A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio) (23)

Arvydas Juozaitis

Arvydas Juozaitis

53 Seimo nariai mano, kad jau priimtas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas lenkų tautinei mažumai nepatikęs Švietimo įstatymas gali prasilenkti su Konstitucija. Seimo nariai siūlo prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Ar šis prašymas susijęs grynai su netobulos juridinės technikos dalykais, o gal čia galima įžvelgti naują diskusijų dėl jau priimto įstatymo galimybę? Birželio 22 d. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie tai kalbėjo Seimo nariai Arūnas Valinskas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Jaroslavas Narkevičius, filosofas Arvydas Juozaitis, politologas Andrius Bielskis.

Filosofas Arvydas Juozaitis „Žinių radijui“ teigė, kad problemų dėl to, kiek ir kokių dalykų turėtų būti mokoma valstybine kalba tautinių mažumų mokyklose, kyla ir Latvijoje, tačiau latviai gana griežtai jas sprendžiantys, nes, vykstant globalizacijos procesams, tai yra valstybės gelbėjimo klausimas.

„Žinoma, tokių problemų iškyla ir Latvijoje, ir jos yra įsisenėjusios, bet reikia turėti galvoje, kad latviškosios Latvijos yra tik pusė, ir Latvijoje jie tas problemas sprendžia gana griežtai. Jau paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jie priėmė įstatymą, kuriuo įvedė visose tautinių mažumų mokyklose latvių kalbą, o 2004 m. priėmė įstatymą, kad 40 proc. dalykų visose Latvijos mokyklose turi būti mokoma latvių kalba. Iš esmės ja mokoma jau 60 proc., o birželio 9 d. kaip tik baigėsi parašų rinkimas referendumui dėl visų mokyklų pervedimo į latvių kalbą. Bet referendumas baigėsi nesėkmingai, parašų surinko tik 123 tūkst., o reikėjo 150- ies. Bet ta padėtis nenurims, – įsitikinęs A.Juozaitis. – Viskas labai akivaizdu, valstybė nyksta, o palikti vidurines mokyklas – pagrindinę grandį – be valstybinės kalbos, žvelgiant į ateities emigraciją, gali įsisukti tokie procesai, kad mes jų nebesustabdysime. Taigi tautinės mažumos, kurios ir pačioje Latvijoje yra gana agresyvios, turi suprasti, kad tai – valstybės gelbėjimo klausimas“.

Dėl Lietuvos lenkams esą nepalankaus Švietimo įstatymo vykstančius protestus A. Juozaitis vadina katino ašaromis, palyginti su tuo, kas vyko Latvijoje.

„Pasižiūrėjus kad ir 2003-ųjų metų vaizdo medžiagą, tai Rygos centras buvo užplūstas rusiškų mokyklų. Čia ėjo dešimtys, gal net šimtai tūkstančių, buvo pakviestos rusiškos roko grupės, skambėjo dainos, kad čia jau kaip Staliningradas, delegacijos važiavo ir į Maskvą, ir į Strasbūrą, bet Latvijos parlamentas nepasidavė, – pasakoja A.Juozaitis. – Taigi mūsiškių protestai yra katino ašaros palyginti su tuo, kas čia darėsi. Bet tvirta politinė pozicija viską subalansavo, ir tie jaunuoliai, kurie tuomet priešinosi, dabar mielai šneka latviškai ir nėra praradę savo šeimos kalbos“.

Pasak filosofo, Europoje vyksta mažesnių valstybių nykimo procesas ir kiekviena mažesnė valstybė šį pavojų jaučianti, o jei nyks ir kalba, mažųjų valstybių likimas galintis būti liūdnas. Taigi pastaruoju visos valstybės akcentuoja savo valstybinę kalbą.

„Vilnija, sakydama, kad dabar jaunuomenė neįsijungs į aukštąsias, po penkerių metų jau turės argumentą, kad aukštosios jau dėstoma angliškai, tai kam apskritai ta lietuvių kalba. Mes neturime laiko laukti, reikia stiprinti valstybinės kalbos gelbėjimą,“ – įsitikinęs A.Juozaitis.

Pasak jo, nesimokyti valstybės kalbos – viduramžiškas nusiteikimas.

„Nesimokyti valstybinės kalbos man apskritai atrodo viduramžiškas nusiteikimas, – nežinoti dviejų trijų kalbų dabartinėje Europoje, ypač mūsų pakraštyje,“ – sako A.Juozaitis.
Jis mano, kad Lietuva lenkų ir toliau bus puolama, o lietuvių ir lenkų santykiai gali dar pablogėti. A.Juozaitis priminė Levo Tolstojaus žodžius, kad beprotybė turi savo logiką vystytis.

„Arogantiški Lenkijos ministrai, jau įteigę net prezidentui savo terminologiją, Lietuvą puls ir toliau“, – įsitikinęs A.Juozaitis.

Pprieš savaitę europarlamentaras V.Tomaševskis ir būrys – 26 jo kolegos – dėl autochtoninės lenkų mažumos teisių apsaugos apskundė Lietuvą visiems ES vadovams.

Laiške buvo prašoma apginti esą drastiškai pablogėjusias lenkų mažumos teises, įpareigoti Lietuvos valdžią laikytis ES įstatymų tautinių ir etninių mažumų teisių apsaugos srityje bei paraginti Lietuvos valdžią nustoti vykdyti Lietuvos lenkų tautinę mažumą diskriminuojančius veiksmus.

Klausykite visos birželio 22 d. „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ garso įrašo:

Žinių radijas, www.delfi.lt, www.alkas.lt

Kategorijos: Garsai, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. Elenytė:

    Visa blogybė ir yra būtent Lietuvos tam tikrų politikų “minkštumas”. Ir jis yra ne šiaip sau, o kryptingas, apgalvotas veikimas prieš Lietuvą, prieš jos įstatymus.

    Juk Valstybinės kalbos įstatymas yra priimtas prieš 20 metų. Kodėl jo nesilaikoma, kodėl neužtikrinta jo vykdymo kontrolė? Kas to nedaro ir kodėl? Juk ten aiškiai parašyta, kad LR valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Kad valstybinėse mokyklose mokomieji dalykai yra dėstomi valstybine kalba. Kad viešieji užrašai Lietuvoje leistini tik valstybine kalba, išskyrus tam tikras vietas, kuriose lankosi užsieniečiai (ne Lietuvoje gyvenčių tautinių mažumų atstovai, o tik svečiai), t.y., autobusų bei traukinių stotys, laivų bei lėktuvų uostai, viešbučiai. taip pat įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad tose išskirtinose vietose galima viešai rašyti tik ES bendravo kalbomis, t.y., anglų, vokiečių bei parnaūzų kalbomis (ne rusiškai, ne lenkiškai ar dar kaip nors).

    Jei nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo būtume kryptingai ir planingai laikęsi šio įstatymo (o ten buvo konkrečiai nurodyta, per kiek laiko, kas turi ir kokiu lygio išmokti valstybinės kalbos, nebuvo reiklaujama staiga visiems prabilti tik lietuviškai), tai šiandien neturėtume tų, drįstu teigti, specialiai iššauktų “tautinių konfliktų”. Ir šiandien jau dauguma kitataučio jaunimo be problemų moka lietuvių kalbą, mokosi Lietuvos universitetuose ir kitose mokymo įstaigyse, dirba Lietuvoje ir bendrauja valstybine kalba. Bet tai nepatinka tiems, kas siekė, kad šito nebūtų, todėl imasi kito savo darbo etapo – kursto lenkų, atseit, nepasitenkinimą, priešpastato juos lietuviams, bando parodyti kaip Lietuvai nedraugiškus jos gyventojus.

    Ir šis Švietimo įstatymas, dėl kurio dabar kyla dirbtinės nepasitenkinimo bangos, yra, manyčiau, tą “nepasitenkinimą” provokuojantis. Pas mus, deja, švietimo reformas jau įprasta vykdyti labai spontaniškai, jos vyksta be sustojimo ir kol vaikas baigia mokyklą, jis būna “permaltas” per ne vieną vienokią ar kitokią reformą. Todėl, priimant šį įstaymą irgi reikėjo duoti laiko šią reformą vykdyti nuosekliai – ne per dvejus paskutinius metus mokiniai turėtų pereiti prie gilesnio lietuvių kalbos mokymo, o tai reikia daryti jei jau ne nuo pirmos, tai bent jau nuo penktos klasės. Sakoma, kad tie mokiniai turės daugiau papildomų lietuvių kalbos pamokų…, bet tik per paskutiniuosius dvejus metus. Tačiau juk niekas jiems nepailgins paros (ji taip ir liks tos pačios 24 valandos), niekas nesumažins kitų mokomųjų dalykų krūvio, tai ar nėra tiems vaikams tikrai per didelis apsunkinimas pasivyti savo žiniomis kitų mokyklų mokinius, kuriems lietuvių kalba ne tik kad yra gimtoji, bet jie jos ir mokosi nuo pimosios klasės?

    Priimame gerą įstatymą, o kai reikia vykdyti, pasukame jį taip, kad jis taptų “negeras”. Jei per tiek metų nesugebėjome sutvarkyti šios Švietimo sistemos vietos, tai dabar, kai jau imamės ją tvarkyti, tai darykime tai ne spontaniškai, ne bet kaip, o protingai, apgalvotai, nuosekliai. Ir nebus tų dirbtinų konfliktų.

    • Rodos, Jūs Elenyte matote tik paviršių ir nesuprantate, kad konfliktai projektuojami ir kurstomi sąmoningai ir jų projektuotojai gyvena ne Lietuvoje, o pirmiausia nedekagebizuotoje Lenkijoje. Galite nusimauti lietuvišką milinę – gausite į akį kodėl be milinės, vėl užsimaukite – gausite į akį, kad su miline. Bet kuriuo atveju vaikščiosite su mėlyne. Repolonizacijos projekto esmė – KELTI TRIUKŠMĄ – tai padeda suvienyti nominalią lenkų mažumą Lietuvoje – toli siekiantiems tikslams. Viena iš šio projekto autorių iš Vilniaus raj. kilusi, dabar Lenkijoje gyvenanti, dr. Katažyna Koženiovska.

  2. Elenytė:

    Visiškai su Jumis, pone Vaiškūnai, sutinku, kad konfliktai yra projektuojami ir kurstomi sąmoningai.

    Nežinau, kur yra tas židinys, iš kurio viskas kyla, bet žiežirbos sklinda ir po Lenkiją, ir po Lietuvą.

    Manau, kad demokratinėjėse valstybėse visi konfliktai turi būti sprendžiami tik per įstatymus. O juos neužtenka tik priimti, juos reikia ir vykdyti. Ir nepasiduodant provokacijoms, spaudimui, ne aplaidžiai, o tiksliai, kiekvieną įstatymo raidę. Kas Lietuvai neleidžia to daryti?

    Labai palaikau latvius, kurių nors ir nedaug yra likę, bet jie žino savo vertybes ir jas saugo. Savo kalbą gina net pranzūzai, nebijodami ir baudų pažeidėjams skirti, nors ši kalba, palyginus su lietuvių ar latvių, niekada nebuvo ties tokia išnykimo ar tokio nesisikaitymo su ja pozicijoje, ką teko išgyventi lietuvių, latvių, ar kitai neskaitlingos valstybės kalbai.

    Puikiai žinau, kaip greitai ir paprastai išmokomi vokiečių kalbos visi, kas jos nemoka, bet gyvena Vokietijoje. Kitataučiai čia tiesiog neturi kitos galimybės, nes joks valstybinės įstaigos tarnautojas su juo niekada nekalbės kokia nors kita kalba. Jis paaiškina, bandančiam į jį kreiptis kita kalba, labai paprastai ir aiškiai: “Aš kalbu vokiškai.” Ir nėra Vokietijoje jokių valstybinių mokyklų, kitų mokymo įstaigų, kad ten dėstomoji kalba būtų ne vokiečių. Žinau, kad turkams, jei jie to reikalauja, leidžiama valstybinėje mokykloje, jei joje mokosi daugiau turkų vaikų, turėti papildomas turkų kalbos pamokas. Ir viskas. Visa kita – tik privačiai, o ne valstybinėse mokyklose. Ir nieko. Pats Turkijos premjeras ragino Vokietijos turkus neblogiau už turkų kalbą mokėti ir vokiečių kalbą.

    Todėl geriau būtų susitelkti ties gero, nepriekaištingo įstatymo priėmimu ir jo griežtu vykdymu, neeikvojant laiko bei jėgų atsakymams į provokacinius kieno nors išpuolius, priekabiavimus. Kai žinai savo vertę, tai ir stovi tvirtai – gali pūsti bet kokie vėjai, bet jie nei nenulauš, nei išraus.

  3. Antanas Kinčius:

    pagrindinį Pavojų kelia ne lenkai, o visuotinė anglizacija.

  4. Algis:

    Prie rusu rusenom, prie anglu anglejam…

  5. Elenytė:

    O kaipgi kitaip, pone Vaiškūnai! Ir ne tik lenkams, bet ir rusams, ir visiems kitiems, kas gyvena Lietuvoje, o valstybinės kalbos dar nemoka. To reikia, visų pirma, jų pačių labui.

    O Lietuvos valstybės pareiga padėti jiems kuo lengviau tai padaryti. Todėl negali būti jokių valstybinių mokyklų, kuriose dėstomoji kalba būtų ne lietuvių kalba. Ir tai nėra jokia asmiliacija ar nutautinimas. Kas skleidžia tokias kalbas, yra provokatorius ir nereikia į tai karštakošiškai reaguoti.

    Asimiliacija būtų tada, jei būtų įstatymu uždrausta žmonėms namuose, jų privačiose bendrijose, mokyklose kalbėti ar mokytis savo etninės kalbos, kultūros, tradicijų. Tautinis identitetas nėra kokia nors blogybė. Atvirkščiai – tai privalumas. Tačiau tai ne valstybės reikalas, o to žmogaus, tos bendrijos reikalas. Valstybei svarbu VISIEMS savo piliečiams, nepriklausomai nuo kilmės, užtikrinti VIENODAS sąlygas mokytis, dirbti, gyventi.

    Viskas labai greitai ir aiškiai sustoja į savo vietas, kai bandai save įsivaizduoti gyvenantį Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje ar bet kurioje kitoje valstybėje ir atėjusį į toje šalyje esnačią parduotuvę ar valstybinę įstaigą besikreipiantį… lietuviškai. Kas man būtų atsakyta? Kalbėtų ten kas nors su manimi lietuviškai? Gaučiau aš ten tokį darbą, kad visi bendradarbiai pultų mokytis lietuvių kalbos ir su manimi stengtųsi kalbėti lietuviškai? Rasčiau aš ten tokį darželį ar mokyklą savo vaikui, kad jis ten būtų ugdomas, mokomas lietuviškai? Aišku, kad ne. Tai kodėl Letuvoje lietuviai taip greiti išmokti visas kalbas ir su visais bendrauti ne savo, ne savo šalies, kuriuoje ir gyvena, valstybine kalba, o bet kuria kita kalba, kuria tik bus užkalbintas. O jei kurios nemoka, tai, žiūrėk, dar kompleksuoja. Tu kompleksuok, jei prastai moki savo gimtąją kalbą, valstybės, kurioje gyveni, dirbi valstybinę kalbą, o ne kad nemoki vienos ar kitos užsienio kalbos. “Gerai, kad svetimas kalbas žinai ir moki, bet visų pirma savąją gerai išmoki.”

    Kodėl Lietuvos valstybė taip suka galvą, kaip užtikrinti Lietuvoje gyvenančių kitataučių galimybes mokytis jų gimtosiomis kalbomis, darbe, gatvėje, įstaigose susikalbėti lenkiškai, rusiškai, angliškai…? Gal ji taip pat aktyviai rūpinasi ir lietuvių išeivių galimybėmis ten mokytis, bendrauti įstaigose, darbe irgi tik lietuviškai? Tai ką šitai rodo? Man atrodo, kad tai yra akivaizdus mūsų nevisavertiškumo kompleksas, kurį seniai laikas rimtai gydyti ir įsisąmoninti, kad eame nei geresni, nei blogesni už kitus, o LYGŪS ir lenkams, ir rusams, ir anglams, ir pranzžyams. Mes gerbiame juos, jie gerbia mus. Jie prieš mus nesiaiškina, kodėl taip tvarkosi savo valstybėse, mums irgi nėra ko stengtis kiekvienam įtikti ir patikti. Mes jų nemokome, jie nemoko mūsų. Ir viskas.

  6. Elenytė:

    Algiui: Aš girdėjau šį posakį skant truputį kitaip: “seniau rusenome, dabar anglėjame”. Ir pridurčiau, kad tai daro tik tie, kas patys nori tai daryti. Ypač anglėti Lietuvoje niekas neverčia, bet kad kai kas to laaaaaabai nori. Tai ir anglėja. O Valstybinės kalbos inspekcija, atseit, bejėgė pasiekti, kad bent jau viešieji užrašai Lietuvoje būtų rašomi valstybine kalba.

  7. kukluxklan:

    pakeitus sovietini pasa i LR dingo tautybes identifikavimo irasas. Neziurint to, kad LR yra tautine valstybe, valdzia priklauso Tautai, dabar lieka nebeaisku kokiai tautai ir kur ta Tauta? jos nera nes lietuvis negali irodyti, kad yra lietuvis, teisiskai nebera LR Lietuviu tautos, tad kyla klausimas apie kokia cia valstybine kalba eina kalba. Lenkija teigs, kad LR gyvena 99% lenku, o Lietuva negales to paneigti, nes nera statistiniu duomenu kiek gi istikro LR gyvena lietuviu tautybes zmoniu. Ponai seimunai taip susiko Lietuva, kad bijau be pilietinio karo neapsieisim.
    Kalbu paprastai, jei imti labiau gilintis, tai nesant tautybes identifikavino asmens pase automatiskai turi keistis BK, ATPK, LR Konstitucija ir kiti teises aktai, kuriuose kalbama apie Tautybe, rase, diskriminavimas/tyciojimasis/zeminimas/kurstymas nesantaikos ir t.t. to is principo net buti negaletu, nes neta tautybiu LR, yra tik pilieciai, pvz negridu rases LR pilieciai, reiska -lietuviai, is Afrikos, dabar yra toks nonsensas, kompensacijos zydams uz ju turta, …kokie zydai, ponai? Nera zydu Lietuvoje, visi yra LR pilieciai…kuriozu ir daugiau galima atrasti, bet tai juokas pro asaras, nes mus jau beveik sunaikino kaip tauta, jei ne fiziskai dar kolkas, tai teisiskai (istrintas tautos/nacijos identitetas)…

    • Elenytė:

      Manau, kad Jūs rašydamas: “valdzia priklauso Tautai, dabar lieka nebeaisku kokiai tautai ir kur ta Tauta?” be reikalo nerimaujate, kad neaišku, kokia Tauta, kuria Lietuvos valstybę, nes LR Konstitucijoje tai yra parašyta pirmaisiais jos žodiais:

      “LIETUVIŲ TAUTA…atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ”

      Tik tiek, kad Jums, galbūt, nepatinka, jog Lietuvių tautos atsovu yra laikomas ir “negrynakraujis” lietuvis. Bet čia nieko labai baisaus ar nepagydomo nėra, nes Jūs pats, jei tik norite, galite palaipsniui sau šią mąstymo patologiją panaikinti.

      Toliau vėl nerimaujate: “kyla klausimas apie kokia cia valstybine kalba eina kalba.”

      Bet ir čia nėra nieko painaus. Vėl pažiūrėkime ką rašo LR Konstitucija. O jos 14-asis straipsnis nurodo: “Valstybinė kalba – lietuvių kalba.”

      Man asmeniškai, tautybė gali būti rašoma mano pase, gali būti ir nerašoma, nes tas įrašas man nieko nekeičia – aš žinau, kokia mano tautybė ir be to įrašo. O kitiems neturėtų būti apskritai jokio skirtumo, kokia ta mano tautybė. Tai yra mano asmeninis reikalas. Kaip ir mano šeimyninė padėtis, vaikų skaičius, sutuoktinis ir kiti daykai, kurie svarbūs man, bet kitiems jie neturėtų rūpėti. Ir LR Konstitucija man leidžia savo asmeninius dalykus pasilikti tik sau: “22 straipsnis
      Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.”

      Ir pastabėlė dėl žydų tautybės. Taip, Lietuvoje šis dalykas yra tikras nesusipratimas, nes, kiek žinau, civilizuotame pasaulyje žodis “žydas” reiškia ne tautybę, o religiją. Ir bent jau prieškario Lietuvoje kiekvienas žydas, buvo žydas būtent dėl religijos. Ir šiandien Lietuvoje grąžinamas turtas žydams turėtų būti suprastas kaip grąžinimas turtas ne šiaip asmenims, o _Žydų religinei bendruomenei (kaip grąžintume ką nors katalikų ar senųjų baltų religinei bendruomenei. Juk jas irgi sudaro ne vienos tautybės asmenys, o vienos religinės bendruomenės asmenys).

      Be to, Jums, gerbiamsis, pasiūlyčiau rašyti lietuviškomis raidėmis ir nevartoti savo vardo pavdinime ženklo “x”, nes lietuvių kalbos raidyne tokios raidės nėra.

  8. Remigijus:

    “Elenytė”, rašyk dažniau, prašau.
    “kukluxklan”, neberašyk visai, prašau.

  9. tikras lietuvis:

    Pritariu Juozaičiui ir seniai siūlau: laikas panaikinti tautines mokyklas ir partijas – žmones turime ruošti Lietuvai, o ne kitoms valstybėms.

  10. Juokinga blokuoti “kukluxklan” varda, nesiruosiu as Jums tersti eterio.

    Sekmes.

  11. tikras lietuvis:

    Dėl įrašo dokumentuose apie tautybę.
    Reikėtų.
    Bet šia proga reikia prisiminti ir tai, kad Lietuva = lietuviai, o lietuviai = Lietuva, t.y. jie vienas be kito neegzistuoja.
    Iš čia – tautybės susidarė kaip tam tikros teritorijos bendrijos, siekiančios bendrų tikslų – išgyventi ir vystytis.
    Todėl visi Lietuvos, kaip teritorijos, gyventojai per laiką virsta lietuviais, jei ne tautiečiais, tai nors piliečiais, kurie, vėlgi, lietuvėja – perima kalbą, papročius ir t.t.

  12. baisu:

    baisus pseudopatriotų nacionalizmas, vos ne Sieg He… skambės greitai

  13. Arvydas Damijonaitis:

    Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
    INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė

  14. Arvydas Damijionaitis:

    KINŲ VALSTYBINĖ RUSIJAI..KINIEČIAI greit PASKELBS REFERENDUMĄ DĖL KINŲ ANTROS VALSTYBINĖS KALBOS STATUSO RUSIJOS blogio ir melo IMPERIJOS TERITORIJOJE. TOLIMUOSE RYTUOSE jau šiandien būtina SKELBTI TOKĮ REFERENDUMĄ. KINAI PAMASKVYJE greit PASTATYS ATOMINĘ ELEKTRINĘ, ČERNOBILIO TIPO, nes pigesnė… KINAIS APGYVENDINTOS RUSIJOS LIKIMAS NE UŽ KALNŲ.TODĖL raudonųjų nacių ( KG B) valdomi ZOMBIAI RUSAI, SKUBA SUNAIKINTI stebuklingai išlikusius LATVIUS,LIETUVIUS,ESTUS.

  15. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *