Senovės lietuvių tikėjimas ilgus šimtmečius buvo lyginamas su krikščioniškuoju, nes pastarasis brovėsi į baltų žemes, todėl nieko nuostabaus, kad krikščioniškoji ideologija palyginama su pagoniškąja mąstysena ne viename senoviniame pasakojime, ne vienas senas žmogus dar ir dabar gal nė pats nejausdamas šiuos du tikėjimus sulygina, bandydamas atrasti geresnį, teisingesnį kelią sau ir tautai. Vieno, reikia pripažinti, pagarbos nusipelniusio tremtinio – kunigo Vinco Algirdo Pranckiečio – prisiminimuose yra įrašytas ir toks sakinys: „Dabar yra nemažai jaunuolių, kurie, praradę tikėjimą, sakosi norintys grįžti į senąją pagonybę. Bet tai jau praeitis. Be to, pagonybė irgi yra tamsa.“ Ir viskas, toliau jau kalbama apie kitus dalykus. Kaip kiekvienam matyti, nėra jokių argumentų, jokios diskusijos, tiesiog nukertama – pagonybė yra tamsa. Bet iš kur toks nusistatymas? Iš kur tremtinio lūpose Stalino žodžiai, tamsa vadinę bet kokias pažiūras, nesutinkančias su komunizmu? Akivaizdu, kad tai atėję iš Saulės, Durbės, Žalgirio mūšių amžių, kai vieni dėl turtų, kiti dėl tvirto tikėjimo, kad jie vieninteliai yra teisūs, ėjo siaubti Lietuvos žemių. Kiekvienas iš tų (o jų buvo nemažai), kurie padėjo galvas kovodami prieš Lietuvą tais laikais, leiskite pastebėti, siaubingai apsikvailino. Galėdami gyventi normalų gyvenimą, sukurti šeimas, auginti vaikus, dirbti žemę, jie mieliau padėjo galvą už panašų į gerbiamo V. A. Pranckiečio sakinį – bet pagonybė yra tamsa. Padėjo galvas neturėdami nė vieno įrodymo, nė vieno argumento, kad neklysta. Ir dabar akivaizdu, kad jie klydo – pats popiežius vėliau vis dėlto paskelbė, kad kryžiaus žygiai buvo velnio apgautųjų išmonė. Gal dėl to žmonės ir perspėdavo – jei neturi ką pasakyti, tai geriau ir patylėk. Nes jei netyčia leptelėsi, kad kažkas yra tamsa, gali būti, kad be reikalo per anksti išvysi šviesą tunelio gale.
O paskutinis sakinys man labiausiai patiko. 🙂 Tiksliau, du paskutiniai. 🙂
Vargu bau kryžeiviai ėjo dėl tikėjimo – tais laikais tokie žygiai buvo toks kaip natūralus vožtuvas garui nuleisti, nesant vietinių konfliktų daugybė didikų sūnų nepirmagimių nelabai ką turėjo rinktis – arba žiūrėt kaip pagrindinis tėvų turtas atitenka kokiam vyresniam broliui, arba eiti į riterius ir išsikovoti sau turtų į “nepavojingas” “tamsias” žemes. Nepavojingas todėl, kad realaus atsakomojo smūgio vistiek nebūtų buvę (t.y. rimto karo savoje teritorijoje). O dar žiū remia toks didelis “autoritetas” kaip bažnyčia.
Puikios autorės puikus straipsnis prakeiktiems pusžydkrikščionistams prasilakmusuoti.
Lai žydistų akims visam gyvenimui skersai atsistoja ketvirtadienio perkūnkalbė.
(K)etvirtadienio (P)erkūnkalbė.
Pats popiežius vėliau vis dėlto paskelbė, kad kryžiaus žygiai buvo velnio apgautųjų išmonė.Kaip patogu,tikrai “krikščioniška”,kai sunaikinama ištisos gentys,prisiplėšiama turtų tai pareikšt.Jeigu popiežiui būtų tai rūpėja,jis turėjo visas užgrobtas žemes grąžint,TIKRIEMS ŠEIMININKAMS.Dar vienas įrodymas koks tai grobuoniškas,melagingas,paremtas baime ir naikinimu tiems kas galvoja kitaip,tikėjimas.
Jei tas tremtinys niekina senovinę lietuvių kultūrą, tai reikia apie jį pasakyti tiesiai šviesiai: gal ir gerai, kad tokie tokius bubino – Lietuvai geriau buvo atsigauti (kas ir atsitiko).
Dievas vienas,jis mumyse,o ir melstis,padėkot jam galiu,bet kur ir bet kada.Mūsų dabartiniai dvasininkai(yra išimčių) tai”pinigų maišai”,jie prisidengia žmogaus dvasine būsena(tikėti Dievą)iš to daro baisų verslą.Nėra nieko bjauriau,kai žmogus patiki tikėjimu,daugiausia po didelės nelaimės ir ateina į bažnyčią,o ten laukia “toks pinigų maišas”ir sako,mokėk.Pažiūrėkim,ką šie “dvasininkai”sukūrė per imperiją,ji mausto viso pasaulio žmones,apsikarstę auksais,užsisklendia Vatikane,griovė ir griauna žmonių LAISVĘ,valstybes,lenda visur,daro didžiulę įtaką žmonijos mąstyme,politikoje.Pripažinkim juk mūsų daugelis bijo,nes tai didžiulis,turtingas klanas kuris gali “vardan Dievo”,bet kam.Tai įrodo net Vatikano archyvai,kuriais pasidomėt neįmanoma,net KGB tai jau atskleidžia liaudžiai.Aš nenoriu amoralizuot pačio tikėjimo,gal ir buvo žydų Dievas-garbė jam,bet tai ne mano Dievas,aš to nejaučiu,jis man svetimas,tą jau seniai supratau.Ypač svetimas,kai stovi prieš tave nutukęs,auksu apsikarstęs kunigas ir aiškina vergšei močiutei,kad norint palaidot jos artimą būtina susimokėt.Ar to Dievas moko,taip ir norisi paklaust kunigėlio,ar ne pats kartais ir griauni tą tikėjimą tokiu požiūriu į žmogų.
O dėl SENO MŪSŲ TIKĖJIMO,pasakysiu paprastai,man tai artima,aš tą jaučiu giliai širdyje,aš matau,kad tai šalia žmogaus,o ne šalia auksu tviskančio altoriaus.Japonija,Kinija,Indij a labai,labai stiprios valstybės,stiprios žmogaus dvasia,jau nekalbant apie ekonomikas.O kodėl? Jų stiprybė,jų labai sename tikėjime,jie tiki tuo,kuo tikėjo jų proproproseneliai-TAI LABAI STIPRU,TAI ŽMOGAUS ŠARVAI PRIEŠ ĮVAIRIAS NELAIMES IR NEGANDAS(kad ir dabartinė Fokušima,taigi,kitos valstybės būtų iš kart sugriuvę,o jie laikosi oriai,atrodo tragetijos kaip nebūta).
Nepykit krikšionybės puoselėtojai,bet ar ne jūs rėkiat-ŠVENTVAGYSTĖ,kai žmogus užduoda paprastą klausymą,kuris jums nepatinka.
Man atrodo žmogus bus tol ŽMOGUMI,kol jis bus įvairus,įvairiai ir skirtingai mąstantis-tai gyvenimo variklis,o kai jam pasakai “mylėk mane vieną”tai jau svetima mąstančiam žmogui.Jam tikėjimas turi ateiti natūraliai per domėjimasi,per ieškojimą savęs,o ne per BRUKIMĄ,BET KOKIU BŪDU.
Kunigėliai,kunigėliai ar jūs žinot,kad ne vienas LIETUVIS ateina bažnyčion pasimelst savo DIEVUI,ne jūsų,SAVO,………tai tikrai žinau……………
Kas yra biblija-tai žydų rašliava pridengta Dievo žodžiais,o iš tikro ji laisvą,sąžiningą žmogų liepia kentėt,dėl ko jam kentėt, atgailaut jai jis nieko nepadarė?
Iš Kristaus kančios,dvasininkai padarė verslą,o,kad žmonės būtų paklusnūs juos gasdino,bukino,naikino visus mokslo pasiekimus,sukurtus tų pačių pagonių,tam,kad žmogus visada gyventų baimėj.
Sako jie Dievo tarnai-jūs pažiūrėkit kaip jie amoraliai gyveno ir gyvena,apsikarste auksu,vos paneša.Krikščionybė gal ir puikus tikėjimas,bet ją baigia sunaikint patys dvasininkai paskendę nedorybėje
Būtų puiku,kad visos religijos suprastų jog DIEVAS vienas,kad tikėjimai neturėtų pjautis tarp savęs,o susitartų.Šventovė,kur galėtų žmogus pasimelst būtų visų tikėjimų ir krikščionių,ir pagonių,ir musulmonų,….gal net po vienu stogu.
Kokie buvo vis dėl to pagonys protingi,jie nesmerkė kitos religijos tik prašė negriaut jų.Gaila,bet čia”pasidarbavo” krikščionybė,prisidengdama Kristaus kančia,ant alkų,iškirtę ąžuolus statė bažnyčias.Kokie gražūs mūsų GEDIMINO žodžiai,jis taikiai kvietė dvasininkus iš visos Europos,davė visas laisves,tik prašė nenaikint seną mūsų baltų tikėjimą.Net tada pagonis suprato,kad visos religijos gali sutart,jos gi žmogui duoda tik gėrį,dar tada tikėjo,kad žmogus įvairus,harmoningas,darnus ir tuo jis gražus.
Tikėkim kuo norim,bet LIETUVIUI artima senas mūsų palikimas,norim to ar ne,bet mūsų protėviai mums tai įskiepyjo per genus.Mes to net nežinodami elgiamės savaip:švenčiam pagoniškas šventes,kitas gal ir nesusimąstydami eina bažnyčion,bet garbina tai seną tikėjimą,tik pervadintą krikščioniškai,prie sodybų statom akmenis,sodinam ąžuolus,miške pašnekinam žaltį ar ant artimo kapo uždegam žvakę.
Taigi nematau nieko blogo,jeigu ir mūsų bažnyčiose atsirastų vietos ir kitoms religijoms,nes jos visos kūrėsi, kaip ir bažnyčios, ant pagoniškų pamatų.Laikas pagerbt tokį seną ir tokį išmintingą tikėjimą kuris visų,visų,visų religijų ŽILASIS TĖVAS.
Pastebejimas, Vilmantui, būkime pakantesni tiems
žydkrikščionims.