Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, inicijavusi naują ir atvirą visuomenei projektą, „Broliai“ partizanų apygardose“, tęsia žygį per Lietuvą – po gražaus ir simboliško pirmojo renginio Varėnoje, kur buvo atidengtas paminklinis akmuo partizanui Lionginui Baliukevičiui – Dzūkui ir jo bendražygiams, projektas „Broliai partizanų apygardose“ keliasi į Jurbarką ir liepos 15 dieną visus kviečia susitikti ir paminėti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą visos dienos šventėje.
Pagrindiniu visos dienos renginio akcentu taps vakarinis pusantros valandos koncertas „Broliai“- toks, kokį jį jau matė Lietuvos didmiesčių žiūrovai, o regioninių miestų gyventojai dar neturėjo progos. Visą dieną organizatoriai vaišins „Brolių“ arbatėle. Tai bus diena, kupina susitikimų, muzikos, bendravimo, emocijų. Susitikime Jurbarke!
LIEPOS 15 d. dienotvarkė Jurbarke:
11.00 – 22.00 Paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis…“
11.00 – 22.00 Visą dieną veiks Jurbarko krašto muziejus
12.00-12.10 Viktorija Makūnaitė, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Jurbarko sk. pirmininkė: „Praeitis jauno žmogaus akimis“
12.10-13.30 Vykinto Vaitkevičiaus, Aistės Čepulytės, Gedimino Petrausko ir Ernesto Kuckailio paskaita „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerio (Daugėliškių miškas, Raseinių r.) tyrimai 2010 m.: kompleksinis požiūris į pokario kovų istoriją“
13.30-14.00 Arbatos pertraukėlė
14.00-14.30 Petras Girdzijauskas, laisvės kovų dalyvis: „Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga ir Petras Paulaitis“
14.30-15.00 Eugenijus Ignatavičius, rašytojas: „Jonas Žemaitis – ketvirtasis Lietuvos prezidentas“
15.00-15.30 Klausimai, diskusijos, bendravimas
15.30-16.00 Arbatos pertraukėlė
16.00-19.00 Ekskursija „Laisvės kovų aidai Jurbarko krašte“ (parengta Alvydo Stalgio)
16.00 – 22.00 Dokumentinių filmų partizanine tematika peržiūra
21.00-22.00 Groja grupė „Arija“
22.00 – 23.40 Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas „Broliai“
23.40-00.00 Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ susitikimas su miestiečiais
Visą dieną bendrausime, vaišinsime „Brolių“ arbata, bus galima įsigyti muzikinį albumą „Broliai“.
Aistė Smilgevičiūtė ir „Skylė“ – „Priesaika“:
Puiki AKCIJA,seniai gerbiu šiuos “vaikius”,didelis AČIŪ ir KŪRYBINĖS SĖKMĖS.
Rokai,kreipiuosi į TAVE,pakeisk grupės pavadinimą į KIETESNĮ,…..neužveda ir juokinga.Kai kas sako: “atvažiuoja Aistė su skyle”,………..būk VYRAS pakeisk,………….
… “pasiūlymas”,šią dainą “priesaika”paleist oro uoste emigruojantiems kurie nežada grįžt,………………….
Jūs “savas”, priekaištaudamas žmonėms, kurie išvažiuoja iš Lietuvos, pasiduodate metų metus diegtam ir giliai įsišaknijusiam įpročiui, būdingam ne vienam lietuviui, kaltinti visada ir visur, bet kokiu atveju auką, o ne tą, kuris privertė jį tapti auka ar nusikaltėliu – šiuo atveju, emigrantu.
Negalima reikalauti iš žmonių, kuriuos nustekeno, išniekino Lietuvos “teisingumas”, kurie yra pilni baimės dėl savo vaikų bei savo šiandienos, kurie nebeturi vilties ką nors pakeisti, kad jie pasiliktų Lietuvoje ir čia po truputį nusibaiginėtų. Jei nebūtų tiek žmonių išvažiavę, kiek bedarbių šiandien turėtume? Kiek turėtume savižudžių, degradavusių žmonių?
Mūsų bėda, klaida, nelaimė, kad mes nesame vieningi, nemokame susivienyti ir išsireikalauti dėmesio, socialinio teisingumo, nestojame vienas už kitą mūru, o rūpinamės tik savo individualiais reikalais, nuolat ieškodami ne sąlyčio taškų, o skirtumų, kabinėdamiesi prie kitų, kad vis ne tokie, kad vis ne taip gyvena, ne tą daro… Žmonės, tautos, kurios yra vieningos, kurios turi vilties, kad jų nuomonė yra reikšminga ir jie gali priversti valdžią į ją reaguoti, mitinguoja, triukšmauja, kelia konkrečius reikalavimus, išsako savo priekaištus jai, bet nesusigūžia ir neieško, kaip man vienam pačiam išsisukti iš sunkios padėties. Žmonės, turintys viltį, kad jie gali kažką pakeisti savo, savo šalies gyvenime, nesiima pačios karštutiniausios išsigelbėjimo priemonės – jie nebėga iš savo šalies.
„Švedija buvo visiškai nurašyta šalis. Dar netgi šeštajame dešimtmetyje į JAV emigravusių švedų apklausos rodė, kad kelinta švedų karta vis dar laiko Švediją nurašyta neperspektyvia šalimi. Kas gi atsitiko? Iš 1000 išvažiavusių keliolika grįžo su uždirbtu kapitalu ir patirtimi. Taip pat Vyriausybė turėjo labai protingą požiūrį, atliko emigracijos priežasčių analizę, suprato, kad žmonės išvažiavo pirmiausiai ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl socialinės atskirties ir socialinių klasių, socialinio teisingumo trūkumo. Tas pačias paraleles matome Lietuvoje. Švedai sugebėjo sukurti gerovės šalį pasimokę iš pamokų“, – diskusijoje Pasaulio lietuvių ekonominiame forume kalbėjo T. Langaitis.
O mes ar dar galime pasimokyti iš savo kalidų ir sukurti gerovės valstybę Lietuvoje? Ar mums geriau ir toliau svaidytis kaltinimais ir panieka silpnesniaim, neišgyvenančiam Lietuvoje?
ELENA,mano giminėje,emigravo gal 40proc.užsidirbo ir grįžo,ir gyvena Lietuvoje patenkinti,nes mus senoliai nuo mažens auklėjo labai paprastai-“ką padarei,kad LIETUVAI būtų geriau”-tai taip paprasta,norint reikalaut,kažką padaryt.
Dėl dainos”priesaika”papokštavau,jei įžeidžiau-ATSIPRAŠAU.
Mano nuomone tokia ir kitos niekas nepakeis,net grįžę giminaičiai iš “ten” man pritaria,emigrantai ten SVETIMI,nereikia save apgaudinėt.Aš už mūsų veržlų JAUNIMĄ,kuris išvažiuoja “užkalt”pinigų,kad grįžę LIETUVOJE įsitvirtintų ir ją kurtų.
Bet esu prieš tokį jaunimą,kuris rėkia”nekenčiu Lietuvos-niekada negrįžiu”.Tai mūsų auklėjimo spragos,aš tokiems visada užduodu kelis klausimus:
1.Ką padarei,kad Lietuvoje būtų geriau gyvent?
2.Kas būtum dabar,jei ne tėvų iškovota laisvė 1991m.,valkiotum rusiškus čebatus,pridėjas kelnias kur nors Čečėnijoj?
3.Kokia valstybė pabėgus iš soc.lagerio jau taip gerai gyvena?
4.Keiki valdžią(aš irgi),bet esi toks pats,jei tau nerūpi LIETUVA,tai tapęs valdininku “žulikavotum”,kaip ir dabartiniai.Ar tu reikalingas LIETUVAI,ne valdžiai,LIETUVAI?
Aš tikiu LIETUVOS ateitimi,JAUNIMU,tikrai atsigausim,mažiau žiūrėkim “kakadu”, domėkimės kita LIETUVA,jos istorija,kultūra,mitologija,senu tikėjimu-tai neišsememi klodai.
Ir dar,aš bendraudamas su kūrybingu JAUNIMU matau,jiems ne pirmoj eilėj pinigai,jie supranta,kad turtingas ne tas kur turi pinigų maišą,o tas kuris džiaugiasi tuo ką turi-TAI LABAI SVARBU.