V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva (31)

Sunku gyventi be identiteto. Ypač tautinio. Jis formuojamas šimtmečiais, todėl jei vieta, kur gyveni, neturi savarankiškos praeities, vadinasi kažkada ji priklausė kažkam kitam – vadinasi kažkas kitas turi į ją visas teises. O nepriklausomam būti norisi, todėl net ir mažiausia valstybėlė stengiasi kuo labiau pagrįsti savo istorijos egzistavimą. Saiko šioje srityje nėra ir būti negali, nes kas gi susilaikys nenusipiešęs sau tokios praeities, kad visi kaimynai pavydėtų?

Rusijoje, tarkim, populiarėja imperinių šaknų ieškojimas. Intelektualai savo valstybę su kadaise didingos, šviesios ir (svarbiausia) galingos Rusijos imperijos įvaizdžiu sieja jau du dešimtmečius, o štai dabar šią idėją pamažu perima žiniasklaida. Lenkija aktyviai propaguoja save tiek kaip senosios karalystės, tiek Žečpospolitos tęsinį, tuo tarpu Latvija balansuoja ant baltiškos ir Livonijos ordino praeities ribos. Pas mus, Lietuvoje, žvelgimo į romantišką Didžiosios Kunigaikštystės praeitį tradicija skaičiuoja šimtmečius, nors dabartinė jos forma daugiau ar mažiau sukurta tarpukariu.

Baltarusijos istorijai įvertinti nebuvo reikalo iki pat sovietų sąjungos žlugimo. Kurį laiką po nepriklausomybės paskelbimo istorijos vadovėliuose ji buvo minima kaip buvusi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dalis, bet buvimas kažko dalimi nedaug pasididžiavimo tesukelia. Nenuostabu, kad atsirado poreikis rasti kuo tvirtesnį pamatą dabartinei Baltarusijai, ypač turint omenyje tai, jog oficiali šios valstybės įvaizdžio politika – propaguoti save kaip stabilią, stiprią, gilias tradicijas turinčią šalį. Diplomatiniams santykiams su Rusija nuolat svyruojant nuo broliškos meilės iki informacinio karo, gretinimasis prie carinės praeities irgi netiko. O juo labiau – LDK gyvenime dabartinei Baltarusijai priklausančios žemės vaidino toli gražu ne paskutinį vaidmenį, nemažai kunigaikštystės paveldo Baltarusijai priklauso ir dabar.

2009 m. liepos 9-ą dieną baltarusiškoje „Komjaunimo tiesioje“, itin populiariame bulvarinės pakraipos laikraštyje (įsivaizduokit „Vakaro žinių“ ir „Lietuvos ryto“ hibridą) pasirodė Dmitrijaus Novickio straipsnis „Susaninas į pelkes vedė baltarusius?“ Praktiškai tai buvo pirmasis tokio masto žingsnis, ir vienas efektyviausių – iki šiol užstalėse ir parduotuvių eilėse jis aptarinėjamas, pakanka paminėti eiliniam baltarusiui, jog esi lietuvis, ir atsiranda didelė tikimybė susilaukti atsakymo „o aš čia tokį straipsnį „Komsomolkėj“ skaičiau…“ Teksto idėja paprasta: Baltarusija yra vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip ir istorinės Lietuvos, tęsinys. Dabartinė Lietuva nurodoma kaip 1918 m. sukurta ir pagrindų neturinti valstybė, tuo tarpu baltarusiška LDK kilmė grindžiama visa eile faktų, tarp kurių galima rasti nemažai istorinių žinių trūkumo.

Vienas tokių faktų, radęs vietą ir vėlesnėse kitų autorių publikacijose, yra slavų kanceliarinės kalbos vadinimas oficialia LDK kalba, o taip pat jos kildinimas iš senosios gudų kalbos. Tuo tarpu kai baltistas Zigmas Zinkevičius kuo aiškiausiai atseka kanceliarinės kalbos kilimą iš bulgarų (pirmųjų slavų krikščionių), D.Novickio straipsnyje cituojamas istorikas Anatolijus Grickevičius be užuolankų vadina ją senąja baltarusių kalba bei teigia, jog Europoje tai buvo antra kalba po lotynų, ir šnekėjo ja pagrinde aristokratai – žodis „kanceliarinė“ niekur neminimas.

Lietuvius šiame straipsnyje gali piktinti ir kita akivaizdi klaida – to paties A. Grickevičiaus citatoje teigiama, jog dabartinė Lietuva yra atsiradusi iš Žemaitijos, su LDK nieko bendro neturėjo iki pat 1413 metų, o ir vėliau tebuvo nedidelė sudedamoji kunigaikštystės dalis. Nepaisant to, straipsnis susilaukė tęsinio, o jo idėja išpopuliarėjo kitose publikacijose (pvz. tais pačiais metais publikuotas straipsnis „Mindaugas buvo Polocko kunigaikščių palikuonis“). Nuo 2009-ųjų, paieškojus rusiškuose forumuose ko nors apie Lietuvą, galima rasti nemažai sarkastiškų pastebėjimų, jog istorinė Lietuva – mitas, vadinasi dabartinė Lietuva – pseudovalstybė.

Gimė ši idėja ne 2009-aisiais, o kiek anksčiau, greičiausiai jos šaknys – dvidešimto amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. 2004 m. buvo sugalvotas ir terminas šiai teorijai apibūdinti – litvinizmas. Lietuvoje baltarusių tauta dažnai vadinama gudais, kitas paplitęs jos pavadinimas – litvinai. Litvinizmo šalininkai būtent litvinus (t.y. baltarusius) laiko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimininkais, tuo tarpu lietuviai esą savinasi kadaise didžios tautos vardą. Netrumpą laiką ši mintis sulaukdavo tik pavienių entuziastų dėmesio ir buvo eiline sąmokslo teorija, bet prieš tris metus, jau minėtų straipsnių pagalba, prasiveržė į plačiąją visuomenę.

Baltarusijos istorikai ją vertina skeptiškai. Bet populiariąją kultūrą, šiuolaikinę mitologiją ir juo labiau – tautinę savimonę, deja, kuria ne istoriją tyrinėjantys mokslininkai. Daug didesnę įtaką žmonių suvokimui daro populiarioje spaudoje, patraukliu stiliumi ir su prierašu „sensacija!“ atsirandantys straipsniai, o būtent juos pasitelkus litvinizmas įžengė naujon eron – tai yra į baltarusių, išsiilgusių istorinės tiesos ir savo praeities, galvas.

Idėja, jog Lietuva – pseudovalstybė, puikiai papildo rusiškos žiniasklaidos propagandinę kampaniją prieš Baltijos šalis. Tačiau pagrindinis D. Novickio straipsnio ir kitų panašių publikacijų bei pasisakymų tikslas juk nebuvo kelti vaidus. Tai – elementarus tautinio identiteto ieškojimas. Tegul ir populistinis, antiistorinis, lietuviams – žeidžiantis. Jei nori išlikti, baltarusių tauta privalo turėti praeitį, tik ją dar reikia kažkaip surasti. Lietuva į šias paieškas anksčiau ar vėliau reaguoti turės, ir ne piktų komentatorių lūpomis „Komjaunimo tiesos“ internetinėje svetainėje, o kaip nors rimčiau. Galimas variantas – užimti „šalin rankas nuo mūsų istorijos“ poziciją, tai yra aktyviai (sukeliant tarptautinį skandalą) arba pasyviai (didinant šurmulį tik tarp Lietuvos gyventojų) piktintis neteisybe, bet tokiu atveju didėja rizika, jog bus tiesiog susirastas dar vienas priešas. Na o smėlio dėžėje kilus peštynėms tarp dviejų mažų vaikų, laimi visuomet šalia stovintys didesnieji.

Kita alternatyva – ieškoti diplomatinių sprendimų, tai yra vykdyti kažkokias tarptautines istorijos dalybas. Sudėtingas procesas, ypač turint omenyje, kad visa tai vyksta tik populiariosios istorijos brūzgynuose. Kova ne akademinėje visuomenėje, ne tarp lietuvių ir baltarusių mokslininkų, kuriems litvinizmas kelia tik nuolaidžią šypseną. Kova vyks geltonosios spaudos puslapiuose, sensacijomis mintančios „dokumentikos“ laidose, ir svarbiausiai – žmonių, kurių istorinės žinios apsiriboja sovietmečiu baigtos pagrindinės mokyklos kursu, sąmonėje. Didžiausia tikimybė, kad tai baigsis tiesiog kiekvienam likus prie savo tiesos, tačiau nieko iš tiesų neišsprendus.

Kodėl apie tai galvoti reikia dabar? Juk nuo D. Novickio straipsnio publikavimo praėjo trys metai, per tą laiką Baltarusijoje daugybę kartų buvo viešai aptarinėta „sensacija“, jog „LDK įkūrė ir valdė baltarusiai“, ir nieko baisaus neatsitiko.

Tačiau šis tas atsitiko su pačia Baltarusija. Maža vilties, kad katastrofiškas ekonominis nuosmukis niekaip neatsilieps šios šalies santvarkai. Jei viskas ir nesibaigs vienokia ar kitokia revoliucija, Aleksandro Lukašenkos režimas privalės keistis, atsižvelgti į žmonių poreikius, o gyventi be istorijos žmonės nėra linkę. Visai gali būti, kad tautinio identiteto kūrimas įtrauktas į priemonių, padėsiančių didinti tautos lojalumą valstybei, sąrašą. Dabar „istorinis baltarusis“, žvelgiantis iš propagandinių plakatų Minsko gatvėse, primena ankstyvojo sovietmečio kolchozininką. Perorientavus oficialią istoriją, visai kitaip į A.Lukašenkos politiką imtų žiūrėti net ir opozicija, propagandoje atsirastų šviežio oro gūsis – ja taptų lengviau patikėti. Kitu atveju, jei režimas sužlugs, o šalis išliks nepriklausoma (t.y. nebus išrinkta marionetinė, iš Rusijos statytinių sudaryta valdžia), naujai besiformuojančiai Baltarusijai labiau nei bet kada reikės istorijos. O pirmi žingsniai prie visiškos istorinės LDK „okupacijos“ jau žengti. Ką tada darysim, broliai lietuviai?

Kategorijos: Istorija, Lietuvos kelias, Mes baltai, Naujienos, Nuomonių ratas | Žymos: , , , , , , , , .

31 komentaras

  1. Vilmantas Rutkauskas:

    Reikėtų, kad pirmiau savideportuotųsi LT istorikai, gaunantys atlyginimus už …(pypt).

  2. Faktas – litvinizmo ideologiją gali sustabdyti tik kita ideologija.

    Mes privalome atsisakyti savo senų stereotipų, šimtmečiais kaltų ir lietuviams, ir kitoms tautoms, apie “LDK”.

    Laikas labai kietai ir plačiai pareikšti, kad nebuvo jokio slaviško “LDK”, o buvo milžiniška Lietuvos Valstybė – imperija, užėmusi daugiau kaip milijoną kv. km teritorijos (beje, pati valstybė didžiausia to meto Europoje), sukurta lietuvių, užkariavusi bei prisijungusi daugybę įvairių tautų bei genčių, tame tarpe ir labai daug suslavėjusių baltų, slavus, totorius, rumunus bei kitus.

    O visi dabartiniai baltarusiai, – tai yra tie patys lietuviai, jotvingiai ir sėliai, tačiau per slaviškas okupacijas pamiršę savo protėvių kalbą.

    Dažnai klausiama, kodėl lietuviai visų pirma plėtėsi į rytus?

    Atsakymas akivaizdus – lietuviai atkovojo savo senąsias istorines žemes, užgrobtas slavų 9-11 amžiuose.

    Beje, netgi Adomas Mickevičius savo paskaitose, skaitytose Prancūzijoje 19 a. viduryje (Adomas Mickevičius. SLAVŲ LITERATŪRA. XV PASKAITA (PASKAITA APIE LIETUVIŲ TAUTĄ,)IŠ PASKAITŲ COLLÈGE DE FRANCE, VI. ISTORINIAI IR LITERATŪRINIAI TYRINĖJIMAI, 1843 m. kovo 24 d.), pažymi, kad lietuvių legendose aiškiai sakoma, jog lietuvių senoji protėvynė buvo rytuose.

    Kur buvo ta protėvynė rytuose, gana akivaizdu pasižiūrėjus į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemėlapį:

    Baltų vandenvardžių paplitimas Europoje
    http://www.muenster.org/litauen/html/geschichte_der_balten.html

    • Kalbant trumpai – visada ir visur privalome teigti ir aiškinti (pagrįstai), kad dabartiniai balrusiai yra tie patys lietuviai, tik pamiršę savo protėvių kalbą.

      • Valius Venckūnas:

        Neseniai Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodė keli pranešimai apie mokslinį tyrimą, kurio metu nustatyta, jog genetiškai baltarusiai “artimesni” rusams, nei baltams (lietuviams ir latviams). Aišku, žinant autoritarinės šalies žiniasklaidos padėtį tai nebūtinai yra tiesa, juolab neradau išsamesnio tyrimų aprašymo patikimesniuose šaltiniuose. Nors visai gali būti, jog sovietiniu laikotarpiu trėmimų ir perkėlimų pagalba baltarusiai iš tiesų “suslavėjo”.

  3. Dar galima pridurti, kad su visokiais laukiniais tiurkizuotais-finizuotais azijatais maskoliais tikri baltarusiai neturi nieko bendro, o tikrais rusais galima laikyti tik pamaskvio galindų palikuonis. 🙂

  4. Vilmantas Rutkauskas:

    Atėjūnų žydkrikščionių išprievartauta ir klastingai išdusinta, ir toliau dusinama judaistinės “sėkmės” priedermėje – okupantiška brolybės, seserybės, žydkaralystės božnycdvasia… – mūsų tauta dvasios likučiais įrodinėja, kad ji šiandienai tebegyva.

    Ką LT istorikai tinginiai, gaudami atlyginimus, veikia ?
    Gal božnycose maldininkauja ?

  5. Evaldas:

    Straipsnis aišku tikslus,bet kas iš to.Prieš dešimt metų mestas akmenukas duoda savo raibulius,o męs-inkščiančių,dejuojančių,abejingu ir visokiu kitokių tinginių ir vagių tauta net nebandom nieko daryti.Jau tada matės kad bus didelių problemų-sveikinu.Istorijos sąvinimąsis-bėdų pradžia.

  6. vitoox:

    Na, bajeris apie VZ ir LR – tai tikrai nerealus 🙂

    Ką tada darysim, broliai lietuviai?

    O darysim stai ka:

    http://youtu.be/aE1hMEDI35Y

  7. Ramūnas Labanauskas:

    Išeitis yra tik viena: besąlygiškai atsisakyti “politkorektiškumo” bet kurios tautos ar ideologinės grupės atžvilgiu. Jeigu norim išlikti savarankiška tauta, turim besąlygiškai teigti,palaikyti, remti ir bet kurioje auditorijoje išsakyti tik tokį mūsų praeities, istorijos vaizdinį, koks išplaukia iš mūsų pačių giliausio suvokimo, nepaisant to, kiek jis bebūtų radikalus, nepaisant to, kiek jis besiskirtų nuo kitų tautų mūsų istorijos vaizdiniais ar net konfrontuotų su jais. Gana taikstymosi.

  8. savas:

    Tai paprasčiausios pasakos,visur istorikai žiūri į vietovardžius,upių pavadinimus,o Gudija,Ukraina turi tūstančius baltiškų,kai kur suslavėjusių pavadinimų-ŠTAI IR ĮRODYMAS,iš kur ir į kur mes traukėmės ir plėtėmės.Plėtėmės mes ne svetimų naudai,o atsiiminėdavom senas BALTŲ žemes ir daugeliu atvejų be kraujo,nes tais laikais dar suslavėjęs BALTAS mus prisimindavo ir laikė pareiga prisijungti.Slavai mums įkalė didžiulį pleištą ir palaipsniui viskas nyko.
    Norint pažabot Rusiją,ateityje reikia jungt LDK žemes į kelias draugiškas valstybes,gal net jungtis LIETUVAI su LATVIJA į BALTŲ VALSTYBĘ,taigi akyvaizdu latviai baigia suslavėt,prakast kanalą tarp Juodosios ir Baltijos jūros,kaip buvo LDK laikais(gaila mažai išvystyta)ir integruotis visiems į ES,kuri tokią idėją man atrodo remtų.Kas tada liks Rusijai,o jei liks vienintelis užšąląntis uostas S-Peterburge,yra dar Karaliaučius prigrūstas tankų ir poligonų,bet jis tikrai neišvystytas ir apsuptyje normalios ekonomikos ir demokratijos ištirptų,…………
    Man atrodo kol bus gyvi BALTAI,jie to turi siekt,siekt be kraujo,o supratimu,remiantis į istoriją ir aiškinat ją kas yra gudas ar ukrainietis,ar jie tai supras?, priklausys nuo mūsų,na ir žinoma nuo Rusijos,kuri tikrai dės visas pastangas,kad to nebūtų.
    TAI GALIMA NET SULYGINTI SU BALTŲ KAIP TAUTOS IŠLIKIMU.

  9. Kam tam kažkokiam Novickiui tiek garbės – ne nuo jo straipsnio litvinizmas prasidėjo, ne nuo jo išplito ir išpopuliarėjo. Jeigu reikia klasikų, tai Mikolos Jermolovičiaus publikacijos nuo 1989 m. padarė didžiausią įtaką litvinizmo išpopuliarėjimui Baltarusijoje (nors jo pirmtakų baltarusių išeivijoje buvo ir anksčiau).

    • Valius Venckūnas:

      Turėčiau pastebėti, jog tokiu populiarumu kaip dabar, litvinizmas net prieš dešimtą metų tikrai nesimėgavo. Tik keli metai, kaip jis tapo popsine teorija, pernešama iš lūpų į lūpas. Jokiais dokumentais šio teiginio pagrįst negaliu, tam reikėtų tiesiog pabendrauti su istorija mažai besidominčiais ir pilietiškai neaktyviais baltarusiais.

      • Litvinizmas Baltarusijoje populiarus jau seniai, ir su juo susižavėjusiais baltarusiais jau daugiau kaip 10 metų diskutuoju, net nusibodo. Patį litvinizmo terminą gerokai seniau sugalvojau, o tas Novickio straipsnelis – tai labai eilinė litvinizmo apraiška, kokių buvo tūkstančiai prieš jį ir dar bus po jo.

  10. Kam įdomu pasiskaityti apie “litvinizmą”, jo tezes ir jų kritiką, tai įvairią informaciją esu surinkęs čia:

    Gudai prieš Lietuvą – “litvinizmo teorija”. Lietuvos ir Baltarusijos istorija.
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=632

  11. LVM:

    Visi6kai pritariu Savam. S1junga su Latvija neišvengiama ir derėtų ją visokeriopai propaguoti. Galiu net pasiūlyti pavadinimą:Lilos federacija -LILA LI/ietuva/+LA/tvija/.

  12. Arvydas:

    tiesa reikia dar pažvelgti į vakarus, tarkim Rusnė, ir jos kraštas vadinamas metraščiuose įvairai porusiu, parusiu, Vokietijoje ,pasimaišė transkripcija ir p virto Borusia, pas kirilicos vartotojus b liko v ir tokių dabartinių vertimų “n”

  13. Baltų gentys ir jų žemių pavadinimai:

    Pamario (Pomeranijos) baltai – nuo Riugeno iki Gdansko (šiandieniniai “kašubai”)

    Prūsai : Barta | Semba | Nadruva | Notanga | Varmė | Sasnava | Pokesė |Pamedė | Liubava | Galinda

    Jotvingiai (dzūkai) : Dainava

    Skalviai : Skalva | Lamata

    Kuršiai: Bandava | Ceklis | Mėguva | Pilsotas | Duvzarė | Piemarė |Ventava | Vanema |

    Žemaičiai : Gaižuva | Karšuva | Knituva | Šiauliai | Medininkai

    Žiemgaliai : Duobė | Duobelė | Silenė | Sparnenė | Tervetė | Upmalė| Žagarė (Raktė)

    Sėliai : Sėla | Medenė | Peluonė | Maleisinė | Tovrakstė

    Latgaliai: Jersika | Atzelė | Talava | Idumėja | Kuoknesė | Pietalava |Lotigola | Imera

    Aukštaičiai : Deltuva | LIETUVA (aplink Vilnių) | Nalšia | Neris |Upytė | Alšėnai

    Vidurio Baltarusijos baltai: Krieva (Krieviečiai – Krivičiai)

    Pripetės baltai: Drėgva (Drėgviečiai – Dregovičiai)

    Dniepro baltai (Mogiliovas – Smolenskas)

    Rytų galindai (prie Maskvos, Tulos, Kalugos)

    • Šiek tiek papildau “Zbignevą” 🙂

      Zbygniew’as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў,
      2011 07 09 16:48

      (su Žygeivio papildymais)

      Baltų gentys ir jų žemių pavadinimai:

      Pamario (Pomeranijos) baltai – nuo Riugeno iki Gdansko (šiandieniniai “kašubai”)

      Prūsai: Barta | Semba | Nadruva | Notanga | Varmė | Sasnava | Pokesė | Pamedė | Liubava | Galinda (pietvakarių galindai)

      Jotvingiai (dzūkai): Dainava | Sūdūva | Jotva | Zlina (Varšuva – buvusi jotvingių Veržuva)

      Papildau:

      Jotvingiai (dainaviai, sudūviai, poleksėnai, …)

      Sūduvių/jotvingių žemės:

      – Pamemene,
      – Wange,
      – Kirsnowia,
      – Deynowe (Dainuviai???),
      – Weysse,
      – Zlina,
      – Cresmen,
      – Weyze,
      – Meruniska,
      – Dernen.

      Skalviai: Skalva | Lamata

      Kuršiai: Bandava | Ceklis | Mėguva | Pilsotas | Duvzarė | Piemarė | Ventava | Vanema |

      Žemaičiai: Gaižuva | Karšuva | Knituva | Šiauliai | Medininkai

      Žiemgaliai: Duobė | Duobelė | Silenė | Sparnenė | Tervetė | Upmalė | Žagarė (Raktė)

      Sėliai: Sėla | Medenė | Peluonė | Maleisinė | Tovrakstė

      Latgaliai: Jersika | Atzelė | Talava | Idumėja | Kuoknesė | Pietalava | Lotigola | Imera

      Aukštaičiai: Deltuva | LIETUVA (nuo Ašmenos iki Vilniaus) | Nalšia | Neris | Upytė | Alšėnai (Galšia)

      Vidurio Baltarusijos baltai: Krieva (Krieviai – Kriviai – Krieviečiai – Krivičiai)

      Pripetės baltai: Drėgva-Dreguva (Drėgviečiai – Dregovičiai)

      Dniepro baltai (Mogiliovas – Smolenskas)

      Rytų galindai (prie Maskvos (buvusi galindų Mazgava), Tulos, Kalugos)

      • Marius:

        Atsiprašau, tačiau dėl Nadruvos ir Skalvos ginčijamasi, ar tai tikrai buvo prūsų, ar vakarinių lietuvių žemės. Dėl kašubų baltiškumo galima abejoti, kad jie gyveno vakarinių baltų žemėse, tai turbūt, bet vargu, ar ši tauta formavosi dar kaip baltai.
        Apskritai, su Latvija reikia jungtis į glaudžią sąjungą, gal net – konfederaciją, o su Baltarusija ir Ukraina – į koaliciją. Tuomet ir konfliktai bus išspręsti, ir atsvara bus – tiek Maskvai, tiek Varšuvai, tiek Briuseliui. Tik va, su rytine ir pietine Ukrainos dalimis – problemėlės: atvirai sakant, rytinėse Ukrainos praktiškai nebėra, o pietinėse jos niekada ir nebuvo 🙁

      • LIETUVA (nuo Ašmenos iki Vilniaus)
        Vakarų – rytų kryptimi:
        Vakaruose “Lietuva” ribojosi su “Nerimi” ties 50 km nuo Vilniaus?
        Šiaurės vakaruose su “Deltuva” ties Ukmerge?
        Šiaurėje su “Nalšia” ties Švenčionimis?
        Rytuose su “Alšėnais” ties Medininkais?
        Pietuose su jotvingiais” ties Lyda?

    • tikras lietuvis:

      Žiemgaliai – Joniškį praleidai.

  14. Jorė:

    Kalūga- tai Galūga, suminštėjusi dėl suomių įtakos.Apie Maskvą, Galūgą buvo Protvos Galinda, ten atgimsta etninė kultūra ir mąstantys pamato, kad visa etnika yra ant Baltiškos kultūros sluoksnio. Gdanskas – tai Gudanskas, Gdynė- tai Gudynė.
    Dvibalsių niekas neskaido, todėl tiktų “Liela”.
    Visi sau užduokite klausimą: kokioms valstybėms labai svarbu, kad pyktųsi: gudai su lietuviais? Galiu pasakyti, tai istorijos patikrinti faktai – tuo suinteresuotos Rusija ir Lenkija.
    Mes galime išlikti tik broliaudamiesi su Latvija ir suslavintais gudais – tokia federacija gali būti labai veiksminga, nes išplečiamas priėjimas prie Baltijos. Esant tokiai federacijai prie jos jungtųsi ir Ukraina.Aišku pirmiausiai reikia stengtis, kad Karaliaučius nebūtų rusų karinė bazė ir kad ji kuo greičiau integruotųsi į ES.

  15. Rimgaudas Sinkus:

    Po V. dalies “Lietuviai dakuose ir pas save” baigiu tęstinės internetinės knygos “Apie seniausiuosius laikus II” VI dalies juodraštį, kur vedu lietuvius iš Dakijos į naujausių laikų baltiškos erdvės teritorijas. Manau, kad rugsėjo – spalio mėnesiais VI dalis bus išspausdinta vydija.lt svetainėje. Iki!

  16. Senis:

    Kaip gamtoje nėra vakuumo, nes atsiradusi tuščia vieta greitai užpildoma, taip pat, ir tautinio identiteto prasme negali būti vakuumo. Jeigu pati Baltarusija nesukurs savo identiteto, šitą darbą už ją padarys kaimynai, tik tas identitetas jai bus svetimas ir nenaudingas. Jeigu Baltarusija sukurs savo tautinį identitetą pati, tuomet jis bus neparankus kaimynams (šiuo atveju Lietuvai). Tai, kad Baltarusija savinasi LDK istorija ir tai, kad baltarusiai galvoja esantys geresni už lietuvius, latvius ar lenkus – nieko keisto. Kiekvienos valstybės piliečiai galvoja, kad yra pranašesni, geresni, gudresni, protingesni,…, už kitos (ypač kaimyninės) valstybės piliečius. Čia yra dėsnis ir būtina valstybės išlikimo sąlyga. Pasaulyje kitaip nebūna. Valstybė ir tauta, kuri yra prastos nuomonės apie save, yra pasmerkta išnykti. Todėl Lietuvai ir lietuviams nereikia įsižeisti dėl pernelyg didelių baltarusių ambicijų. Tačiau su tuo sutikti ir nieko nedaryti – negalima. Lietuva turi (privalo) sukurti tautinį identitetą baltarusiams ir jį “eksportuoti”. Lieka tik techniniai dalykai: strategija, taktika ir laikas. Laiko liko nedaug, apie 10 – 20 metų. 50 metų savarankiško valstybės egzistavimo jau yra kritinis laikotarpis. Lietuva Baltarusijos atžvilgiu turėtų nuolat vykdyti soft power politiką per kultūrą, ekonomiką, tarptautines organizacijas, dvišalius susitarimus ir kt. Ypač stipriai reikia sužaisti LDK “korta”. LDK istorija ir ideologija yra Lietuvos kozirių tūzas santykiuose su Baltaruja, bet kažkodėl visai nenaudojamas. Galima net sukurti LDK piliečio kortą, analogą lenko kortai (tik kortos pavadinimo reikėtų vengti). Kaip motyvacinis veiksnys, po korta galėtų slėptis įvairios lengvatos už ES pinigus (bevizis judėjimas tarp valstybių, teisė laisvai pasirinkti mokymo įstaigą ir kt.). Bendrai kalbant, Baltarusija jau kuris laikas gyvena daugiau ar mažiau savarankiškai – su ja įmanoma, tik konfederacija (taikos metu ji nereikalinga). Federacija su Baltarusija įmanoma, tik tuo atveju, jei įvyktų karinis konfliktas ir Rusija ar Lenkija atplėštų iš jos nemažą dalį teritorijos. O LT ir BY federacija be Latvijos, taip pat, nereikalinga. Su Latvija yra kitokia situacija, Latvijai konfederacija su Lietuva net labai reikalinga, nes latvių tik 60 proc., tačiau latviai privengia konfederacijos su lietuviais. Konfederacijos su Latvija linkme pradėti dirbti reikėtų jau dabar. Pradinis etapas – pasienio regionų mokyklose mokinti atitinkamai lietuvių ir latvių kalbas kaip užsienio kalbas. Iš pradžių pasienio regionų lygmeniu, po to – visos valstybės lygiu. Antras etapas – bendra valiuta (ne euras), bendras valstybinis bankas, kad vykdyti pinigų politiką. Todėl Lietuvai nereikia skubėti su euru, o Latvijai neišeina skubėti. Trečias etapas – teisinės bazės suderinimas (kartu su bendra karine doktrina). Kas liečia LDK istoriją ir ideologiją, tai, kol kas, LDK istorija yra Lietuvos silpnoji, o ne stiprioji pusė. Tą parodo ir komentarai. Siūloma pavadinti sąjunginę valstybę Liela, Lila, Lali ar dar kažkokia nesąmone 🙂 Vienintelis natūralus pavadinimas yra LDK (Lietuvos Didžioji Karalystė), nes tik po karalystės vėliava galima suvienyti valstybes. Šiuo metu Europoje yra nemažai karalysčių (Ispanija, Švedija, Norvegija ir kt.). Dėl švento reikalo galima surizikuoti ir iš vis dar esančių trupinių rekonstruoti karališkąją šeimą. LDK (Lietuvos Didžioji Karalystė) nėra kažkokia tai komedija ar šventvagystė, bet, tik sena Lietuvos istorinė skola, kuria galima atsiimti. Jeigu popiežius kreipdavosi į LDK valdovą – rex, tuomet, tai ir reiškia, kad jis yra karalius, o ne kunigaikštis. Ar jums kiltų mintis pavadinti Seimo pirmininką Prezidentu, vien tik iš mandagumo?

  17. rimas:

    Vis tiek rimti lietuvių ir baltarusių istorikai nesipyks.Koliosis keliais aukštais žemiau,kurių protu save iškelt gali tik kitą pažemindamas.LDK atsirado,kai vienos iš baltų žemių,Lietuvos (plg.Sūduva,Dainava,Bartuva,Nardruva) kunigaikštis pajungė sau dalį kitų baltų ir pasivadino didžiuoju.Ilgainiui visi baltai pradėjo vdintis lietuviais.Ir tos pradinės Lietuvos didesnioji dalis dabar Baltarusijoje.Pažiūrėkit atidžiai į žemėlapį,tai Jotvingių žemių dalis.Žinant jotvingių kovingumą,visai ne keista,kad jie kitus pasijungė.Pažiųrėkit,kur Smolenskas prie Dauguvos ir Smalininkai prie Nemuno.Abu ant Jotvingių ribos.Kur vikingams tekdavo laivus ištraukt į krantą, juos smaluot ir su toliau gyvenančiais derėtis,išsipirkt kelią toliau.Kurie nesiderėjo, gyvi negrįžo.Į pietryčius LDK plėtėsi ne tik dėl kraujo ryšių.Ten dar ir pasipriešinimas buvo silpnesnis.Totorių pašukuoti slavai tikrai mieliau prie lietuvių jungėsi.Na ir kas,kad dauguma LDK gyventojų kalbėjo slaviškai? Romėnai daug visokių tautų prisijungė,mažuma buvo savo imperijoje.Bet vis tiek imperija ROMOS.O Lietuva ir Baltarusija- abi LDK tradicijų nešėjos.Tik viena baltiškų,kita slviškų.Gerai,kad jie bent jau suprato,kad nėra rusai(baltų,slavų, ugrofinų ir tiurkų mišinys).O kad mes skirtingą istorijos sampratą turėsim….. Tai juk tas pats su lenkais,rusais,vokiečiais.Ir nieko,gyvenam.

  18. rimas:

    P.S. Kam teko važiuot keliu iš Vilniaus į Minską? Matėt nuorodas ,,село Виштоки”, ,,деревня Дайнова”, ,,село Малая Дайновка”?Visai netoli Minsko

  19. :):

    kažkaip kažką norėtusį daryti, o va Litvinai ką sukūrė: http://www.litva.com/ http://litvania.org/

  20. che:

    O visi dabartiniai baltarusiai, – tai yra tie patys lietuviai, jotvingiai ir sėliai, tačiau per slaviškas okupacijas pamiršę savo protėvių kalbą. O gal atvirksciai? Visi dabartiniai lietuviai – tai tie patys slavai tik biski subalteje prie baltijos juros, ir pamirse proteviu kalba :DD

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: