Šventinė ugnis
Vakar, liepos 13 d., mininint Durbės mūšio 751-ąsias metines, Skaudvilėje (Tauragės raj.) buvo surengtas minėjimas seniūnijos salėje ir prie Ivangėnų (Karšuvos) piliakalnių. Minėjime dalyvavo istorikas Tomas Baranauskas, supažindinęs su Durbės mūšio istorija ir reikšme bei Inga Baranauskienė, pristačiusi skaudviliečiams savo hipotezę, kad Durbės mūšio vadas Alminas buvo Karšuvos kunigaikštis. Karšuvos žemės centras siejamas su Ivangėnų (Karšuvos) piliakalniais, esančiais prie Skaudvilės.
Durbės mūšis, kurio pasekmė – pietinio Kuršo prisijungimas prie Lietuvos, kuršių ir prūsų sukilimai, Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės – buvo antras po Žalgirio pagal dydį mūšis daugiau kaip 200 metų trukusiame Lietuvos kare su kryžiuočiais. To meto žemaičių kovoms, kaip rašo Eiliuotoji Livonijos kronika, vadovavo kunigaikštis Alminas.
I. Baranauskienės paskaita Skaudvilėje
Nors kronika ir nesieja Almino tiesiogiai su Durbės mūšiu, I. Baranauskienės manymu, nėra jokio pagrindo manyti, kad šiame mūšyje žemaičiams būtų vadovavęs kas nors kitas. Svarbiausią vaidmenį to meto Žemaitijoje ir jos kovose su kryžiuočiais vaidino Karšuvos žemė: būtent joje kryžiuočiai nusprendė Durbės mūšio išvakarėse pastatyti Šv. Jurgio pilį, o ir vėliau jos reikšmė buvo išskirtinė – ji net minima šalia Žemaitijos, kaip lygiavertis jai vienetas. Todėl, I. Baranauskienės teigimu, galima manyti, kad būtent iš Karšuvos buvo kilęs žemaičių vadas Alminas.
Po istorinių pranešimų buvo surengta diskusija apie galimybę (poreikį) įamžinti kunigaikščio Almino atminimą. Šią diskusiją inicijavęs verslininkas Antanas Gedvilas, kilęs iš Ivangėnų kaimo, siūlė Almino vardu pavadinti Skaudvilės mokyklą ir ieškoti kitų jo įamžinimo priemonių. Nuo 2011 m. liepos 13 dienos, vienerius metus, jo vadovaujama elektroninė parduotuvė www.technika-aplinkotvarkai.lt įsipareigojo skirti du procentus nuo pajamų paremti Karšuvos centro sutvarkymui, Almino atminimui, istoriniams ir archeologiniams tyrinėjimams atlikti.
Antroji minėjimo dalis surengta prie Ivangėnų (Karšuvos) piliakalnių. Čia atlikta meninė programa: piliakalnio papėdėje literatų klubo “Laiko lašai“ nariai skaitė savo poeziją, dainavo prie laužo.
Taip pat skaitykite:
Parašykite komentarą