Liepą skriesime toliausiai nuo Saulės (2)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Jupiteris

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Pastaroji yra viena iš artimiausių plika akimi matomų žvaigždžių. Jei skrietume šviesos greičiu, tai iki jos ir atgal teužtruktume 50 metų. Altayras dar arčiau – kelionėje į abi puses sugaištume kiek daugiau nei 30 žemiškųjų metų. Kita kalba su Denebu, kelionė su grįžimu užtruktų 6500 metų. Vakarinėje dangaus pusėje rausvai „pražys“ Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Šiaurinės žvaigždės vaidmenį atliks Kapela (lietuvių vadinta Tikučiu), vos sutemus ji ridinėsis ne aukštai virš šiaurinio horizonto.

Liepos pradžioje prieš auštant, po 2,5 mėnesio ims ne aukštai rytais tekėti padrikasis žvaigždžių spiečius – Sietynas. Liaudies kalendoriuje Sietyno dingimas Saulės spinduliuose siejamas su pavasario pradžia , o pasirodymas ­­– su antros vasaros pusės lietingumą lemiančia Septynių miegančių brolių diena. Kadaise pagal septynių Sietyno žvaigždžių matomumą buvo pranašaujamas vasaros lietingumas. Įprasta sakyti, kad jei šią dieną lyja, tai gali lyti 7 dienas arba net 7 savaites. Spiečių pamatyti Saulės žaroje padės ir Jupiteris. Jis panašiame aukštyje stiebsis aukštyn kiek dešiniau Sietyno.

Liepos 4-oji yra ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės diena, bet ir didžiausio Žemės nuotolio nuo Saulės diena. Šią dieną mūsų gimtoji planeta būna 152 102 000 km atstumu, o tai tik 3,3 proc. toliau nei sausio 4-ąją, kuomet mes erdvėje skriejam arčiausiai mūsų gimtosios žvaigždės.

Liepos mėnuo nešykštės ir planetų, nors Merkurijaus ir Veneros nematysim. Tiesa, Merkurijus turės didžiausią elongaciją (regimąjį nuotolį nuo Saulės) šiais metais, bet tai nesudarys sąlygų vizualiniams stebėjimams Lietuvos teritorijoje.

Marsą šį mėnesį reikėtų ieškoti betekančios saulės nušviestame rytiniame danguje, Tauro žvaigždyne.Gerų sąlygų raudonosios planetos stebėjimui teks dar palaukti keletą mėnesių.

Rytinį ir vakarinį dangų dalysis didžiausios Saulės sistemos planetos. Vakarais dar bus gana gerai matomas Saturnas Mergelės žvaigždyne. Tiesa, stebėjimo sąlygos prastės ir kitą mėnesį jo jau nebematysime. Kitas susitikimas su žieduotąja planeta numatomas jau tik lapkričio mėnesį.

Mėnulio kelias. Pagal „Sky&Telescope“

Jupiteris karūną užsidės prieš aušrą ir kasnakt patekės vis anksčiau Avino žvaigždyne. Mėnesio pabaigoje atstumas iki didžiausios planetos sumažės iki 730 mln kilometrų. Verta pažiūrėti pro žiūronus ar nedidelį teleskopą – išryškėja keturi jo palydovai. Žinoma, kad ne visada juos pavyks vienu kartu pamatyti. Vienas ar keli iš jų gali slėptis už Jupiterio arba priešais jį, todėl smagu kiekvieną rytą pamatyti vis kitokį derinį.

Uranas spindės Žuvų žvaigždyne, o Neptūnas gretimame Vandenyje. Neptūnui šio mėnesio 12 diena yra ypatinga – jis švenčia vienerių metų gimtadienį. Pamanėte, kad pokštauju? Tikrai ne, prieš 146 metus tolimiausią šiuo metu planetą atrado J.Halis. Ir būtent per tą patį laiką, kuris praėjo po atradimo, Neptūnas apskriejo vieną ratą aplink Saulę. Su gimtadieniu!

Mėnulis šį mėnesį pradės ir baigs jaunaties fazėje, o pilnatimi galėsime pasigrožėti Žalgirio mūšio proga – liepos 15-ąją dieną. Mėnesio

Sidabriškieji debesys

pradžios jaunatis bus ir dalinio Saulės užtemimo priežastimi, bet pamatyti šį reiškinį teoriškai bus galima tik prie Antarktidos krantų. O ir pritems mūsų ryškiausias dangaus šviesulys tik mažiau nei 10 proc.

Dar norėčiau priminti, jog tęsiasi Sidabriškųjų debesų matomumo sezonas. Gerokai sutemus žvilgtelėkite į šiaurinę dangaus pusę ir, sėkmei nusišypsojus, pamatysite it plunksninių debesų šleifą. Jei pavyks tai nufotografuoti, atsiųskite nuotrauką mums – pasidalysime ja su visais.

Puikių įspūdžių vidurvasario naktimis!