. Ramūnas Labanauskas:

    Antras sakinys taip turi skambėti: “Aš tavęs nesiruošiu niekur atvertinėti, nes esu tikras, kad kiekvienas savyje turim dieviškumą ir kiekvienas galim bendrauti su Dievu be jokių tarpininkų”.

  39. Aguona:

    Nuoširdžiai užjaučiu Lamatą. Kaip turėtų būti žmogui sunku gyventi, taip nekenčiant savo brolių lietuvių… lietuvių-krikščionių, kurių mūsų su jumis BENDROJE Lietuvoje yra daug daug daug. Ar čia tinka gražus jūsų pačių (ramuviečių) šūkis “tebūnie darna”? Nieko sau “darna”… Ir dar labai sudomino jūsų, lamatai, šūksniai: “čia lietuvių (baltų) tautinio tikėjimo tinklapis”, “jei turit bent kiek kultūros- nelandžiokit su savo šudinom mintim į svetimus namus, kur jūsų niekas nekvietė” ir pan. “mandagūs” pasisakymai. Įdomu – tai oficiali tinklapio rengėjų nuomonė, ar jūsų asmeninė? Nes niekur (pristatant tinklapį) neradau panašios “deklaracijos”, o tarp įvairių skilčių rengėjų bei autorių yra net praktikuojančių katalikų pavardžių (http://alkas.lt/apie/). Tai tik uždanga? Kaukė? Tuos žmones apgavote? O gal jums vis dėlto turėtų būti gėda šitaip dergti savo senelių, tėvų ir brolių tikėjimą?
    Ir, beje, lietuviškų giliaprasmių žodžių, anei pasakų, nei dainų senovinių nesisavinkite. Senasis paveldas, etninė kultūra lietuviams-krikščionims priklauso lygiai taip pat, kaip ir jums.
    …Beje, nuoširdi pagarba autoriui “kas tokie BALTAI”.

  40. Tai eikit, po galais, į savo šventovę- bažnyčią ir aiškinkit apie savo “tikrąją tiesą” ir “tikrąjį tikėjimą”, ten net atsiklaupę išklausys. Dėl to ir nėra darnos, kai įsibrovę vėl savo “tiesą” brukate

  41. Ramūnas Labanauskas:

    Ačiū “Aguonai”. Labai tikiuosi, kad fanatizmo vis labiau mažės iš abiejų pusių. Laikau tai savo misija. Giliąja prasme tikroji, ezoterinė, krikščionybė neprieštarauja baltų tikėjimui. Esu tikras, kad laikui bėgant tai supras vis daugiau žmonių.

  42. Kemblys:

    Skaitinėju visą šį ‘pliurpimą’…. Galėčiau pasirašančiam “Kas tokie BALTAI?
    2011 07 18 at 19:11” atsikirsti, paaiškinti ‘pagonybės’ esmę, bet mes turime ‘krivį’, ‘vaidilų ratą’… V.Rutkauską – dėstykite protėvių ‘tikėjimą’, jei esate ne tuščia vieta.

    O žmonės tikrai nesupranta. Ramūnas Labanauskas: “Giliąja prasme tikroji, ezoterinė, krikščionybė neprieštarauja baltų tikėjimui. Esu tikras, kad laikui bėgant tai supras vis daugiau žmonių.”

  43. lamatas:

    “Kas tie baltai”. o kas ginčija kad “baltai” yra dirbtinis terminas.Kaip ir visi kiti terminai sukurti vieni anksčiau ,kiti vėliau.Tad ,jei kompiuteris ( dirbtinis terminas) būtu pavadintas” subinė “,sėdėtum prieš ją ir nesuprastum, kad tyčiojies pats iš saves. jei teturi ,tik tiek protelio pateikti tokius argumentus,sėdėtum sau užpečky, nors ne visi suprastu tamstos kvailumą.

  44. 🙂 Na aisku koks skirtumas kaip pavadinsi 🙂 Jei nuo pat pradzios kompiteri vadintu subine visi suvoktu kad sedi prie subines ir nekiltu klausimu. Bet jeigu kompiuteriu kurejas pavadino kompiuteri kompiuteriu, o protingi akademikai nutaru ikalti savo valdomiems pagonims, kad jie sedi prie subiniu, sakydami kad cia tas pat, koks skirtumas kaip pavadinsi. Butu tokios pasekmes – Kompiuteriu naudotoju visuomene toliau vadintu kompiuterius kompiuteriais o pagonys isdidziai vadintu tuos pacius kompiuterius – subinemis. Pradzioje jie zinotu, kad sedi prie kompiuteriu, o jau ju vaikai visi butu isitikine kad sedi prie subiniu ir butu atskirti nuo kompiuteriu naudotoju bendrijos, nes terminai (pavadinimai) neatitiktu. Taip po truputi “subiniu” naudotojai taptu subetnosu kompiuteriu naudotoju bendrijoje ir galu gale isnyktu, nes kompiuteriai yra kompiuteriai o subines yra subines 🙂

    Butent todel dirbtiniai baltai yra baltai (ir po truputi isnyksta) o Lietuviai (kuriems varda dave Kurejas) yra Lietuviai. Kai pagonys galutinai asimiliuosis kitu tautu katile (nes pagonims nesvarbu kaip juos pavadinsi) tik nedidele dalele Lietuviu – Kristaus mokiniu isliks istikimi senoliu palikimui 🙂

    • Tuo metu, kai studentavau Kaune, buvo toks vaikinukas, kuris kartais važiuojant autobusu ar troleibusu įlipdavo ir išsitraukęs kažkokią maldaknygę, skaitydavo apie kristų, mariją, bažnyčią ir t.t.Paskaitydavo nuleidęs galvą vieną stotelę ir lipdavo lauk. Na , atrodė tas jaunuolis tai toks intelekto nesužalotas, aiškiai kokios sektos priglaustas ir įteigtas, kad yra naujasis žmonijos gelbėtojas ir mesijas, todėl sąžiningai troleibusų keleiviams skleidė “tikrąją tiesą”.Keista, bet pasirinko savo pamokslams, būtent autobusus ir troleibusus. Gal dėl to , jog žmonės, nori to ar nenori, vistiek turės važiuodami klausytis.
      “Kas tokie Baltai”-ar neatpažįsti savęs mano papasakotoje istorijoje? Pagal intelektą ir aplinkos suvokimą labai panašus personažas būtum. Gal jau išaugai iš troleibusų lygio ir palipai laipteliu aukštyn-perėjai prie internetinių pamokslų?

  45. Pagarba tam vaikinukui 🙂 Man neužtektų tiek drąsos. Esu labai silpnas krikščionis. Pliurpti jūsų pagoniškas blevyzgas drąsos nereikia 🙂 Juk tai tamsybė ir pasaulis palankiai priima visas tas nesamones, o va tiesą kalbėti pasauliui, tam reikia tikros drąsos.

    Kartą prieš revoliucinėje Rusijoje buvo toks atsitikimas. I traukinio kupė, kurioje sėdėjo senas pravoslavų šventikas įėjo jaunas studentas revoliucionierius. Kadangi jame virė kraujas, jaunuolis norėjo kaip nors užkabinti juodaskvernį “mrakobiesa”, todėl jis išdidžiai mestelėjo:

    – O aš netikiu Dievu.

    Į tai šventikas ramiai atsakė:

    – Aš irgi netikiu.

    Jaunas studentas buvo ištiktas šoko, dėl tokio “prisipažinimo”, todėl tik pravebleno:

    – O kaip .. tai bent .. tai bent jau savo darbą kažkaip apgintum?

    Šventikas atsakė:

    – Aš tikrai netikiu tokį dievą į kokį netiki ir tu. Koks kvailys gali tikėti kažkokiu senuku sėdinčiu ant debesėlio, kur aplik jį skraido nuogi berniukai su sparneliais? Dievas kuriuo aš tikiu, yra Bekraštis ir Beribis, Jis yra visur ir visada, Jis toks Didis, kad viską ką tu matai sukūrė iš nieko. Dievo neįmanoma suvokti, todėl dėl mūsų ribotumo Ši, mus sukūrusi, Amžina Būtybė mums apsireiškė Savo Sūnuje (Žodyje) ir yra visur per Savo Dvasia. O Jo meilė mums žmonėms yra tokia didelė, kad Jis netgi suteikė mums laisvą teisę tikėti Juo ar ne, nespausdamas mus Savo Begaliniu Autoritetu. Jeigu Amžinasis Apsireikštu mums visa Savo Didybę, tikrai nebūtų tokių žmonių kurie išdrįstu netikėti, bet tai tikrai ne būtų tikras ir laisvas tikėjimas.

    Kodėl tikėjimo tiesos, jų galia ir naudingumas šiuo metu taip yra devalvuoti? Labai paprasta, nes daugelyje atveju tikėjimo mokymas yra sutrumpintas iki pigaus paguodos žodžio dėl Čia ir Dabar sulaužyto gyvenimo. O tai tikrai nėra tikėjimo Kristumi esmė.

    Biblija moko, kad “medį iš vaisių pažinsi” t.y. mokymą iš jo pasekmių suprasi. Tikras Tikėjimas Kristumi, jau du tūkstančius metų suteikia žmonėms ne tik dvasinę paguodą (kas labai svarbu), ne tik materialinį palaiminimą (visi tikrai tikintys žmonės neturi materialinių problemų), bet kas dar svarbiau TIKRAS TIKĖJIMAS suteikia kelią į amžiną gyvenimą.

    Einant tikėjimo keliu, labai svarbu suprasti, kad neįmanoma atskirti Dievo Žodžio – Kristaus ir Jo apaštališkos bažnyčios. Kristaus Bažnyčia įsteigta Jo krauju ir jokie žmonės (net ir tie kurie kenkia iš vidaus tipo “tarnai”) nesugebės jos sugriauti, tai neįmanoma.

    Žmogui kuriam bažnyčia ne motina, tam ir Dievas nėra tėvas.

    Taip pat reikia žinoti, kad mokymas apie moralę be Jėzaus Kristaus taip pat yra tik kvailystė. Mes tai matome humanistų mokymo bankrote. Humanistinis mokslas tai bandymas nusikopijuoti Kristaus mokymą bet eliminuojant iš ten Gyvąjį Dievą – Kristų. Žmonės tiesiog nesuvokia, kad jei nėra To kas mokymą padaro gyvu ir veiksmingu tuomet šis mokslas tampa negyvu stabu, neturinčiu jokios vertės tiems kas jo laikosi.

    Biblija moko: Raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę. 🙂

  46. Man atrodo aš neapsirikau- tai tu tas pasaulio gelbėtojas iš troleibusų. Labai jau panašūs pamokslai:-)

  47. Tu teisus aš tame troleibuse taip pat buvau, bet tik Dvasiskai 🙂 Juk mes su tuo jaunuoliu vienos Dvasios. I kokia pasaulio sali as be nuvaziuociau, pas mane visur pilna broliu ir seseru, tokiu pat kaip ir as 🙂 Net ir kalbeti mes galime vien tik vienos Knygos pagalba, juk Biblja yra isversta visomis pasaulio kalbomis. Visur rasiu siluma ir prieglobsti, juk musu šeima priklauso Pačiam Dievui 🙂

    Kuomet Apaštalas Petras paklausė Jėzaus Kristaus: ‘Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!’ Jėzus tarė: ‘Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje – amžinojo gyvenimo. 🙂

    Jūs pagonys to ne turite 🙂 Jūs turite tik rūpesčius ir nepasitenkinimą. Apie tai taip pat parašyta Biblijoje: “Žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui.” 🙂

  48. “Kas tokie Baltai”-daugiausia tavo brolių ir seserų yra vienu adresu-Vasaros 5-tarp Napoleonų ir visada besijuokiančių:-)

  49. Ir galėjai tame troleibuse būti geriau jau elektriškai, o ne dvasiškai, tai būtum nors kartą kažką gero ir naudingo padaręs:-)
    “Jūs pagonys to ne turite Jūs turite tik rūpesčius ir nepasitenkinimą”.O čia išrinkti žodžiai iš tavo eilėraštuko:
    mirti;purvas;išprotėjęs;nuskurdęs;aptekęs;sugniuždytas;užvaldęs;ginklu;nusitaikęs;nužudę;kankinystėj;praradimas;auka;beprasmybėj. Tai ir yra tie žodžiai, kuriuos tu ir tavo religija atnešė į mūsų šalį. Ir toliau tuos žodžius naudojate ir jais vadovaujaties.

  50. 🙂 Tebunie “is misku” tau pagal tavo žodžius 😉

    to ogi

    O aš ir nebijau būti durniumi pasauliečių akyse 🙂 či jūs pagonys bijote pasirodyti kvailiais, o mes žinome, kad esame kvaili, silpni, purvini ir bejėgiai, todėl pasitikime Visagaliu, Kuris gina mūsų teises 🙂 Simple

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Tegul Dievai padės mums pernelyg nesiekt
      Paguodos – verčiau patiems pasiguost stiprybėje
      Supratimo – verčiau patiems suprasti
      Lietuvą – patiems stiprybei pasisemti.

      Dievų valia teduodami mes gausim
      Priimdami – galbūt dėkosim,
      Mirdami – su Baltais susitksim
      Į amžiną lietuvybę grįžti.

  51. Karo mene yra taktika, kuomet priešininkui suteikiama iliuzija jog jis jau nugalėjo, bet tuomet kai priešas yra euforijoje dėl tariamos pergalės, jam suduodamas mirtinas smūgis. Būtent taip Lietuviai Krikščionys Valdovai Vytautas ir Jogaila laimėjo Žalgirio mūšį. Tuo parodydami, jog buvo uolesni Kristaus mokiniai nei Teutonų ordino vadai.

    Ar pastebėjote, kad krikščioniškų šalių kariuomenių karo menas yra nepralenkiamas. Auksinis pasaulio milijardas ir galingiausios kariuomenės yra būtent krikščioniškose šalyse. Kodėl? Ogi labai paprasta:

    Nekrikštas mato tik tai ką mato jo akys (jusliniai tvariniai) todėl jis nuolat kopijuoja kitus (siekia išsilavinimo). Krikščionis vadovaujasi tuo kas dvasiška (aukštesnis Dievo suvokimas) todėl visada kuria ką nors nauja. Nekrikštas bijo prarasti savo išdidumą, krikščionis išdidumą niekina. Nekrikštas bijo pasirodyti kvailiu. Krikščionis visam pasauliui rodo savo kvailumą, nes puikiai žino, kad Dievo kvailystė yra daug didesnė nei viso pasaulio išmintis. (Akivaizdžiausias „kvailumo“ ir „protingumo“ pavyzdys: Kuomet ateistinių šalių žmonės vyksta į vakarus, po kiek laiko jie pradeda išdidžiai juoktis iš vakariečių „kvailumo“, kalbėdami apie tai kaip jie juos lengvai išduria. Bet akliesiems žmogeliams net ne topteli mintis, kodėl tie „kvailiai“ vado, o jie „protingieji“ dirba). Ir pagaliau, nekrikštas bijo prarasti savo ubagiškus iliuzinius turtus ir dėl to yra pasirengęs prarasti tai kas jo manymu neturi vertės (tai kas nematerialu nematerialu, – garbė, kalba, pavadinimas ir t.t.), tuo tarpu krikščionino (tikro) turtas yra danguje ir jis čia nieko nebijo prarasti (bebaimis karys).

    Jei pasaulietis nekrikštas gyvendamas palūžta ir jo išdidumas yra paminamas, tuomet jis jau nebeatsitiesia; jis taip ir lieka šliaužioti vergo padėtyje. Visai kas kita yra su krikščionimi. Jo išdidumo neįmanoma palaužti, nes neįmanoma palaužti tai ko žmogus ne turi (krikščionis niekina išdidumą). Todėl kuomet nekrikštas neva laimi, „galutinai“ ir „neabejotinai“ „pažemindamas“ ir „sutrypdamas“ krikščionį, realybėje jis tik neprotingai atsiveria mirtinam smūgiui. 🙂

    Prūsai ne dėl teroro ir engimo leido savo šalyje vadovauti teutonų ordinui, o todėl, kad pamatė kokią galią suteikia Kristaus moklsas. Jie visą laiką bandė padėti atsiversti savo broliams paskendusiems pagonystės bjaurystėje. Būtent todėl apie protingą žmogų Lietuvoje prigijo patarlė “išprūsęs” (toks kaip Prūsas) bet pagonys ne būtų pagonys, jie sugeba tik naikinti tai ko nesuvokia. Tamsybė visada bijo šviesos. 🙂 O naikindami lenda “padėti” tiems kas papuolė į “baisią žydokrikščionišką vergiją”. Ir gauna į kailį, sulysdami atgal į savo urvus ir miškus. Ne Vokiečiai kariavo su pagonimis, o būtent Krikščionys Prūsai, gynė savo teisę išpažinti tikėjimą 🙂 Visos tos sovietmečius sukurtos pasakos apie “didvyrišką” išsilaisvinimo kovą, tėra sapalionės tamsiems kaimiečiams valdyti ir laikyti juos tamsybėje 🙂

    • Žygis:

      Dariau Baronai, ar čia tu? 😀

    • Ramūnas Labanauskas:

      Keista, kad komentatorius “Kas yra baltai” suderina tokius nesuderinamus dalykus. Teigia, kad esą krikščionys vadovaujasi tik dvasiniais, neegoistiniais, nematerialiais interesais ir šią savo tezę grindžiaVakarų visuomenės pavyzdžiu (“Auksinis pasaulio milijardas ir galingiausios kariuomenės yra būtent krikščioniškose šalyse”). Taigi, komentatoriui “Kas yra baltai” krikščioniškumo idealas (o pagal jo sampratą tai tolygu aukščiausiam žmogiškumo, altruizmo, nesavanaudiškumo pasireiškimui) yra dabartinė Vakarų visuomenė. Visuomenė kuri visiškai pasinėrusi į vartotojiškumą ir materializmą. Ką gi, čia labai gerai atsiskleidė tradicinio krikščionio krikščioniškumo (lygu žmoniškumo) esmė ir samprata. Tokiems krikščionis yra tas, kuris atlieka viešą veiksmą, laikomą krikščionišku: persižegnoja, sukalba atitinkamus žodžius, maldas, nueina į pastatą vadinamą bažnyčią. To komentatoriui “Kas yra baltai” užtenka, kad tai atliekantis žmogus būtų laikomas krikščionimi ir vien tuo aukštesnis už kitud. Nepaisant to, kad toks “krikščionis” būtų paprasčiausias moralinis išgama. Pasišlykštėtina, kad propaguojamos teorijos, pažiūros leidžiančios pavyzdžiu laikyti, iškelti, išaukštinti moralinius išgamas.

  52. “o mes žinome, kad esame kvaili, silpni, purvini ir bejėgiai”-ką čia jau ir bepridursi

  53. Suvijesas:

    Sveiki, mušeikos, (jei dar sveiki ;).

    Noriu paklausti. Ar jūs mylite Lietuvą ? Tai, dėl Dievo, gal pažvelkite į save iš šono?

    Esu sugalvojęs tokį kalambūrą : kai lietuvis nuo kito lietuvio atsitolina per saugų atstumą (kai jau nesimato kada kaimyno troba dega , t.y. nesigauna dėl kito nelaimės džiaugtis, nei pavydėti dėl laimės) tuomet lietuvių apgyvendintos žemės tampa tokio dydžio , kaip Vytauto Didžiojo laikais.

    Deja, tautiečių tankis atitinkamai sumažėja. Rezultatas – lietuviai – šventieji Kijevo , Polocko ir kitų miestų valdovai, bet kalba ir teritorija – prarasti. Anūkai ir proanūkiai – Rosijos didikai, slaviškais vardais,kalbantys rusiškai, vedantys rusų armijas į Lietuvą. Mušantys Napoleoną, ir Kosciuškos sukilėlius.

    Mūsų yra per mažai, kad nesuvoktumėm vieno dalyko – esame labai nevieningi, kai neturime bendro priešo. Bet juk tai apgaulinga vienybė , neigiama vienybė, netvari, neturinti ateities ir tęstinumo. Tikra vienybė kyla ne iš neapykantos . Tikra vienybė – iš meilės Lietuvai, kur kiekviename žingsnyje – šventa žemė , nusėta protėvių kaulais. Krikščionių , pagonių, stačiatikių, judėjų. Tai vienybė, apie kurią kalbėjo mūsų Karalius Gediminas , rašydamas laiškus Europos miestams ir popiežiui, vienybė ,gerbianti savo ir kitų pažiūras. Lietuvos idėja, kiek aš asmeniškai esu ją supratęs – taikus sugyvenimas, bendrai statant, puoselėjant ir ginant šituos gyvenimo namus. Lietuva – tai lydinys,panašus į nerūdyjantį plieną, kai į išlydytą geležį(lietuviai) reikia pridėti kitų metalų priemaišų (karaimai, judėjai, rusai, lenkai) .

    Reikia gerbti savo šaknis, protėvius ir papročius. Tai reiškia lygiai taip reikia gerbti ir kitų, ne lietuvių tautybės lietuvių.

  54. Suvijesas:

    pašnekovo ,,Kas tokie BALTAI?” noriu paklausti , kaip skamba pirmasis Dievo įsakymas krikščioniui , kai kalbama apie krikščionišką požiūrį į žmogų ? GERBK SAVO TĖVĄ IR MOTINĄ , kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei, ar ne ?

    Reiškia – gerbk ir savo tėvo tėvą ir motiną , ir savo motinos tėvą ir motiną ? Prašau ,,Kas tokie BALTAI?” paskaičiuoti , kiek Gedimino ir Mindaugo laikų protėvių privalote (privalome) gerbti . Ne pateisinti, ne smerkti, ne niekinti, ne šaipytis, ne garbinti – GERBTI ? Gerbti Jų pasirinkimus, Jų tikėjimą ir įsitikinimus, Jų kaulus, Jų vaikščiotus takus, Jų pasakojimus, Jų dainas. Kad ir kiek juokingi, neteisingi ar dar kažkokie jie atrodytų. Ar žinote didžiausią nuodėmę – puikybę (jaustis pranašesniu už protėvius, kitatikius, mažesnius, silpnesnius, kvailesnius, žioplesnius) Esate pašauktas šaipytis , ar patarnauti ? Pasiaukštinti , ar pasižeminti?

    Ar mes didesni už Kristų , kuris sakė , jei keiks mane – tai nieko baisaus, baisu , jei keiks DVASIĄ. O kai nužengs Dvasia – taikos,paguodos ir vienybės Dvasia , visi bus VIENOS ŠIRDIES IR VIENOS MINTIES? Ar ieškom kas vienija, ar kas skiria?

    Tai ką darysim toliau – ginčysimės iki pamėlynavimo kas didesnis ir protingesnis, kas sėdės kairėje ir dešinėje, ar susirūpinsim kaip nedaug žinome Lietuvos, savo miesto, rajono, giminės, tėvų istorijos, kaip mažai gerbiame protėvius ir promotinas, kaip apleisti jų bėgioti takai ir dainuotos dainos. Kaip apžėlę jų kapai ir supuvę kryžiai ?

    Ar pasakysim kaip Paulius , kad bevelytume būti atskirti nuo Kristaus , kad tik tautiečiai nepražūtų tarpusavio neapykantos tamsoje ir nebūtų paniekinta protėvių gyvenimo prasmė – garbingai gyventi šventoje Lietuvos žemėje, neišduodant savo šaknų ? Ar tas krikščionis, kuris taip vadinasi, ar tas , kuris ieško Taikos Kunigaikščio Dvasios?

  55. Suvijesas:

    O tų, kurie save laiko gamtameldžiais, ar pagonimis irgi noriu paklausti to paties : ar susirūpinsim kaip nedaug žinome Lietuvos, savo miesto, rajono, giminės, tėvų istorijos, kaip mažai gerbiame protėvius ir promotinas, kaip apleisti jų bėgioti takai ir dainuotos dainos. Kaip apžėlę jų kapai ir supuvę kryžiai ?

    Ar leisim sau pusėtinai mokėti lietuvių kalbą, ar būsim tokie tingūs, kad neišmoksim perkaityti lenkiškų užrašų Rasų kapinėse , bažnyčiose, hebrajiškų – žydų kapinėse ? Ar leisim sau nežinoti lietuviškos krikščioniškos kultūros? Ar Lietuvos kultūrą privalo geriau žinoti užsieniečiai ? Ar nebebus lietuvio , kuris pratęs gerb. Z.Zinkevičiaus darbus? Ar atgaivinsim prūsų kalbą, ar mokėsim Prūsų žemės miestų ir upių vardus? Ar Donelaičio Tolminkiemį pamiršim iki sekančio bandymo atiduoti jį rusų stačiatikių priežiūrai ? O gal Donelaičio ,,Metai” mūsų nedomina, nes Donelaitis buvo krikščionis?

    Ar dar dainuosime Juškų surinktas dainas , ar giedosim sutartines, ar nueisim į folklorinės muzikos koncertus, ar nuvažiuosim į Rumšiškių muziejų?

    Ar aplankysime pilis Lydoje, Kamenece , Mire ?Ar palaikysim lietuvybę finansiškai? Ar neniekinsim emigravusių iš Lietuvos?

    Ar ne per sunku būti lietuviu?

    • “Suvijesas”- tai pasidomėkit apie “Romuvą” ir jos veiklą, “Romuvos” įkūrėjus ir nebekils klausimų ar mes susirūpinę, ar mes žinome dainas, ar mes atsimenam protėvius, ar žinome kalbą.
      “Reikia gerbti savo šaknis, protėvius ir papročius”.Puikūs žodžiai. Tik kaip tai padaryti, kai vėl ir vėl kažkas svetimas atėjęs į tavo namus vėl stumdo baldus pagal save taip , kaip jam atrodo reikia ir niekina visa, iš ko ir pats gimė? Tai gal žinote kaip būtų galima nors čia, šitame Baltiškos pasaulėžiūros tinklalapyje, išvengti “tikrojo tikėjimo” iš svetimos pagal juos šventos žemės, brukėjų? Tad ir griežtesnis žodis ar atsakymas nebūtinai turi būti vertinamas tik kaip tradicinis lietuviškas būdas blogąją prasme.
      Tai ar mes turime teisę būti lietuviu?Baltu?

      • Ievaras:

        “…tai pasidomėkit apie “Romuvą” ir jos veiklą, “Romuvos” įkūrėjus ir nebekils klausimų ar mes susirūpinę, ar mes žinome dainas, ar mes atsimenam protėvius, ar žinome kalbą.”
        😀 😀 smagu skaityti ryte – ŽINOME KALBĄ 😀

        Lietuvių kalbą romuviai žino, kad tokia yra. Tik labai jau tie lietuviški žodžiai romuviams nemieli. Visi lygiuojasi į J.Trinkūną. Paskaitykite, kad ir šioje svetainėje išspausdintą jo straipsnį “Baltų krivulė”.
        Ištrauka: “Baltų religiją sudaro kelios tradicijos tarsi religijų dialektai, o esmė išlieka baltiška.”
        http://alkas.lt/2011/06/08/baltu-krivule/#more-23564

        O apie Romuvos “veiklą” jau net tingiu rašyti: WCER, ECER, AMB’o vėliavos šventinimas, po to sekęs krivio įsišventinimas, užuojauta popiežiui, tarybinio filosofo surengtos Rasų šventės Kernavėje 1967 metais…

      • Aguona:

        nagi nagi, ir aš rašau iš miškų (gyvenu ten), protėvius (ir ikikrikšioniškuosius – doros bei skaistos pasaulėjautos pašlovintus, ir senelius-prosenelius krikšionis, kurie už Kristų ir už Lietuvą gyvastį atidavė tiesiogine prasme) gerbiu, ir dainas senovines moku ir giedu, ir apeigines šventes švenčiu. Visa tai – mano kraujyje. Esu lietuvė. Ir taip pat esu krikščionė, katalikų Bažnyčios narė. Na ir ką? Dėl to dainos, papročiai ir protėviai – nebe mano?
        Ir dar, pakartotinai klausiu šios svetainės rengėjų (mačiau – Jonas Vaiškūnas komentarus paskaito…) – ar tikrai ji skirta tik kažkuriai vienai tikėjimo grupei, ir mums, krikščionims, dėrėtų iš čia nešdintis? A?

  56. Ievarai, sekmadienis, o tu ne bažnyčioj?
    Tau jau daug kartų buvo prašoma-klok ką pats esi padaręs ar pasiekęs, užuot inkštęs ir skalyjęs kaip šuo.
    Kai parodysi savo darbus, tada ir kiti galės įvertinti tave, profesoriau lietuvių kalbos puoselėtojau.

    • Ievaras:

      Pats siūlai, pats pyksti. Aš juk nekaltas dėl romuvių praeities. Jei ‘rajkomas’ palaimino jus gimti po penkiakampe žvaigžde, tai neįsivaizduokite, kad turite teisę spjaudyti svetimžodžius į lietuvių kalbą – vardan PRIGIMTINIO TRADICIŠKAI RELIGINIO TIKĖJIMO 😀 😀

      O, jei rimčiau, tai jūsų tikėjimą ‘atkūrė’ romuvių ‘etnologai’ moksliniu pagrindu. Dabar, būdami etnologais, gali nagrinėti savo kūrinį ir rašyti ‘mokslinius’ darbus apie protėvių tikėjimą 😀 😀

  57. lamatas:

    matomai “Romuva”ir “Alkas.lt” tikrai teisingame kelyje, kad tiek tamsos jėgų sukilo prieš juos.

  58. Kaip ir sąvoka “BALTAI” visas tas neopagonių judėjimas yra dirbtinas darinys. Jį sukūrė sovietiniais metais išmokslintų (užzombintų) kolūkių pirmininkų vaikučiai – sovieckaja inteligencija. Solženycinas juos labai taikliai pavadino – obrazovanščina. Be abejo kiekvienas gali dutniuoti kaip nori. Tiesiog gaila tų žmonių kurie tiki ir eina į pražūtį kartu su dirbtina struktūra, nes viskas kas dirbtina (žmonių bendrabūvyje) nėra nei sveika, nei naudinga, nei pastovu.

    Šiaip šiuolaikinius bedievius mokslininkus galima būtų apibūdinti atsakius į vieną klausimą:

    Kaip jūs pavadintumėte žmones kurie šventai tiki pasaka apie tai, kad varlė gali pavirsti princu?

    Turbūt atsakysite, kad tuo gali tikėti tik vaikai arba kvailiai. Tuomet leiskite paklausti kaip pavadinti 95 procentus mūsų „šviesuolių“ kurie neabejodami tiki tuo, jog varlės pavirsta princais? Maža to, jie ne tik patys tiki, bet dar ir visose mokyklose ir universitetuose bando tuo įtikinti mūsų vaikus.

    Pasakysite nesąmonė, niekas tuo netiki, bet štai jums pavyzdys:

    Naujasis „fundamentalusis“ mokslas (gyvuojantis apie pora šimtų metų ), visuose vadovėliuose ir moksliniuose tyrimuose įrodinėja, kad varlės virsta princais. Šiam savo vaikiškam įsitikinimui pagysti yra įdedamas vien tik magiškas užkeikimas, “per milijonus milijardus metų“.

    Pasirodo, jeigu varlė greitai pavirsta princu, tuomet tai vadinama pasaka, o va jeigu varlė lėėėėtai, per milijonus ir milijardus metų virsta princu, tuomet tai jau vadinama „fundamentaliuoju mokslu“.

    Kiekvienas turi laisvą pasirinkimą, ar tikėti pasakomis, ar tikėti Dievu. Dievu, kuris yra toks Didis, Galingas ir nesuvokiamas mūsų supratimui, jog galėjo vien tik vienu savo Žodžiu sukurti visą visatą ir viską kas Joje yra.

    Kristus palikdamas savo mokinius pasakė:

    ‘Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš. Kur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote’. (Jn 14,1-4)

    Jei atsitrauki nuo gyvuliškų gyvenimo rūpesčių ir pažvelgi į dangų žvaigždėtą naktį, pradedi ne tik suprasti šiuos Viešpaties žodžius, bet juos netgi pajauti reginio didingume. Tikrai Didis yra Visatos Kūrėjas ir tikrai daug Jo namuose yra buveinių. Stovėdamas begalybės akivaizdoje tikrai susimąstai, ar verta aukoti amžinybę vien tam, kad patenkinti akimirkos gyvulišką aistrą godumui, garbėtroškai, išdidumui ar abejotinam malonumui.

    • Suvijesas:

      Sveiki, ,,kas tokie…” .

      Ar galiu dar kartą paklausti – ar Jūs mylite Lietuvą ?
      Ar Jūs gerbiate pašnekovus ?
      Ar Jums atrodo normalu ir krikščioniška bartis pačiam su savimi, nekreipiant dėmesio į žmogų, kuris į Jus kreipiasi?

      2011 07 23 at 21:00 Aš Jūsų klausiau : ,,kaip skamba pirmasis Dievo įsakymas krikščioniui , kai kalbama apie krikščionišką požiūrį į žmogų ?”

      Tada gal atsakytumėte ar reikia suprasti, kad Jūsų tikslas – gaišinti čia savo ir kitų brangų laiką , kalbantis su veidrodžiu ir puikuojantis?
      Jei pats jau viską žinote, o šio puslapio puoselėtojus niekinate, kam vargstate ir varginate kitus? Juk ,,dienos piktos” , o viskas , ką darote ne iš Meilės Dvasios – sudegs ?

      Jei norite diskutuoti, o ne tik svaidytis prakeiksmais ,,netikėliams”, tai gal prisistatykite, ,,kas tokie…” , iš kokios bažnyčios/denominacijos. Laisvieji krikščionys? Tikėjimo žodis? Vynuogynas? Naujoji karta?
      Gal mes neverti? O gal Bijote?

      2011 07 21 at 01:43 Jūs teigiate, jog ,,neįmanoma atskirti Dievo Žodžio – Kristaus ir Jo apaštališkos bažnyčios” (tai reikštų , jog turėtumėt būti Romos katalikas, pripažįstantis nenutrūkstamą Šventosios Dvasios perdavimą per apaštalus ir jų įšventintus vyskupus rankų uždėjimo būdu) , o čia pat , keliom eilutėmis aukščiau skleidžiate ,,klestėjimo teologijos” postulatus ,jog ,,visi tikrai tikintys žmonės neturi materialinių problemų” ,ko Katalikų Bažnyčia nepripažįsta

      Atsakykite, prašau.

      • Matai Suvijesai, “mylėk savo artimą kaip pats save” labai gilus įstatymas. Nes savimeilė yra viena sunkiausių nuodėmių. O jei ne myli savęs, kokiu matu tada matuoti meilę artimui? Be, je jokios klestėjimo teologijos aš ne propaguoju. Jei būtumei krikščionis žinotum, kad krikščionis niekada ne turi materialinių problemų, ir pertekliuje ir skurde jis visada turi aukštesnius lobius kurių iš jo niekas ne atims 🙂

        • Suvijesas:

          Matau , neskiriate puikybės nuo savimeilės.
          Nežinote ir kas yra familiarumas.
          O Jūsų ,,lobiai” – brutali ,,galia” , kuri gali žavėti tik vergą.

          cituoju Jūsų ,,perlus” 2011 07 23 at 16:10 : ,,Prūsai ne dėl teroro ir engimo leido savo šalyje vadovauti teutonų ordinui, o todėl, kad pamatė kokią galią suteikia Kristaus moklsas.”

          ir vėl ten pat:,,Ar pastebėjote, kad krikščioniškų šalių kariuomenių karo menas yra nepralenkiamas. Auksinis pasaulio milijardas ir galingiausios kariuomenės yra būtent krikščioniškose šalyse.”

          Dėl karo meno, tai vis gi Stalinas palaužė Hitlerį, o ne kokios nors ,,krikščioniškos šalys”

          • Nepamiršk, kad Hitleris nutarė, kad bažnyčia turi tarnauti jam, o ne jis bažnyčiai, be to Stalinas nors ir nevykes, bet telogijos akademijos absolventas 🙂 Istorijoje yra žinomas vienas faktas:

            Stalino vadovaujama kompartija buvo nutarusi, kad paskutinė bažnyčia sovietų sąjungoje bus uždaryta 1943 m., bet nespėjo … 1941 sovietai gavo triuškinamą smūgį. Visa “nenugalima” raudonoji armija buvo sutraiškyta ir sugniuždyta. Ką be darytų “išmintingieji” mokslu paremti komunistiniai vadai, nieko nesigavo, viskas ėjo tik blogyn. Ir štai 1943 m. Stalinas netikėtai paliepia surasti Rusijos pravoslavų bažnyčios patriarchą. Patriarchas tuo metu gyveno kažkokiame komunaliniame butuke ir stengėsi niekur nesikišti. Stalinas susitikęs su patriarchu, savo administracijai įsake padėti Pravoslavų bažnyčios sinodui sukviesti soborą (Visų dvasininkų suvažiavimą). Tai buvo pirmasis soboras per visą Stalino vadovaujamos sovietinės valstybės egzistavimą. Taip pat Stalinas liepė atiduoti dar išlikusias cerkves bažnyčiai. Bažnyčiai perdavė cerkvę esančią pačiame Kremliuje ir paskyrė patriarchui autoparką bažnyčios reikmėms.

            Iš istorijos žinoma, kad susirinkęs Pravoslavų soboras palaimino valstybę ir kariuomenę. Būtent po to, 1943 m. įvyko didysis lūžis kare ir Vokietija buvo sutriuškinta, o sovietų sąjunga užėmė tokį Europos plotą, kokio niekada Rusija ne kontroliavo.

            Pokario laikais viskas ateistų komunistų šalyje įvyko kaip anekdote:

            “pas meilužę buvęs vyrukas atėjus vyrui iššoka iš dešimto aukšto. Krisdamas jis pradeda melstis ir sakyti – “Dieve koks aš nuodėmingas, ką aš padariau !!! Jeigu aš likčiau gyvas viską pakeisčiau ir nebenuodėmiaučiau, vaikščiočiau į bažnyčia ir tikėčiau Tavimi.

            Bumt nukrito, atsistojo, žiūri, kad viskas gerai ir jis gyvas. Nusipurtė kelnes ir pasakė: “tfu, kokių tik nesąmonių iš baimės neprisikalbėsi”.

            Taip ir komunistai, kai tik baimė ir pavojus praėjo, vėl pradėjo aktyvią kovą su bažnyčia. Mirus istoriją žinojusiam Brežnevui ir kitiems senukams, jauni ateistai nutarė, kad visos “Mrakabiesų” įstaigos (bažnyčios) sovieckam sojūze turi būti “Udarnais” tempais panaikintos iki 1993 m. Bet nespėjo … visas ateistiniu (kvailių) mokslu paremtas Gigantas Galiotas griuvo, „мордой в говно“.

            .

            p.s. Biblija mus moko, kad kiekvienas teisingai įtikėjęs Kristumi, tampa Dievo Dvasios nešiotoju t.y. Dievo Šventykla, todėl visada reikia prisiminti, kad kovojantys prieš krikščionį (tikrą) realiai kovoja ne prieš žmogų, o prieš Dievą. Nes Dievas Savo valios vykdytojams sako: – “kas jus paliečia, paliečia Mano akies vyzdį”. “Kas jus laimina, tą ir Aš palaiminsiu, kas jus keikia, tą ir Aš prakeiksiu”.

            Dievo Žodis yra nepakeičiamas. Prieš Dievą nepakovosi.

            • Ramūnas Labanauskas:

              Tai, ką jūs vadinate “Dievo valia” tėra elementariausias politinės, finansinės ir karinės galios pasireiškimas. Ir jūsų atstovaujama krikščionybės samprata, kurią jūs taip egzaltuotai ginate, tėra vienos iš grupuočių kūrinys. Apie aš jau daug raščiau komentaruose šiam straipsniui ir savo bloge, bet jūs net nesuregavote, nes neturite ką į tai atsakyti. Ta krikščionybė, kurią jūs taip ginate, tėra ideologinės ir politinės prievartos įrankis. Ačiū Dievui, kad tokia krikščionybė pamažu nyksta, traukiasi. JI tikrai pralaimės, nes prievarta negali viešpatauti amžinai. Jos vietą užims dvasios laisvę ginančios ir palaikančios pasaulėžiūrinės sistemos. Taip pat ir dvasinė krikščionybė.

              • Be abejo Ramūnai būk ramus, greitai mus net persekioti pradės ir žudyti 🙂 Viskas vyksta taip kaip apokalipses knygoje aprašyta. Liks tik tavo paminėta “dvasine” – bedantė krikščionybė, bet ne ilgam 🙂 Jus esate “luzeriu” barikadų pusėje tai neišvengiama 🙂

                Palaiminti skurdūs dvasia.

        • lyvis:

          Krikščionys nesilaiko 5-o dievo įsakymo nežudyk. Krikščionys tai apsinuodiję mėsaėdžiai, svaigstantys ir nesigaudantys dvasiniame pasaulyje dangstosi savo veikla biblija. Jie nusiskiria nuo žydų jie visokiais būdais reikalauja išmokų. Tai šių dienų feodalai žydai ir krikščionys. Atsižadėje savo protėvių pasauliežiūros tai pasaulinis internacionalas komunistų broliai tiksliau globalistai langų – vitrinų daužymo čempionai.lyvis

  59. Aguona:

    ačiū, Suvijesai, pritariu jūsų mintims. Bet, skaitydama visus šiuos komentarus, jau tikrai prarandu viltį, kad lietuviai susilies į vieną tautą – kur brolis brolį krikščioniškai myli ir atleidžia, arba ramuvietiškai – kuria darną, kūrena Ugnį… Nejau iš tiesų nesugebate kiekvienas dalintis, liudyti savo tiesą, didžiuotis savo tikėjimu, aiškinti esmines jo nuostatas, o ne žeminti ir niekinti vienas kitą ir to kito įsitikinimus? Ne Lietuva iš tiesų jums rūpi, o jūsų pačių persona, ego…
    Ech, vyrai… Beviltiška… Pakantos – nulis. Artimo meilės – nulis. Jei taip ir toliau – ir mūsų/jūsų Lietuva bus nulis. Nusipelnėm.

    • Suvijesas:

      Aguona, matau esate ieškanti krikščionė-lietuvė. Su ieškančiais galima ieškoti. Ir rasti. Su girdinčiais galima kalbėtis. Prisipažinsiu, esu ieškantis. Štai jau du. Ramūnas Labanauskas matau – ieškantis. Štai jau trys. Krikščionybė atnešė gerą ginklą – ,,kur du-trys susitars”. Aš siūlau pamėginti. Parašykit į savijuosis@gmail.com

      Dum spiro – spero. Kol alsuojam, turime viltį. Nepraraskime jos. Ir naudokime tai ,ką turime gero gavę iš protėvių iki pažįstant Kristų ir tai , ką turime dabar.

      Tai, kaip gyvenam – nusipelnėm . Tai kaip gyvensim – dar nusipelnysim.

      Meilės ir pakantumo visiems:)

  60. “Aguona”
    Jūsų protėviai-krikščionys. O tai mūsų ainiai iki krikšto-tai jau nebe protėviai? Čia Adomėno užkratas plinta?Parlamentaro Adomėno , kuris protėvių tikėjimą tik su nukryžiuotuoju susiejo? Tai anksčiau nieko nebuvo? Buvo tiesiog tuštuma, vakuumas, o po Didžiojo sprogimo iš karto krikštas prasidėjo?
    Ar turi teisę žmonės į savo prigimtinį, šakninį ir pamatinį tikėjimą, tikėjimą, išpažinimą kuriuo kvėpavo, gyveno, plėtėsi iki atslenkant kalaviju ir kardu primestai svetimtautei, svetimžodei religijai, kurioje net nesi išrinktasis ir tavo gimtoji žemė nėra šventa?Jūs, ponia, švenčiate krikščioniškas šventes, bet ar pasidomėjote, kiek iš jų yra krikščioniškų, o kiek yra tradicinių Baltiškų, tik įvilktų į svetimą krikščionišką rūbą? Pasidomėkite ir suprasite, kad švenčiate kitais vardais pavadintas pagoniškas šventes. Beto, keletą kartų atgal ir Jūsų krikčionys protėviai buvo gamtmeldžiai.
    “jau tikrai prarandu viltį, kad lietuviai susilies į vieną tautą – kur brolis brolį krikščioniškai myli ir atleidžia, arba ramuvietiškai – kuria darną, kūrena Ugnį…”
    Taigi, ponia Aguona, gal galite pasiųlyti receptą, kaip išvengti, bent jau čia, komentatorių , kurie pataikė ne pro tas duris ir vėl ir vėl bruka savo tiesas ir savo svetimus vardus. Svetimus vardus mums, Baltams. Arba tiems , kuriems protėvių tikėjimas ir aplamai protėviai nėra tik senoliai, gyvenę po to , kai į Baltų teritorijas atslinko invazinė religija.
    Ar nesuprantante, kad ir šitoje svetainėje jūs ir kiti panašūs kristaus kryžiaus nešėjai fanatėliai brukate ir atvertinėjate į savo iškreiptą idealogiją svetimais vardais? Ar galima gauti kur ramų tylų kambarėlį pasikalbėti, pabendrauti, padiskutuoti su bendraminčiais? O jei jums ir kitiems , kuriems svetima Baltiška savastis, tai gal iš draugiškumo(broliškos krikščioniškos meilės), gal iš pagarbos(jūsų dievo įsakymo-apie pagarbą tėvo ir motinos), gal iš tolerancijos(nors jūsų dievas žiaurus ir negailestingas-liepia neturėti kitų dievų, tik jį vieną) tiesiog nekiškite savu lozungų, eilėraščių ir minčių, išplaukusių iš kliedesių svetimžemės religijos.
    O dabar į ivaizduokite, jei čia nerašytų savo sapnų “Kas tie baltai”, neniekintų viso to iš ko pats atėjo “Ievaras”, arba netgi Jūs nebūtumėt parašiusi, tai ar reiktų tada kam atsimušinėti, gintis nuo jūsų svetimų ir žeidžiančių žodžių? Būtų darna. Na, eikit, pagaliau į savo bažnyčią, į savo krikščionišką svetainę, į savo bendraminčių ratą ir , jei tik turite noro išsiliekite ten bendromis temomis. Ką čia veikiate? Ką jūs čia pametėte?
    Brunonas buvo perspėtas neiti į šventavietę, į šventą girią. Nepaisė ir atėjęs iš svetur elgėsi kaip šeimininkas, tai ir gavo ko nusipelnė.Jūsų taip pat užėję dergiate čia esančių žmonių išpažinimą, o kai gaunate atkirtį ir atsakymą, tai pirmieji šaukiate kokie tie lietuviai beviltiški ir nepakantūs.
    Tai ar susimąstėte, kaip šioje svetainėje būtų, jei visi nepatenkinti čia nesilankytų ir įkyriai nebruktų savo tiesos?Ar susimąstėte?

    • Ievaras:

      “Iš miškų”, protėviai nuo kryžiuočių apsigynė kalavijais, o jūs bijote kitų lietuvių nuomonės internete!!!! Džiaukitės, kad Žmonės lankosi svetainėje. Kad parodo jūsų klaidas. Svečias į namus – Laimė į namus. Jūs turite progą aiškinti visiems savo tikėjimo tiesas. Jei nesugebate, tai neatstovaukite protėvių pasaulėžiūros. Man būtų nusispjauti į jūsų komunistinę pradžią ir kitas ‘klaidas’, jei gebėtumėte aiškinti žmogaus ryšį su ‘dvasiniu’ pasauliu. Visas jūsų ‘tikėjimas’ – tikite, kad apibendrinti protėviai taip tikėjo 😀 😀 😀

  61. lamatas:

    ‘Iš miškų” pilnumoj tamstai pritariu, bet nežinau ar yra kokia prasmė su tais tamsuoliais burbuliotis.Kito žodžio pritaikyti negaliu.Normaliam ginčui nesijaučia iš jų pusės ,nei argumentų,nei mastymo .O svarbiausia neturi nei gėdos ,nei takto suprasti,kad atlindo kur jų niekas nekvietė.Įsivaizduoju jų kalbas prie ligonio lovos.Na o barniui dažniausiai vartojami daug aštresni žodžiai.Kažkodėl man atrodo šiuo atveju geriausia paklausyti liaudies išminties:nejudink šudo-mažiau smirdės.Sėkmės Jums.

  62. Kartą vienas jau pagyvenęs žmogelis nutarė – gryšiu prie savo gimtų šaknų.

    Nutarė ir padarė, pamiršo viską ko jį mokė mokė mokykloje, universtitete. užsimaukšlino pampersus, įsidėjo į burną dūdą ir pradėjo nerišliai balbatuodamas lovytėje voliotis ir į pampersus kakoti, labai išdidus tuo, kad gryžo prie savo ištakų 🙂

  63. Bent jau įžeidinėjimai tapo rafinuotesni 🙂

    Mūsų universitetuose moko, kad žemė buvo ne sutverta o atsirado netyčia 🙂 per milijonus milijardus metų, todėl per mokslo prizmę tau ne atsakysiu. O tikėjimo mokymas mus byloja, kad žemę Dievas sutvėrė dar iki dienų pradžios 🙂

    • Suvijesas:

      Prašyčiau ,,tikėjimo mokymo ” šaltinius 🙂

    • Suvijesas:

      Rafinuotas įžeidinėjimas – tai tujintis į kairę ir į dešinę

    • Ramūnas Labanauskas:

      O kuo remiasi tas jūsų tikėjimas? Kuo paremti tie jūsų tikėjimo šaltiniai? Esat elementariausias fanatikas, visiškai palaidojęs savo protą. Reikia mąstyti, o ne tikėti.

      • Palaiminti kurie tiki nematę. 🙂

        Prancūzų mikrobiologas ir chemikas, šiuolaikinės mikrobiologijos ir imunologijos įkūrėjas Lui Pasteras yra pasakęs:

        „Aš mąsčiau ir tyrinėjau, todėl ir tapau tikinčiuoju panašiu į Bretono valstietį (aklas tikėjimas). O jei aš dar labiau mąstyčiau ir užsiimčiau mokslu, tai tapčiau tokių tikinčiuoju, kaip Bretono valstietė (fanatiškas tikėjimas).“ „Mūsų palikuonys vieną dieną nuoširdžiai pasijuoks iš šiuolaikinių mokslininkų-materialistų kvailystės. Kuo daugiau aš tyrinėju gamtą, tuo labiau mane stebina Kūrėjo darbai.”

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Ši tema Lietuvai aktuali jau 600 metų po santa Kristaus žydčionybės.

          Apart žydraščių, dar betrūksta, kad pradėtumėm tikėti santa Klausu – norų laiškams su dovanų įnoriais.

  64. Š. Dvasia, Biblija ir tradicija 🙂 Tai Kristaus mokinystės šaltinis.

    • Suvijesas:

      Jūs bent skiriate Š. nuo Šv. :)? O taip gyrėtės, jog krikščionys kreipia dėmesį į kiekvieno žodžio teisingą vartojimą 🙂

      Bibliją žinau , o dėl ,, žemę Dievas sutvėrė dar iki dienų pradžios” norėčiau nuorodos į konkrečią eilutę , jei Jums ne per sudėtinga 🙂

  65. Be je, žodelio “jus” neturi pav Anglai 🙂 O ir Lietuvoje kreipiniu “jus” niekas nesikreipdavo iki tol kol ši tradicija neatkeliavo pas mus iš lenkų 🙂

  66. Cia tik tarpukaryje atsirado savokos “tamsta” kaip atsvara lenkiskam pone. Savoka ponas isvertus i Lietuviu kalba reiksia viespats. Iki tol Lietuviai sakydavo tiktai tu, net kreipdamiesi i Dieva 🙂 Tu Viespatie, Esi Visatos Kurejas 🙂 Veliau ivairios dresiruotos zmogytos del savo sugedisio proto pradejo ivedineti naujadarus i musu kalba. Be je kreipinio jus nera ir pas Lietuvos Sentikius 🙂

  67. Lamatas-tamsta teisus ir sutinku, jog liaudies išminties paklausyti čia tikrai verta:-)
    Suvijesas-sekdamas “Lamatas” pavyzdžiu, manau, jog ir Jums verta prisiminti liaudies išmintį. Juk pastebėjote, jog bandant argumentuotai ginčytis su kai kurias komentatoriais, tai tas pats kas su pliku pešiotis:-)
    Ievaras-“Džiaukitės, kad Žmonės lankosi svetainėje. Kad parodo jūsų klaidas. Svečias į namus – Laimė į namus.”Tai ar didelė čia laimė sulaukti pastovaus svečio pastoviai rodančio pastovią savo susapnuotą klaidą dėl pastoviai netobulos ir pastoviai komunistiškos “Romuvos”?
    Kas tie Baltai-jei tamstai einant netyčia paslystumėt ir iš rankų iškristų Jūsų Biblija, ar besugebėtumėt savarankiškai susioreantuoti šiame realiame pasaulyje ir rasti kelią namo į savo butą? Be Šv.Dvasios pašvietimų, angelų pasufleravimų ir Kristaus atvaizdų ant kiekvieno posūkio, rodančio kur reikia sukti?

  68. > iš miškų

    O gal nors vieną rimtą argumetą aš galėčiau išgirsti, dėl dirbtinos Vokiečių sukurtos sąvokos “baltai”. Būtent apie ją aš ir palaikau pirmąjį savo postą. Kol kas nei vieno rimto argumento, kodėl aš būdamas Lietuvis turėčizu vadinti save kažkokiu dirbtinu naujadaru ir ramiai stebėti kaip šio naujadaro įvedimas ir populiarinamas žlugdo mūsų visuomenę?

    • Ramūnas Labanauskas:

      Komentatoriau “Kas tokie Baltai?”: nepykite, bet tas jūsų prisikabinimas prie termino “baltai” man atrodo šiek tiek psichopatiškas. Negi jūs rimtai manote, kad, šio portalo skaitytojai nežino šio termino sukūrimo aplinkybių? Negi jūs nesuvokiate, kad objektas, apibūdinamas terminu “balta” vis tiek liks tas pats, jei mes jį įvardinsime ir kitokiais terminais. Juk esama akivaizdaus konsensuso dėl šio objekto. Tai kokią prasmę turi toks jūsų, nepykit, psichopatiškas ardymasis dėl termino “baltai”?

      • Sakai koks skirtumas kaip pavadinsi? NA NA, kas nežino istorijos pasmerktas visam laikui likti vaiku, o istorija mus moko, kad būtent dėl to “koks skirtumas kaip pavadinsi” Lietuva ir tapo apgraužtu ploteliu:

        Paskaityk, gal sakau pradėsi mąatyti (nors abejoju, labai dvasingiems ir pagonims Dievas nedavė mastymo dovanos, vien tik kopijavimo):

        Valdovę tu tik pasižiūrėk ką tas pasmirdėlis parašė!!! – Pas Karalių Jogailą buvo atitemtas vienas iš dvaro raštininkų.

        Tai buvo vietinis čiabuvis, Krokuvos lenkas, kuris buvo gavęs užduotį aprašyti Žalgirio mūšio eigą. Karaliui balsiai perskaitė, ką tas prirašė. Jogailos dvariškiai, Lietuviai, klausydami lenko fantazijų leipo iš juoko. Rašytojas išdėstė viską taip, kad atrodė jog lenkai buvo svarbiausi mūšio dalyviai ir laimėtojai, o Lietuviai tai tik kautynių lauke su kuokomis lakstę laukiniai. Raštininkas drebėjo iš baimės ir pradėjo teisintis, kad taip jam įsakė rašyti Vyskupas. Buvo iškviestas Vyskupas. Jogaila paprašė pasiaiškinti, kas čia per melas. Vyskupas priėjo prie Jogailos ir lenkiškai pataikūniškai šypsodamasis pradėjo raminti:

        „Valdove, juk tai tiesiog tokia politika, tiesiog mes nutarėme taip rašyti, kad tavo vasalai lenkai pajaustų pasididžiavimą. Taip pat ir diplomatiškai taip geriau, nes lenkai jau seniai katalikai, todėl Žalgirio pergalė neiššauks visuotinio Europos prastuomenės pasipiktinimo. Juk tai tikras skandalas, kad Dievas palaimino neseniai atsivertusių pagonių kariuomenę ir leido sutriuškinti elitines katalikų pajėgas. Nepyk valdove, juk ir taip Lietuviai besąlygiškai valdo Lenkiją, tai tegu bent jau fantazijose lenkai būna laimėtojais.“

        „Gerai, – atsakė Jogaila, – koks skirtumas kaip bus parašyta, mes juk žinome kokia yra tiesa. Juk iš tikrųjų, kas iš normaliai mąstančių žmonių galėtų patikėti, kad Žalgirio mūšyje svarbiausi buvo lenkai? Juk mes Lietuviai juos čia atvedėme kovoti prieš juos pačius gynusi ordiną. Tik visiškas pusgalvis gali nesuprasti, kad Ordinas buvo Lietuvių, o ne lenkų priešas.“

        Manau, kad būtent toks pokalbis būtų galėjęs vykti Jogailos dvare, jei jis žinotų kokias nesąmones jo tarnai lenkai palieka istorijai apie savo valdovus Lietuvius. Po kelių šimtų metų, visos Europos istorikai rėmėsi būtent tarnų lenkų raštininkų fantazijomis, o ne realia padėtimi. Istorija toks mokslas, kuris perduoda ne tai kaip buvo iš tikrųjų, o tai kaip tai buvo aprašyta. Net jeigu tas raštu išdėstytas pasakojimas surašytas melagio, vaiko arba kvailio. Ir tik nedaugelis žmonių sugeba melo jūroje atkasti tiesos grūdus.

        Didysis Napoleonas Bonapartas yra pasakęs: „Istorija tai prostitutė, kuri gulasi po nugalėtoju“. Stebėtina, bet Lietuvių pergalių atžvilgiu šis Napoleono principas neveikė. Mūsų bočių pergales aprašinėjo tarnai lenkai, kurie viską kraipė pagal savo lenkišką supratimą. Lietuvių pavardes ir vardus lenkai taip pat rašė pagal lenkiškas taisykles.

        Prisiminkime istoriją, mažyte Lenkija ir patys lenkai buvo tokios žemos kilmės, kad netgi neturėjo savo tarpe nei vienos lygiavertės moters kurią galėtų pasiūlyti Lietuviui valdovui Jogailai. Jiems teko prašyti Vengrijos imperatoriaus Liudviko Anžu, kad leistų savo jaunesnę dukterį Jadvygą tapti Lietuvio žmona. Jogaila į Lenkiją atėjo karaliauti, o ne vergauti. Tais laikais karaliaus valdžia buvo absoliuti ir neribota. Todėl nereikia kreipti dėmesio į lenkų, vėlesniais laikais sukurtas pasakas apie tai, kad lenkų bajorai siuntė pasiuntinius pasižiūrėti ar Jogaila nėra koks apžėlęs laukinis. Tokius pasiuntinius labai greitai pamautų ant baslio vien už mintis apie „laukinį karalių“.

        Bet kuris normalus žmogus (kuris nėra užzombintas polonofilų Bumblowskiu propagandos) supras, jog tais laikais buvo natūralu ir savaime suprantama, kad atėjęs karaliauti Jogaila visus svarbiausius postus Lenkijoje atidavė savo ištikimiems giminaičiams, draugams ir patikėtiniams. O Lietuvių vasalais tapusiems lenkams liko tik vienintelė galimybė visuomeninei veiklai, jie masiškai ėjo tarnauti į bažnyčia. Būtent todėl mūsų bočių valdytos valstybės Romos katalikų bažnyčioje, prisiveisė tiek Lietuvos ir Lietuviškumo nekenčiančių tarnų. Be abejo atvirai nieko jie daryti ne galėjo, bet būtent fantazijose ir istorijų rašyme, lenkai pradėjo priskirti nuopelnus sau, o ne Lietuviams. Todėl visos Lietuvių pergalės dabar pasaulyje yra suvokiamos kaip lenkiškos, Lietuviai valdovai ir įžymūs žmonės yra pristatomi kaip lenkai ir t. t. ir pan.
        Biblija moko, kad dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti: tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina, bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą (Pat 30,21-23). Buvę Lietuvių tarnai lenkai dabar karaliauja Lietuvoje. Būtent todėl jie tokie nepelnytai išdidūs ir išanglėję.

        Nėra baisu kai lenkai bando rašyti istoriją savaip, tai pataisomas dalykas. Baisiausia, kad nekurie žmogeliai (panašūs į tave, kuriems nesvarbu kaip pavadinsi) čia Lietuvoje pradėjo masinę kampaniją lenkiškai rašybai įteisinti. Tam tikslui Rimvydas Valatka įkinkė visą savo palivarką, kurį jau galima drąsiai vadinti „Jutro Litwy“, nes pavardes jie rašo ne taip kaip skamba Lietuviškai, o pagal lenkiškos rašybos taisykles. Tam tikslui pajungta visa eilė „politinių apžvalgininkų“. Neseniai skaičiau Ryto Staselio verkšlenimus Bernardinų portale, kad nieko nėra baisaus dėl lenkiškos gramatikos įteisinimo Lietuvių kalboje. Jis tikina, kad nors jo prosenelio Punsko krašte pavardė buvo lenkinama ir rašoma Piotr Stasialis, o senelė buvo rašoma Ana Woznialis, vis vien nuo to jie didesniais lenkai ne tapo, jie ŽINOJO, kad yra Lietuviai.

        Geras pavyzdys – Ryto seneliai žinojo, o lenkai ar žinojo? O istorikai kurie aprašo to krašto gyvenimą ar žinojo? Šiuolaikiniai lenkai rodydami į visus tuos Piotr Woznial, Ana Stasial, Meczizlov Gaidel ir pan. teigia, kad tokios „lenkiškos“ pavardės yra „aiškus įrodymas“, kad lenkai čia gyveno „ot vekov“.

        Nepagalvojo Rytas Staselis, kad jei nebūtų pokario Lietuvos valstybės su griežta Lietuviška politika, tai šiandien Ryt Stasiel būtų „tikras lenkas“, redaguotų sau lenkakalbį žurnalą „Doroga“ ir net neabejotų, kad ir jo senelis Piotr, o senelė Ana yra lenkai „ot vekov vechnix“.

        P. S. Senosios Lietuvos valdovai pavadino savo didžiąją valstybę „Ržečpospolita“, kas Lietuviškai skambėtų „Mūsų bendras reikalas“, Itališkai „Koza nostra“, o Lotyniškai „Respublika“. Tai buvo pašėlę kariai, kurie valdė didžiausią Europoje teritoriją. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, galima tvirtai teigti, kad reikšmingiausia senolių klaida buvo atsainus leidimas tarnų kalbai įsigalėti. Jie tiesiog nekreipė dėmesio į Biblijos mokymą, kad vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus (Pat 29,21). Būtent tai mes dabar ir matome, kada lepinama sarmata (lenkų protėviai), kurių pavadinimas Lietuvoje visada asocijavosi su gėda, tapo mūsų didingos istorijos paveldėtojais. O mes Lietuviai, dabar privalome gėdingai šliaužti buvusių tarnų valstybės farvateryje ir klausyti kaip jie mus moko ką daryti ir kaip mums gyventi savo tėvynėje

        • Suvijesas:

          Su šiame komentare išsakytomis mintimis sutinku. Ir apie tai reikėjo diskutuoti nuo pat pradžių, (o ne svaidytis prakeiksmais , asmeniškumais ir patyčiomis) .

          Problematiką pagaliau išdėstėte . O ką siūlote keisti ? Ką pozityvaus ir jungiančio įvairiausius geranoriškus lietuvybei neabejingus žmones siūlote?

          O prieš siūlant, kad būtumėt plačiau išgirstas ir panašesnis į gelbėtoją ,o ne vagį ir plėšiką( dabartiniu terminu – smurtautoją/reketininką ), manyčiau net galėtumėt ir paatgailauti dėl netikusių savo komentarų. (Nors nebūtina, kad tik vėl neužsivestumėt ne į temą)

          • Nesirengiu aš nei dėl vieno savo išsakyto komentaro atgailauti. Jei aš pamatyčiau savo brolį girtą užmigusi siego pusnyje, aš jį pradėčiau purtyti keltis, jei tai nepadėtų aš delnais daužydamas per veidą pradėčiau ant jo šaukti. Jei jis atsibustų liktų gyvas, nors ir su keliomis mėlynėmis ant veido, na o jei nepadėtų, reiškia jis jau miręs.

      • Suvijesas:

        Beje, o kaip su prūsais? Jei jie ne lietuviai , tai kaip apibendrintai vadinti lietuvių-prūsų vartotas kalbas ? Kiek žinau, tam ir buvo įvestas terminas baltai – apibendrinti vienai kalbinei grupei, kuriai priskirtos prūsų, lietuvių, latvių kalbos?

        • Prusai savo valstybe vadino mažają Lietuvą, o save mažalietuviais arba Lietuvininkais. Jiems nereikėjo, jokio dirbtinio naujadaro, jo reikėjo Vokietijos valdžiai tam, kad atskirti vienus Lietuvius nuo kitų.. Perskaityk Donelaičio metus ir pasakyk ar stipriai skiriasi Prūsų kalba nuo Lietuvių. Turiu aštuoniolikto amžiaus pabaigos Karaliaučiuje išleista Biblija Prūsų kalba, ji lengvai skaitoma ir dabar.

  69. Ramūnas Labanauskas:

    “:Kol kas nei vieno rimto argumento, kodėl aš būdamas Lietuvis turėčizu vadinti save kažkokiu dirbtinu naujadaru ir ramiai stebėti kaip šio naujadaro įvedimas ir populiarinamas žlugdo mūsų visuomenę?”:
    termino “baltai” vartojimas “žlugdo mūsų visuomenę”? Jums laikas susirūpinti savo sveikata.

    • O terminas BALTArusai nesunaikino Lietuviškumo didžiojoje dalyje mūsų valstybės? O sąvoka deuch BALTEN nesunaikino Lietuvišumo Prūsijoje ir Livonijoje? O dabar mūsų (pagal įvairias užsieniečių tvarkas) dresiruotos beždžionės įvedinėja šią sąvoką Lietuvoje. Gal sakau tau vyruti reikėtų pradėti mąstyti savo galva, o ne propagandos rinkiniais kuriais jūs esate apaknti sovdepiniuose univeruose 🙂

    • Ievaras:

      Ramūnai,
      Švaistaisi įžeidinėjimais, bet tavo žodžiai tinka tau pačiam: “Jums laikas susirūpinti savo sveikata.”

      Nežianau kodėl taip niekini lietuviškus žodžius, bet bent išmok tas kalbas, kurių žodžius vartoji, kad suvoktum ką rašai:
      “termino, psichopatiškas, portalo, objektas, konsensuso, argumento, populiarinamas, elementariausias fanatikas, egzaltuotai, nesuregavote…”

      Dar meluoji: “…kodėl aš būdamas Lietuvis turėčizu vadinti save kažkokiu dirbtinu naujadaru…” – tu ne lietuvis! Lietuviai kalba lietuviškai. Tu esi ‘lietuviakalbis lietuvos pilietis’ 🙂

      • 🙂 Tu teisus, aš esu Lietuvakalbis Lietuvos pilietis, tai kokybinis skirtumas nei baltiškakalbė kolchozų inteligencija, kuri tėra besmegenė genetinė medžiaga iš kurios išmintingos tautos libdo savo gerovę 🙂 Lietuvos Pilietis suvokia ką reiškia valstybė, garbė ir bendruomenė, o genetinei medžiagai nesvarbu kaip ją kas vadins, ar BALTAI ar DURNIAI, svarbu, kad vadintų autoritetai, juk baudžiaunininkai savo nuomonės ne turi, kaip juos išdresiruoja universitetuose (nupiešia jiems tapatybę) tokie jie ir sliaužioja gyvenimo keliais 🙂

      • tikras lietuvis:

        Labai abejotina ar jis yra pilietis – jei tokiu būtų, tai tuo didžiuotųsi, o nebandytų Lietuvai įkąsti.

  70. Kalusyk brolau Vilmantai 🙂 Jeigu pavyzdžiui tu eisi keliu kuris pilnas minų ir tu apie tai nežinosi. Staiga žydas sušuktų tau, – “Neik nes sprogsi”. Tu turbūt pasakysi, ką čia man žydai aiškina eisiu ten kur norėsiu. Ar taip?

  71. Jonas - baltas:

    Mes Baltai. Juodos Katės kniaukia, o Baltai nuo amžių prie Baltijos Darnoje gyvena.

  72. Aš gi ne prieš 🙂 vadinkite save nor s BLATAI nors DURNIAI tai jūsų teisė 🙂 Aš tik periodiškai bandau savo broliams pagonims parodyti kaip jus vedžioja už nosies 🙂 Bet teisybę yra pasakęs Šv.Augustinas “Jie neturi akių, kad pamatyti”. Gali kiek nori aiškinti šuniui, kad aukso luitas yra vertingesnis nei apipuvęs kaulas, bet šuva to nesuvoks, tiesiog toks jo likimas 😉 Todėl ir vedžioja šunis ant pavadėlių, o jei agresyvus uždeda antsnukį. Tam kas šeria, šuva kojas laižo, o ant svetimų urzgia ir loja.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Akivaizdu, kad svetimam kryžiškam krikšto čionizmui – vis rūpi auksas.
      ———————
      A. Matutis prieš pusę amžiaus eilėraščiu rašė:
      . . .
      Kur akmuo Didysis
      Pabarėly rymo
      Rymo nuristas
      Nuo piliakalnio seno,
      Kur žyniai ugnelę
      Amžiną kūreno.

      • Nežinau nė ką tau pasakyti brolau 🙂 Kristaus mokiniai tokie patys nusidėjėliai kaip ir ne krikščionys. Tiesiog mes priėmėms sprendimą tikėti Visagalio Dangaus ir Žemės sutvėrėjo malone, per Jo Sūnų Jėzų Kristų. Istorija parodė, kad Lietuviai Vytautas ir Jogaila pasirodė uolesni krikščionys nei ordino vadai, todėl ir gavo malonę savo valstybės gyvavimui:

        Kryžeiviai atsainiai kvatoja,
        Ir ruošia jie mums grandines.
        Savim jie pasitiki oriai,
        O mes tuo kaip Dievas nuspręs.

        Kova atpažinti leis greitai
        Kas Dievo kelį o kas ne.
        Kas sprandą užkietinti drįsta,
        To pergalė liks svajone.

        Mus Vytautas kovai nuteikia.
        Jogaila ant kelių maldoj.
        Mes mirti visi pasiruošę.
        Nes esame Kristaus kovoj.

        Prieš mus juk yra atskalūnai,
        Išniekinę kryžių karais,
        Jie tapo plėšikais vertelgom,
        Ir čia savo mirtį suras.

        Į Lietuvą čia susiliejo,
        Didžiosios tėvynės kariai,
        Visus mus į mūšį rikiuoja,
        Didieji Lietuviai vadai.

        Štai mūšis ūmai prasidėjo,
        Ir žviegia jau garsiai žirgai,
        Ir ginklai susikerta skardžiai,
        Ir kraujas jau liejas laisvai.

        Bet kas tai? pakriko Lietuviai?
        Ir bėga nuo priešo vadai?
        O ne, tai tik spąstai bedieviams,
        Jie jauką prarijo kvailai.

        Į pasalą jie sugūžėjo,
        Jų džiaugsmas pavirto rauda,
        Kryžeivius naikinti pradėjo,
        Naujai surinkta Jo tauta.

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Beje, LT ne krikščionys- tikrai yra žydnusidėjėliai! – CHA.
          – Tai teorija teologinio žydglobėjo – žiauržyvardžio Jahvės – “nužengusio” iš dangaus 40-iai metų žydus pavedžioti po tyrus bei dykumas, Midiano bei kitoms tautoms pridaryti skriaudų…

          O dabartinės juodaskvernių pastangos, teologizuojant avinus, švelninti tą kruviną biblijinę žydistoriją.

  73. Brolau Vilmantai, Dievas yra labai kantrus, bet ir Jo kantrybė turi ribas.

    Iš Biblijos žinome, kad paskutinė Dievo rykštė, nepaklūstantiems Egiptiečiams, buvo visos Egipto tautos pirmagimių išžudymas.

    Dažnai netikintys žmonės pasipiktinusiai meta frazę:

    „Kaip galima tikėti tokiu kraugeriu Dievu, kuris lengva ranka išžudė visus Egipto tautos pirmagimius.“

    Jau pačioje šioje frazėje yra prieštaravimas. Žmogus teigdamas jog Dievas yra žiaurus, savo teiginį pagrindžia Biblijos faktu, tuo pačiu netiesiogiai patvirtindamas, kad Biblija dėsto tikrus istorinius įvykius. Juk jei Dievo nėra ir Biblija tėra pasaka, tuomet ir Egipto pirmagimių žudynių ne buvo. Tada ir kalbos apie tariamą Dievo žiaurumą neturi jokio pagrindo. Bet štai jeigu Dievas yra ir Jis sukūrė viską, reiškia Jam viskas priklauso, tuomet kur Egipto pirmagimiams (kuriuos pasiėmė Pats Dievas) yra geriau? Egipte – ašarų pakalnėje, ar pas Ji, kur jau nuo pradžios laikų yra sukurta nauja žemė ir naujas dangus?”

    Jeigu Jis viską sukūrė, tuomet viskas kas egzistuoja, Jam Vienam besąlygiškai priklauso. Tuomet tik Jis vienintelis turi teisę nuspręsti kam gyventi šiame pasaulyje, o kam gyventi kitame pasaulyje.

    Jei žmogus yra netikintis Kristumi, tuomet ir Biblija (Dievo Žodis, Pats Kristus) jam yra pasaka. Tuomet labai keistas yra bandymas remtis kaip informacijos šaltiniu tuo, kuo netiki? Jei žmogui Biblija yra kliedesiai, reiškia ir ten aprašytos žudynės tai tik fantazijos vaisius, tuomet pasipiktinimas žudynėmis be pagrindo, juk nesipiktiname kai kompiuteriniame žaidime nužudomi milijonai “nekaltu” virtualiu veikėjų.

    Bet jei Biblijoje viskas yra realu, tuomet netikinčio žmogaus gyvenimas pavojuje, nes tada aišku, kad jau 6-7 tūkstantmečius, bedieviai bando Dievo kantrybe ir jei laiku nesusivokia atgailai, jų visada laukia tik viena pabaiga …

    Biblija skelbia:

    Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta. (Mok 8,11)

    Jeigu Dievo nėra, tuomet gali daryti ką tik nori, tuomet degradacija neišvengiama. Nes jeigu nėra To, kas viską valdo ir prižiūri, tuomet žmogus pats sau dievas. Tuomet žmogus pats prižiūri savo gyvenimą. Žinia, kad gyvenimas yra laaaaaaabai sudėtingas, todėl bedieviai kvailiai pradeda ieškoti stabilumo ir paramos tarp kitu žmonių. Jie pradeda pasitikėti „labiau išsimokslinusių“ autoritetais. Bedievių pasaulietinė filosofija kala žmogui įsitikinimą, kad gyventi reikia čia ir dabar, nes tik tokia bedievių samprata yra logiška. “TU TURI PASIIMTI IS GYVENIMO VISKA !!!” Realybėje tokiai propagandai pasidavęs prasčiokėlis, tampa žmogaus pavidalo gyvuliu ir yra labai lengvai valdomas. Apakintas šio pasaulio tuštybės spindesio, berazūmiškai prisirenka kreditu ir neišvengiamai pradeda vergauti bankams. Vergaujant bankams, reikia daugiau pinigu, todėl pradedama ieškoti dar vienos pasaulietinės kvailystes kuri vadinasi karjera. Darydamas karjerą bedievis nuolankai tampa bebalsiu savo viršininko vergu. Totali vergystė, nors jie vaidina, kad gyvena „savo galva“.

    Kai žmonės atsitraukia nuo Dievo, jie tampa galvijais kurie pastoviai susirūpinę ėdalu, gėralu ir morčiumi. Tokius „gyvulius“ nesunku prognozuoti ir suvarius į tvartus (meduolio botago principu) visiškai kontroliuoti. Dvasiniuose tvartuose gyvenantys bedieviai materialistai, niekada nesuvoks savo gyvenimo beviltiškumo, nes jie kaip termitai neturi akių tam, kad tai pamatyti

    Būtent todėl materialistų pasaulis nekenčia Kristaus mokinių, nes jie visam tam nepasiduoda. Materialistų įniršis yra toks stiprus, nes jie siekdami gerovės, užsidirba sau tik rūpesčius ir problemas, o tikras krikščionis nesirūpindamas gyvena laisvai, turtingai ir prasmingai.

    Krikščioniui Dievas duoda privilegija būti laisvam nuo pasaulietinio zombinio ir vergystės. Žymiausias istorinis karalius Dovydas šlovino Dievo Žodį tokia giesme:

    „Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi. Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus. Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių. Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio. Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane. Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų. Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo. (Ps 119,98 – 104)

    Biblija moko, kad visos nuodėmės žmogui bus atleistos ir tik viena nuodėmė ne bus atleista nei šiame nei kitame pasaulyje. Ši vienintelė mirtina nuodėmė yra netikėjimas Kristumi. Apsispręsk kol ne vėlu.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Na, va – atsiskleidė žydmadistinė realybė Lietuvai.
      Okupacinė žydkrikščionistinė pasiūlymybė – esmėje ta pati – grąsinti “gyvuliui”, “berazūmiui”, “vergui”, “galvijui”…

      Neatsipeikėjusi savose inkvizicijose žydraščių krikščionybė Lietuvai – nepaliaujamai turėtų dėkoti Perkūnui, kad ją kantriai nešioja šita Baltų Žemė, smaigstoma žydkryžiais.

      • tikras lietuvis:

        Dievo nėra – taškas.
        Visos kitos kalbos yra beprasmės.

        • Dar pamiršai pridurti – aš esu vokiečių dirbtinai sukurtas BALTAS ir tikiu sovdepinių politrukų (ateizmo ideologų) dirbtinai sukurto baltų tikėjimo sistemos apologetas 🙂

          Tai vertėtų ir savo nicką pervadinti pav. tikras baltas. 😉

          • tikras lietuvis:

            Tokį pavadinimą – baltai – mums uždėjo vokietis, todėl jis tiek pat “tikras” kaip ir dievas. 🙂

            • Na na 🙂 Tikras Lietuvi TU NE ORIGINALUS savo ateizmo filosofijoje 🙂 Tai būtent Dievą atmetusių kai kurių Žydų tautos atstovų mentalinis kurinys. Ateizmą pagonims įdiegė būtent Dievui besipriešinanti Izraelio dalis. 🙂

              Biblija dar prieš kelis tūkstantmečius netikintiems Izraelitams nurodė: “Kvailys tarė savo širdyje – Dievo nėra”. I pažadėtąją žemę įvesdamas Izraelus Dievas perspėjo: – Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, eis pirma tavęs kaip ryjanti ugnis ir sunaikins juos, ir parblokš juos prieš tave; taip tu juos išvysi ir sunaikinsi greitai, kaip tau Viešpats pažadėjo. Kai Viešpats, tavo Dievas, juos išvarys nuo tavęs, nesakyk savo širdyje: ‘Viešpats mane įvedė dėl mano teisumo ir leido paveldėti šitą žemę’. Dėl šitų tautų piktadarysčių Viešpats išvaro jas nuo tavęs. Ne dėl tavo teisumo ir širdies dorumo įeisi jų žemę paveldėti; jie yra išvaromi dėl jų pikto elgesio, kad Viešpats įvykdytų, ką su priesaika pažadėjo tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. Suprask, kad ne dėl tavo teisumo Viešpats, tavo Dievas, duos tau paveldėti šitą žemę, nes tu esi KIETASPRANDĖ tauta.

  74. Rytas:

    Lenkai apie stovyklą Dieveniškėse “Mūsų šaknys- Baltai” sako, kad tai ar ne rasistinė stovykla (baltas verčia kaip juodo priešingybė ir skleidžia per Lenkiją ir pasaulį). http://kurierwilenski.lt/2011/07/28/oboz-mlodziezowy-dla-„bialych”-vel-baltow/

  75. tikras lietuvis:

    Tautos balsas bijo mano komentarų, tai neaišku kurios “tautos” tas balsas? 🙂
    Ar tik nebus žydų, kurie net nėra tauta?

  76. Gyvenime mums visada tenka rinktis, ką daryti, kur eiti, kaip elgtis. Kaip neapsirikti pasirinktame gyvenimo kelyje?

    Žymus matematikas, Blezas Paskalis pasiūlė lažybas (pari) tema – „Dievas yra, ar Jo nėra“. Siūlau susipažinti ir patiems pasidaryti išvadas už ką statote:

    Jei Dievas yra, tuomet Jis yra mums nesuvokiamas, kadangi neturėdamas nei dalių nei ribų, Jis neturi jokio sąryšio su mumis. Todėl mes tiesiog negalime žinoti, nei Kas Yra Jis, nei to ar Jis išviso Yra.

    Esant tokioms aplinkybėms, kas gi imsis spręsti tokį sudėtinga klausimą? Be abejo tik ne žmogaus išmintis, nes mes neturime su Dievu jokio sąlyčio.

    Todėl išnagrinėkime ši klausimą matematiškai ir pasakykime: Dievas yra, ar Dievo nėra.

    Kurį teiginį mums priimti? Protas čia ne prie ko, jis šiame klausime nieko nuspręsti ne gali. Mus ir Dievą skiria bekraštis chaosas. Šio chaoso pakraštyje žaidžiama partija, kurios baigtis yra mums nežinoma. Už ką jūs pastatytumėte? Dar kartą primenu, protas čia ne prie ko, jis negali parodyti mums sprendimo. Todėl net nedrįskite sakyti, kad tas kas padaro bet kurį pasirinkimą, suklydo, kadangi niekas to negali žinoti išanksto.

    Esmė yra tame, kad būtent šioje gyvenimo partijoje mums nori ne nori, bet reikia padaryti pasirinkimą, nes ne mūsų valioje žaisti ją ar ne žaisti. Kokį gi pasirinkimą jūs padarysite?

    Kadangi pasirinkimą jūs privalėsite padaryti, tuomet reikia palyginti laimėjimą ir pralaimėjimą.

    Jei pasirenki tai, kad Dievas yra ir gyveni pagal Jo nurodymus, tuomet jai tu teisus ir Jis yra, po mirties tu laimi amžinybę ir rojų. O jeigu Jo nėra, tu nieko neprarandi, nes nieko yra nieko.

    O jeigu tu gyvenime pastatei už tai, kad Dievo nėra, tuomet po mirties, jeigu tu teisus ir Jo nėra, tu vis vien nieko ne laimėsi, nes nieko yra nieko. Bet štai jei Jis yra, tuomet tu prarandi VISKĄ!!!

    p.s. Tik kvailys gali rizikuoti viskuo, nelaimint už tai nieko 🙂

    • tikras lietuvis:

      Žydiška moralė – statyti už tą ar tą.
      Tiesa, gi, nepriklauso perkamųjų kategorijai: ji yra tik tokia ir niekaip jos neapversi.

      • tikras lietuvis:

        Apie pomirtinį “gyvenimą”:
        1. jei dievas būtų (o jis, juk, yra visagalis 🙂 ), tai kodėl pasaulyje tiek blogio?
        2. esu dirbęs tokioje tarnyboje, kuriai praneša apie rastus negyvus asmenis, tai vienąkart teko tokį, pragulėjusiį savo butelyje, gal po savaitės ar dviejų, visą nusėtą kirminėlių, iš ten išnešti. Rūbai taip pasmirdo, kad teko juos tiesiog nusivilkti ir palikti, kad išsivėdintų (nors nebuvo ištepti).
        Tai po tokios neapsakomos smarvės dar pasakyk, kad kas tai “gyvens” kitame pasaulyje.
        Pasiųsiu tos smarvės pauostyti. 🙂

        • tikras lietuvis:

          P.S.
          perskaičiau tavo, Esavičiau 🙂 , puslapį – pridėjai kadū kady gyvenusių kalbas apie dievą bei bibliją.
          Dar pridėk anų laikų teiginį, kad Žemė yra čemodano formos – bus visų “idėjų” komplektas. 🙂

          • Sakai čiumodano formos. 🙂 Keista ar ne, Kristumi netikintys šamanai, naujoviškai vadinantys save “mokslininkais”, visais laikais įsivaizdavo, kad jie yra protingi, o religija tik kvailiams. Bet žvelgiant į istoriją matome, kad praeityje „mokslininkai“ įsivaizdavo ir mokė savo universitetuose, kad žeme laikosi ant banginiu ir yra plokščia. Tuo tarpu Biblija, jau prieš trejetą tūkstančiu metu mokė Dievo bijančius ir Juo sekančius žmones: „nekreipkite dėmesio i kvailius, žemė yra apvali“. Skaitome Izajo 40,22 “Jis sėdi virš žemės skliauto…….”. Ši eilutė Biblijos Lietuviškame vertime nevisai tiksliai išversta. Lietuviškai skamba “žemes skliautas”, originale, kaip be je ir angliškame vertime yra “žemes apskritimas”. Jobo knyga 26,7 skaitome, “Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.”
            Taip Biblija mokė jau tuo metu, kai pagonių mokslas „kompetentingai“ aiškino jog pasaulio pakraštį gyvena elfai ir vaidilutes.

            Karalius Dovydas taip Psalmėse apdainavo paklusnumą Dievui atmetant pasaulietinį bukumą:

            Mačiau, kad tobulinausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.
            Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.
            Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.
            Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.
            Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.
            Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.
            (Psalmės 119,96-101) 🙂

  77. lamatas:

    Negražu juoktis iš ligonių

  78. Jei Lietuvos vaikai visa širdimi neatsigręš į Jėzų Kristų, mūsų valstybė neturi jokios vilties. Tai ne grąsinimas tai realybė. Su bedieviais nieko nesukursi, nes jie neturi nei garbės, nei ramybės, nei džiaugsmo, nei broliškumo, nei vidinės doros, nei užuojautos ir pagaliau jie yra akli ir kvaili kaip termitai. Vienintelis jų gyvenimo tikslas jusliniai malonumai, kaip pas galvijus. Ir būtent tokie dabar formuoja mūsų valdžią. Tokia baisi ir karti realybė. Na bet mes nenustojam vilties, todėl savo mažoje namų bažnytėlėje, kartu su vaikais meldžiam Visagalio už mūsų valstybę ir tautą.

    Lietuva

    Sergu bepročių kliedesiais,
    Dirbtinėm šypsenom, seilėtais sakiniais.

    Sergu menkystų sukurta tvarka,
    Praščiokų kultūra ir jų beskoniais kūriniais.

    Sergu iš teisingumo besijuokiančiais teismais,
    Nupušusiais rinkėjais ir mirštančiais kaimais.

    Segu veidmainiais prezidentais,
    Bejėgę vyriausybę ir pedofiliniais klanais.

    Sergu besočiais daktarais,
    Žudikais piniguočiais ir prokurorais neveiksniais.

    Sergu žaliaisiais, raudnaisiais ir rudais,
    Pajacų orgijom prasmirdusiais seimais.

    Sergu valdininkijos metastazėm ir votim,
    Mankurtiškų draudimų debesim.

    Sergu kraujuojančiom žaizdom,
    Nuo betvarkės į užsienį pabėgusiom šeimom.

    Sergu našlaičių ašarom,
    Pijokų smarve ir merdinčių senolių aimanom.

    Sergu vaikeliai, aš beviltiškai sergu,
    Mirtis prie mano patalo palinkus,
    Nebėr jėgų ir noro nebėra,
    Nes aš savų vaikų išniekinta mama.

    • tikras lietuvis:

      Teisingai – sergi bepročių kliedesiais.

      • Tebunie tau (tikras Lietuvi) pagal tavo žodžius 🙂

        Neapsigaukite su Dievu ne pajuokausi, ką žmogus sėja tą ir pjaus. Kadangi tu tiki, kad Biblija yra pasaka, ir ne tik tiki, bet ir leidi sau niekinti Visagalį Dievą, tuomet TIKĖK ir tuo, kad tavo gyvenime viskas bus gerai.

        Poetas Lordas Džordžas Gordonas Noelis Baironas yra pasakęs:

        „Šioje Švenčiausioje Knygoje – visų paslapčių paslaptis. O, kokie laimingi tarp mirtingųjų yra tie, kuriems Dievas suteikė malonę klausytis, skaityti, su malda tarti ir pagarbiai suvokti šios Knygos Žodžius! Laimingi yra tie, kas valioja atidaryti Biblijos duris ir ryžtingai žengia Jos keliais. Bet geriau niekada negimti tiems žmonėms, kurie skaito Bibliją tiktai tam, kad abejoti ir niekinti Ją.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Neverta patikėti žydvasistų kančios samomazochizmu – neva su(si)graudinti. Nes už šių graudalų visvien klastingai teslypi svetimžemės nusikalstama okupacinė žydreligija.

      Šiandieniniai juodaskverniai ir jų kolaborantai žydmadistai, žydkrikštydami LT naujagimius ir dėdami jiems žydkryžiukus ant kaktų, jau daro didžiulį nusikaltimą – naudojasi žmogumi, esančiu bejėgiškumo ir nesusivokimo būsenoje. – Už tai yra straipsniai baudžiamajame kodekse ir jie turėtų būti taikomi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: