Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R. Gajauskaitė. Sukilimas

Rūta Gajauskaitė, www.alkas.lt
2011 06 23 11:52
22
0
SHARES
Rūta Gajauskaitė | Komentaras.lt nuotr.

Rūta Gajauskaitė | Komentaras.lt nuotr.

Rūta Gajauskaitė | Komentaras.lt nuotr.
Rūta Gajauskaitė | Komentaras.lt nuotr.

Pirmą kartą per 70 metų  Lietuvoje paminėtas 1941 Birželio Sukilimas. Ir paminėtas iškilmingai, Mokslų Akademijos Dižiojoje konferencijų salėje, su žinomų mokslininkų pranešimais, istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirtu įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejui, demonstravimu, su sukilimo dalyvių prisiminimais ir planų šiam fenomenui įamžinti visuotinu patvirtinimu!

Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo įvardintas tikruoju savo vardu, o ne holokausto Lietuvoje pradžia, kurią mums įkyriai 20 metų kalė į galvas barzdas Briuselyje besiraunantys ir kompensacijų bereiklauajantys žydai. Šiuokart Sukilimo juodinimas nutilo. Ar dėl to, kad patys buvo sugauti Izraelyje, vykdantys eugeniką savo vaikams? Ar dėl to, kad ES, pagaliau, sulygino sovietinius nusikaltėlius su nacistiniais? Ar dėl to, kad Seimas patvirtino kompensacijų žydams sumą? Ar dėl to, kad buvo „užmiršti“ Mordochėjaus Levi kruvino marksizmo ideologijos vykdytojai Lietuvoje su visu  lietuvių genocido įgyvendintojų 72 pavardžių sąrašu, vadovaujamo Nachnamo Dušanskio ir sėkmingai slepiamo Izraelyje?

Šįkart Sukilimas buvo ne tik teisingai įvardintas, bet ir visokeriopai nušviestas: ir iš bendros geopolitinės Europoje tuometinės padėties, ir iš lietuvių Tautos genetinių šaknų, ir iš netolimos ateities – partizaninio pasipriešinimo, – pasekmių, pristabdant šalies kolonizavimą.

Sukilimas pademonstravo Tautos tvirtybę, pasitikėjimą ir taurumą, nes sukilo prieš moralinę ir fizinę vergiją bei marksistinį melą visam Pasauliui. Sukilimo poveikis tęsėsi per visą partizaninio karo dešimtmetį, neužgeso per visą rezistencinį laikotarpį ir įspūdinga jėga prasiveržė Sąjūdžio laikotarpyje! Galime tvirtai sakyti, kad Sukilimas sudėjo tvirtus pilietiškumo ir valstybingumo pagrindus lietuvių Tautai, bei neblėstantį ryžtą atgauti laisvę ir Nepriklausomybę.

Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo įvardintas kaip vienintelis SSSR iš visų okupuotų šalių, ir ne kaip spontaniškas piliečių proveržis, bet kruopščiai parengtas, su visais Pasaulio įvykiais suderintas ir, nors jau rengimo stadijoje su žinomomis II Pasaulinio karo okupacijos pasekmėmis, tačiau tikslingai įvykdytas, viliantis rudojo okupanto pripažinimo Lietuvos Laikonosios vyriausybės „de jure“ ir bent dalinės savivaldos, kurią turėjo vakarų Europos okupuotos šalys.

Tačiau tokie Lietuvos sukilėlių tikslai nesutapo su fašistų „Barbarosos“ planais.

Pirmą kartą po 70 metų likę gyvi Sukilimo dalyviai, jų giminės ir artimieji iškilmingai, išdidžiai ir nepalaužti galėjo atšvęsti tokį neregėtą didvyriškumo SSSR faktą, kai mažutė Tauta ne tik sukilo prieš 100 kartų didesnę okupantę, bet ir laimėjo!!! Maža to, po antros okupacijos šią kovą pratęsė ilgus dešimtmečius partizanai, rezistentai ir pasišventėliai su tvirta viltimi atgauti laisvę.

Ne veltui dainoje skamba – kiek rovė – neišrovė, kiek trynė – neištrynė, nes tu esi tvirtovė, nes tu esi Tėvynė!

Pirmą kartą Mokslų Akademijos rūmuose skambėjo, atrodo, iš istorijos ištrinti faktai apie Sukilimo štabo Vilniuje kūrimą ir raudonųjų okupantų jo susekimą, narių suėmimą bei sušaudymą. Apie Sukilimo rengimo štabo perkėlimą į Kauną, jo vadovus, planus ir ryšius su Lietuvos pasiuntinybe Vokietijoje. Apie iš ten gaunamą informaciją bei koordinuojamus Sukilimo veiksmus valandų tikslumu, kurie  padėjo sėkmingai įvykdyti siekius ir suspėjo tarp dviejų – rudų ir raudonų marksistinių bangų: tarp bėgančiųjų ir puolančiųjų frontų, užimti strateginius valstybės objektus ir po 19 valandų mūšių bei kovų, jau pristatyti Lietuvos ir Europos visuomenei 3 kalbomis apie Lietuvos valstybės atsatatymą, Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudėtį ir šalies ateities viziją.

Ar dar kur nors taip buvo pakartota?

Pirmą kartą per 70 metų buvo įvertintas Sukilimo profesionalumas, kurį ir lydėjo istorijoje neregėta ir neįtikėtina sėkmė.Būtent dėl to taip kruopščiai jis buvo trinamas iš istorinės atminties, kad analogiškoje situacijoje jis nebūtų pakartotas!

Argi šiandien ne tokia pati pokrizinė situacija šalyje ir ne toks pats valdžios požiūris į Tautą?

Maža to – Sukilimas buvo išniekintas holokausto pradžios Lietuvoje kaltinimu! Todėl ypač vertinga buvo įtvirtinti Klimaičio, matomai, užsakytą vaidmenį šiame kaltinime, juo labiau, kai jis sėkmingai, be jokio persekiojimo 50 metų laimingai ir ramiai gyveno šalia Vizentalio!!!

Tuo tarpu Zurofas Lietuvoje provokavo teisminius procesus prieš Lileikį ir Dailidę.

Pirmą kartą konferencijoje nuskambėjo ir fašistinės mobilizacijos boikotas – ir vėlgi įvykdytas tik Lietuvoje! Maža to, Sukilimo tradicijos jau plito ir grandinine reakcija rutuliojosi vykstančiuose istorijos įvykiuose su ryškiu lietuviškumo antspaudu ir akivaizdžiu pavyzdžiu kitoms Tautoms bei šalims.

Šie vienatiniai istorijoje faktai ir būtent tik lietuvių Tautai būdingi, labai kruopščiai buvo slepiami ir iš istorinės atminties ne tik trinami, bet dar ir juodinami. Kad iškreipti lietuvių sąvimonę, sugniuždyti savigarbą ir užsmaugti saviraišką – trokštamą laisvos ir nepriklausomos valstybės atstatymo siekį.

Pirmą kartą ir mes, pokario karta, pamatėme juos, prieš 70 metų sukilusius, mūsų ateities vardan žūti pasiryžusius, žemintus ir niekintus, juodintus ir kaltintus, bet – nepalūžusius!

Pražilusiomis galvelėmis, spindinčiomis akelėmis ir džiaugsmo pilnomis širdimis, rinkosi mūsų patys Garbingiausieji Tautos Sūnūs ir Dukros į pirmąją savo gyvenimo šventę, kurioje buvo tariami tiesos žodžiai apie jų žygį, ryžtą ir pasiaukojimą, apie jų didvyriškumo atkartotą partizanų kovą, rezistentų viltį ir Sąjūdžio stebuklą.

Pasirodo, Tautos dydis ir jos indėlis į žmonijos pažangą visai netolygios dimensijos. Dažniausiai ryškiai nušvinta visai maža tautelė, kaip kad suspindėjo suomiai, kurie su savo Vyriausybe vieningai apgynė  šalį. Lietuviai ir šioje srityje nukentėjo, nes būtent valdžios vyrai nusileido SSSR reikalavimams, o patys spruko, palikę Tautą kančioms.Todėl lietuviai turėjo dvigubą užduotį: ir susikurti vadovaujantį branduolį, ir įvykdyti sukilimą – tai yra išsiveržti iš vergijos, ir maža to, – Lietuva rodė pavyzdį kitoms pavergtoms tautoms, kaip atkurti savo valstybingumą.

50 metų nuo Sukilimo iki Sąjūdžio – juodos nežinios. Dar 20 metų iki pirmojo Jubiliejinio paminėjimo – neaiškios padėties. Daugelis sukilėlių taip ir nesulaukė šios šviesios dienos. Tik jų vaikai ir vaikaičiai atvyko į Teisingumo dieną, todėl itin reikšmingas visuotinai konferencijos priimtas sprendimas dėl Sukilimo dalyvių garbės įamžinimo visais valstybiniais lygiais!!!

Kad daugiau niekas nedrįstų žeminti, kreivinti ar trinti iš istorijos atminties vienatinį Sukilimo faktą sovietinėje istorijoje, sėkmingai įvykdytą mažutės Tautos! Šis Sukilimas padėjo lietuviams išlikti lietuviais, o Pasauliui – prikišamai parodė SSSR melagingą politiką. Ateities kartoms jis amžiams liks įrodymu, kad sukilėlio aukos yra nepriklausomos Lietuvos nesuardomas ir šlovingas pamatas.

Sukilėliai atstatė Tautos sąvimonę, savigarbą ir saviraišką.

17 nevyriausybinių organizacijų, pareikalavusių atstatyti Sukilimo istorinę, politinę ir moralinę reikšmę Tautai, pratęsė sukilėlio šventą misiją. Šį laisvės ir Tautos paveldo išsaugojimo  fakelą į tvirtas rankas perėmė Lietuvos jaunimas, Kovo 11-ąją pražygiavęs Gedimino prospektu su šūkiu „Lietuva lietuviams – lietuviai Lietuvai!“

Juk lietuviais esame mes gimę – lietuviais norime ir būt.

Susiję straipsniai:

  1. E2K pristato lietuvišką istorinį dokumentinį filmą „Pavergtųjų sukilimas“ (video)

Comments 22

  1. Žygeivis says:
    10 m. ago

    Šiandien suėjo 70 metų nuo Didžiojo Lietuvių Tautos sukilimo – žymiausio 20 amžiaus vidurio Lietuvos Valstybės įvykio, kurį mes turime amžinai prisiminti ir, kai tik reikės, jį pakartoti.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Galėsit pliektis tarpusavyje 🙂 : paėmėt valdžią nuo pat pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo per naktį rinkto pirmininko rinkimų ir pridarėt … tiek, kad Lietuvoje jau nebėra milijono lietuvių.

      Atsakyti
      • ermis says:
        10 m. ago

        tiesą sakannt 😀

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          10 m. ago

          Tau, žyde, tiesa nepatinka?

          Atsakyti
  2. Laisvė says:
    10 m. ago

    Puikus straipsnis.

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Tas sukilimas, tiesą sakant, nieko nepasiekė – tik jo metu iš biesas žino kur išlindęs gaivalas išpjovė visus, kurie tik kam nors nepatiko.
    O tai buvo – patinka kam nors ta istorinė tiesa ar ne.
    Todėl aukštinti įvykį, kada tik šaudo bėgantiems priešams į nugaras, tai nėra rimta.
    Gal tikslai buvo ir neblogi, bet pakeliui atsitiko ir daug blogio.
    P.S. o apie holokaustą nedera kalbėti (ne tik rašyti iš didžiosios, kas prieštarauja lietuvių kalbos rašybos taisyklėms) iš viso, nes holokaustas – visiškas sunaikinimas pagal sąvoką, o to nebuvo.
    Izraelitai tą įvykį vadina katastrofa, o priimtas tokių įvykių pavadinimas yra genocidas.
    Reikia vertinti visą tų okupacinių laikų periodą ir tada matome, kad karo laike genocidas buvo vykdomas visų tautinių bendrijų atžvilgiu, dėl ko vienų išskirti ne tik negalima, bet ir neleistina, nes taip tie kiti būtų tarsi antrarūšiai, nors jie gyveno kaip tik savo žemėje – kas rodo jų dar didesnį vertingumą pagal žmogiškas vertybes, o ne kokį tai antrarūšiškumą, kas dabar atsitinka, vienų žudynes rašant net iš didžiosios.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Papildau nuoroda į straipsnį, kur tie įvykiai atspindimi objektyviai, o ne angažuotai, kaip tai daro Gajauskaitė:
      http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-23-1941-metu-sukilimo-baltosios-demes-pokalbis-su-saulium-suziedeliu/64804

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      10 m. ago

      Įdomiai pradedi – “tiesą sakant” 😀

      “Todėl aukštinti įvykį, kada tik šaudo bėgantiems priešams į nugaras, tai nėra rimta.”

      Priešams ‘šaudoma’ į kaktą, nugarą, kojas, pilvą… – kur pataikai. 😀

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Turima omenyje tai, kad jokios kovos nebuvo, o kada jau bėga, tai ar šaudysi, ar ne – anie vis tiek bėga.
        Nuo vokiečių bėga. O “sukilimas”, pasirodo, buvo labai jau ruoštas vokiečių.
        Netgi antiek, kaip pastebi Sužiedėlis, kad “sukilėliai” ne žmones gelbėjo, o tiltus.
        Nors tai logiška – jie darė tai ko juos mokė ir ko iš jų reikalavo vokiečiai.

        Atsakyti
        • ermis says:
          10 m. ago

          tiesą sknt 😀

          Atsakyti
  4. Žygeivis says:
    10 m. ago

    Sukilimas atkūrė Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę, kurią sunaikino grobikai bolševikai.

    Tai buvo antrasis Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimas 20 amžiuje.

    Tai, kad nepriklausomybė gyvavo tik kelias dienas, yra ne sukilėlių kaltė, o tarptautinės geopolitinės padėties pasekmė.

    Pirmasis (1918 m. vasario 16 d.) ir trečiasis (1990 m. kovo 11 d.) Nepriklausomybės atkūrimai galėjo baigtis lygiai taip pat, kaip ir antrasis (1941 m. birželio 23 d.), jei tarptautinė padėtis būtų rutuliojusiusi kiek kitaip.

    Bet esmė yra tame, kad Lietuvių Tauta sukilo ir Nepriklausomybė buvo atkurta.

    Be to šio sukilimo metu (skirtingai nei 1990 m.) buvo išnaikinta didžioji dalis Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešų bei išdavikų, nuėjusių tarnauti bolševikams, kada jie užgrobė Lietuvą, todėl partizaninio karo metu Lietuvių partizanai išsilaikė net iki 1965 m.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Tikrų partizanų buvo labai ir labai mažai, nes absoliuti dauguma miškinių ten pateko ne dėl to, kad Lietuvą vaduoti, o dėl to, kad savo skūrą gelbėjo: vieni slapstėsi nuio kariuomenės, o buvo ir tokių, kurie ten buvo, nes kitur būti negalėjo dėl padarytų nusikaltimų, pvz., žydus šaudė.
      Dar reikia turėti omenyje, kad iki 1949m. vasario 16d., kada atsirado centralizuotas vadovavimas, miškinių būriai taikė civilių gyventojų atžvilgiu terorą, ko pasekoje patys, gal nuėję ten dėl Lietuvos vadavimo, tapo banditais.
      Buvo, žinoma, ir tokių, kurie savo rankų lietuvių krauju nesutepė.
      Tuos ir derėtų vadinti partizanais. Tikrais.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Istorikų yra nustatyta, kad partizanų Sąjūdis tęsėsi 1944 – 1953m., po ko liko vienas kitas, bet ten jau partizaninių veiksmų neatliko.
        Nors ir iš viso partizanai, manau dėl minėto labai mažo skaičiaus, partizaninių veiksmų – vaduoti Lietuvos teritoriją ir žmones – neatliko.
        Džiaugtis žudynėmis, kada absoliučioje daugumoje atvejų buvo žudomi niekuo nekalti žmonės, gali tik nesveikuojantys.
        Normaliam žmogui žudynės yra blogis.

        Atsakyti
      • ermis says:
        10 m. ago

        tiesą sakant 😀

        Atsakyti
      • ermis says:
        10 m. ago

        “tiesą sakant” 😀

        Atsakyti
  5. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Šiame laike – (1941 – 1949) – labiausiai “veikė” BIZŪNO-MEDUOLIO teoloprincipas – (už komunistinį, fašistinį, ar pedoderastinį žydčionistinį iš-BANDOS “pažadą”) – kažkaip ir kaip nors susirasti Laimę.

    Tad – kas gi dabar tikslai susigaudys – kas gi susipainiojusiems žydkrikškompagon.čioniams tuo metu dėjosi galvose – kokios triprasmybės ateities Lietuvai?

    Šis trilypumas jau patampa prakeiksmu – dabar ką turume.

    Atsakyti
  6. turbo says:
    10 m. ago

    pirmomis karo dienomis Lietuvoje buvo visko: patriotinių vilčių ir keršto už ištremtus siberijon tėvus seseris ir brolius, Škirpos kontaktų su Abveru, beje, draudusiu skelbt neprigulmybę ir rengusiu Kionigsbergo srityje lietuvius-vedlius karo pradžiai, bombos ant taikių gyventojų namų (sudegino Motinos namus Marijampolėje) ir Rainių, Pravieniškių, Panevėžio žudynės. Vargšai žydai netrukus buvo “skinami” tūkstančiais koordinuojant SS – Jeger, bet pasitelkiant lietuvius kolaborantus. R.Gajauskaitė parašė patriotišką straipsnį, tačiau apie žydus tokiame jautriame kontekste geriau patylėti – tik pasaulio teisuolio pozicija smerkianti visus barbariškus karo veiksmus tegali būti priimtina.
    ——————————————-
    Dabar, beje, svarbiausia kovoti su tautiečių ir didžiosios dalies, būtent, politikų ekonominiu neraštingumu, nes mus priveikinėja finansų srautų nesutvarkymas ir neoptimizavimas

    Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Nuo mažumės vyriškai vyriška priegimtė – turėti ginklę. Mergaitės (R.Gajauskaitė)to niekada nesupras !

    Tuo metu, ypač sekmadieniais pilnai sužydkrikščionintoje ir optimizuotai božnycos pedofilizuotoje Lietuvoje, buvo kasdienybės ir garbės reikalė – turėti božnycos neregistruotą ginklę.
    Sektantžiauržydievio božnyca būdavo pilnutėlė nusikaltėlių, kuriuos ji pati auginosi ir pavyzdžiais apšviesdavo – kaip sektantžiauržydieviui, tiesą sakant, sekėsi žudant nukariauti dalį pasaulės.

    CHA

    Atsakyti
  8. Arvis says:
    10 m. ago

    Geras ir reikalingas straipsnis. Lietuviams būdingas padlaižiavimas buvusiam ar esamam
    okupantui, savų lietuvių menkinimas,atveriantis kitataučiams erdvę postringavimams apie “blogus lietuvius – fašistus”. Mažai teko girdėti,kad panašia saviplaka užsiimtų
    Rusijos žmonės, nors Rusijos sąžinę slegia neišmatuojamai didesni nusikaltimai prieš savo liaudį – frontuose buvo šaudoma į savų pirmose apkasų linijose kareivių nugaras, jau nekalbant apie visą stalinistinį terorą.
    Tauta yra silpna pirmiausia,kad nevieninga.Silpna,kad amžių eigoje žudė savo karalius,kitus geriausius savo sūnus. Dabar siunčia pas kitataučius geriausią savo sūnų,kad jį išmestų per langą!!! Siunčia “savi”. Silpną organizmą lengvai užpuola įvairūs parazitai,dalis žmonių skuba bėgti “kur akys veda”. Svetimi valstybėje varo pragaištingą propagandą,kuri lengvai sukvailina menko išsilavinimo pilietį. Todėl
    ir turime tai ką turime.

    Atsakyti
  9. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    RAUDONIEJI NACIAI( NKVD-KGB,50 proc žydai) klastoja dokumentus,komponuoja nuotraukas.Įvykį 1941 birželio 26 d Kauno garažėlyje RAUDONIEJI NACIAI pristato kaip antižydišką lietuvių akciją.Neišdegė (žiūr.internete ,IRENA TUMAVIČIŪTĖ “Lietuvių šmeištas..).Įrodyta,kad raudonųjų nacių pateiktos nuotraukos yra falsifikatas.RAUDONIESIEMS NACIAMS būtinai reikėjo apšmeišti BIRŽELIO 23 SUKILIMĄ,kurio metu antrą kartą buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė(pirmą kartą-vasario 16,1918), žuvo 2000 lietuvių sukilėlių idealistų. Ponas E.Zingeris,kiek man žinoma,palaiko RAUDONŲJŲ NACIŲ propogandą,lietuvių šmeištą. Paduosiu poną į teismą,jeigu faktai pasitvirtins.Neužmirškim,1941 birželio 14 dieną raudonieji naciai užkalė 30 tūkstančių lietuvių spec vagonuose,sušalusius į ledą lavonus iškrovė prie Laptevų jūros,galvų skaldytojai suknežino galvas,kad litovcai neatgytų.Arvydas Damijonaitis,žydų gelbėtojos vaikaitis

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Žydus gelbėti, tiesą sakant, nėra joks nuopelnas (nes pagal sąvoką žodis žydas, atėjęs iš rusų kalbos, reiškia blogą žmogų).
      Už žmonių gelbėjimą reikėtų pagirti.

      Atsakyti
  10. arvydas damijonaitis says:
    9 m. ago

    ARVYDAS DAMIJONAITIS, Kalvarijų g.27-5A, LT-09313 Vilnius,

    Komisijai okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti,

    Gedimino pr.11,LT- 01103,Vilnius

    PAREIŠKIMAS
    2012-05-30,Vilnius

    Dėl komisijos pirmininko Emanuelio Zingerio netinkamumo
    šioms pareigoms užimti

    Klastodami Birželio 23 sukilimo istorines aplinkybes, ( NKVD-KGB,50
    proc. žydų tautybės vadovai) įvykį 1941 birželio 26 d. Kauno
    garažėlyje šventvagiškai pristato kaip antižydišką sukilusių
    lietuvių akciją. Neišdegė (žiūr. internete ,IRENA TUMAVIČIŪTĖ
    “Lietuvių šmeižtas..). Įrodyta, kad NKVD-KGB, “raudonųjų nacių”
    pateiktos minėto “Kauno garažėlio” nuotraukos klastingai sumontuotos,
    dokumentai sufabrikuoti. Okupantams būtinai reikėjo apšmeižti
    birželio 23 sukilimą, kurio metu antrą kartą buvo paskelbta
    Lietuvos nepriklausomybė (pirmą kartą – vasario 16,1918). Per
    tragišką sukilimą žuvo apie 2000 lietuvių – baltaraiščių sukilėlių –
    idealistų. Deja, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris ištikimai palaiko
    NKVD-KGB, “raudonųjų nacių” okupacinę propagandą, lietuvių šmeižtą,
    pasisako prieš birželio 23 sukilimo metinių minėjimą, neigia lietuvių
    heroizmą ,pasiaukojimą sukilimo metu , tuo klastoja, VAGIA Lietuvos
    istoriją, ŽEMINA genocidą patyrusią lietuvių tautą. Neužmirškim
    istorinių sukilimo aplinkybių. Birželio 23 sukilimo išvakarėse,1941
    birželio 14 dieną, “raudonieji naciai” užkalė pagal oficialius
    duomenis 17,6 tūkstančio lietuvių ( dauguma jų – lietuvių
    inteligentai) specialiuose mirties traukinio vagonuose. Sušalusius į
    ledą lavonus iškrovė prie Laptevų jūros, galvų skaldytojai suknežino
    galvas, kad “litovcai” neatgytų. 1941 metais, birželio 14 d. Mykolas
    Zingeris , minėto E.Zingerio tėvas , kartu su kitais okupantais –
    enkavedistais, aktyviai dalyvavo Alytaus gyventojų naikinimo akcijose,
    gyventojus-inteligentus (mokytojai, kultūrininkai, teisėjai ir t.t.)
    pakraunant į geležimi kaustytus mirties traukinio vagonus ( žiūr.
    “TAUTŲ TĖVO KARALYSTĖJE” ,Memuarai, sudarė Albinas Masaitis, Kauno
    “Šviesa”,1991.).Memuaruose pateiktas okupantų represuotos, mokytojos
    alytiškės Albinos Šapokienės liudijimas “Svetur ir namie”, kuriame
    aprašytas siaubingas 1941 birželio 14 okupantų enkavedistų ir jų
    parankinio Mykolo Zingerio siautėjimas Alytaus miestelyje. Archyvinių
    dokumentų kopijos apie sovietinių okupantų aktyvistą Mykolą
    Zingerį , yra atspausdinta 2011-09-23 “Lietuvos aidas” laikraštyje.
    Pateikti dokumentai liudija, kad Mykolas Zingeris siautėjo ne tik
    Alytuje, bet ir “dalyvavo operacijose prieš buržuazinius nacionalistus
    Marijampolės (Kapsuko )apskrityje”, t.y. nebuvo eilinis
    “enkavedistas”.Tragiškas Lietuvai, paradoksalus faktas – enkavedisto
    Mykolo Zingerio sūnus Emanuelis Zingeris yra komisijos, tiriančios
    sovietų – nacių nusikaltimus , pirmininkas. Kalbama apie Seimo narį,
    kurio tėvas buvo stribas ir lietuvšaudys. Būtent dėl to Tarptautinė
    komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams vertinti
    netraukė atsakomybėn šių nusikaltėlių. Pavyzdžiui, vien 1951 m.
    rudens “trėmimui” (masiniam lietuvių žudymui) buvo pasitelkta 8000
    stribų. Būtina griežtai ir blaiviai apsispręsti dėl seimo nario
    E.Zingerio netinkamumo minėtoms pareigoms užimti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr.

V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

2020 11 17
V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas

Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

2020 11 06
Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai?

2020 10 05
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt

„Aktualioji istorija“: Holokaustas Lietuvoje (video)

2020 09 06
Europos sienos po Antrojo pasaulinio karo | smp2014is.ugdome.lt nuotr.

Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos

2020 09 05
B. Puzinavičius. Ar Seimas ryšis priimti Įstatymą dėl Lukiškių aikštės ir kodėl jis reikalingas?

Visuomeninės Tarybos pareiškimas dėl antisovietės ir antinacinės rezistencijos dalyvių nesiliaujančio šmeižimo

2020 08 27
Partizanas Juozas Streikus, suimtas 1961 m. | nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC fondų

Panevėžyje bus palaidotas partizanas Juozapas Streikus-Stumbras

2020 08 16
Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

T. Baranauskas. Tolerantiškasis teisės profesorius Justinas nežino, ar neplėštų parduotuvių

2020 08 06
1941 m. Birželio sukilimo minėjimas | Art Cyras nuotr.

Vilniuje paminėtas 1941 m. Birželio sukilimas (video, nuotraukos)

2020 06 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24
Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nebeveikia? apie Apie Alkas.lt
  • Suklydau apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2399; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
37
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

Ne taip seniai šventėme Lietuvos tūkstantmetį bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiemet tenka prisiminti ir skaudesnius Lietuvos istorijos įvykius: birželyje...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2020 11 17
26
Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr.

Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr. Šiandien sukanka 80 metų, kai Berlyne,...

Skaityti toliau

Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2020 11 06
18
V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas

Dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“ DVD viršelis Lapkričio 17 d. sukaks 80 metų kai Berlyne, Kazio Škirpos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Nebeveikia? apie Apie Alkas.lt
  • Suklydau apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kurios šventinės dienos bus atsisakyta Kūčių labui: Gegužės 1-os ar Rasos šventės?

Rasos šventė Kernavėje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai