Seimas priėmė įstatymą dėl kompensacijų žydų religinėms bendruomenėms (14)

www.alkas.lt 

Seimas, pripažindamas didelį Lietuvos žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenės pažangą iki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos ir holokausto kaip visokeriopo žydų egzistencijos naikinimo pradžios ir siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nusprendė priimti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą (projektas Nr. XIP-968(4)). Už jį balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 16. 

Pagal priimtą įstatymą, kuriame įtvirtintas kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydis, mokėjimo terminai, tvarka ir naudojimo paskirtis, nutarta kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Mokėtinos kompensacijos dydis sieks 128 milijonus litų ir ji bus mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, kompensacijos dydis nustatytas, atsižvelgiant į mūsų valstybės finansines galimybes, į Lietuvos archyvų departamento sudarytame Žydų bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinančių dokumentų paieškos valstybės archyvuose sąraše esančią informaciją bei valstybės įmonės Registrų centro pateiktus šio turto vertinimo duomenis. 

Kompensacija bus pradedama mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d. ir baigiama 2023 m. kovo 1 d. Ją nuspręsta išmokėti kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Išmokėtina kompensacijos dalis bus nustatoma Seimui tvirtinant kiekvienų metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į garbų Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusių ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusių žydų tautybės asmenų amžių, priimtu įstatymu nutarta dalį kompensacijos sumos (t. y. 3 milijonus litų) išmokėti 2012 m. 

Įstatyme taip pat įtvirtinama galimybė už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą kompensuoti perduodant nuosavybės teise Vyriausybės paskirtam fondui valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis. Jei Vyriausybės nutarimu paskirtam fondui bus perduotas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, tokiu atveju piniginės kompensacijos dydis bus mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri bus apskaičiuojama remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis.

Siekiant užtikrinti, kad pagal įstatymą išmokėta piniginė kompensacija būtų panaudota tikslingai bei prisidėtų prie žydų religinės bendruomenės veiklos Lietuvoje stiprinimo, nutarta įtvirtinti ir teisinius saugiklius. Įstatyme nustatyta, kad kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje bei Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Perduotas nekilnojamasis turtas taip pat galės būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.

Pagal iki šiol galiojančius įstatymus žydų religinėms bendruomenėms buvo grąžinti tik maldos namai – sinagogos, ir tik tie, kurie turėjo aiškų teisių perėmėją. Restitucija dėl kito žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto, vadovaujantis Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatomis, negali būti vykdoma, nes dėl istorinių aplinkybių (įvairiuose Lietuvos miestuose iki holokausto egzistavusios ir aktyviai nepriklausomos Lietuvos ekonomikoje ir versle dalyvavusios žydų bendruomenės buvo praktiškai sunaikintos, o naujos neįsteigtos) nėra išlikusių šių subjektų teisių perėmėjų.

Priimtasis įstatymas susilaukė ir nemažai kritikos.  Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai pareiškė, kad šiandien Seime priimtas „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą“ įstatymas neatspindi nei geros valios, nei istorinio teisingumo.

„Aš, kaip ir mano kolegos Liberalų sąjūdyje, tikrai pasisakome už gerą valią ir istorinį teisingumą. Tačiau šiandien priimtas įstatymas su tuo nieko bendra neturi, jį vertinu kaip nesusipratimą“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Kuodytė. Pasak jos priimtas įstatymas sukuria prielaidas neskaidriai ir daugeliui Lietuvos religinių žydų bendruomenių nepriimtinai kompensacijų skirstymo tvarkai.

D.Kuodytė, kartu su frakcijos seniūnu Eriku Tamašausku, siūlė pakoreguoti įstatymo projektą ir jame numatyti, kad Vyriausybė stebėtojos teisėmis dalyvautų steigiamame fonde, kuris, planuojama, padalys 128 mln. Lt kompensacijų.

Taip pat, anot D. Kuodytės, priimtu įstatymu nebuvo atsižvelgta į tai, kad ne vienu teismo sprendimu užfiksuota, jog Kauno religinė žydų bendruomenė yra teisėta iki 1939 m. šalyje veikusios religinės žydų bendruomenės teisių perėmėja.

„Seimo priimto įstatymo preambulėje išdėstytos nuostatos paneigia ne tik teismų sprendimus, bet ir objektyvią realybę. Bandymas problemą nubaidyti kaip įkyrią musę neišvengiamai sukels ne tik teisines pasekmes valstybei, bet ir dar labiau suskaldys Lietuvos žydus“, – sakė D. Kuodytė.

Itin nuosekliai ir principingai šį įstatymą kritikavo ir Seimo valdančios TS-LKD  frakcijos narys Gintaras Songaila siūlęs visą paketą pataisų galėjusių jį ganėtinai patobulinti, tačiau šios pataisos nebuvo priimtos.

„Įstatymo projektas numato, kad kažkokiam Vyriausybės paskirtam fondui per 10 metų būtų sumokėta 128 mln. litų. Esą ši suma sudaro 30 proc. nuo turto, už kurį Lietuvos valstybė apsiimtų kompensuoti, vertės. Tačiau turto, už kurį esą būtų kompensuojama, sąraše yra daug turto, kuris nepriklausė jokioms konkrečioms prieš karą Lietuvoje veikusioms žydų religinėms bendruomenėms“, – sakė G.Songaila. Pasak jo dar keisčiau yra tai, jog Vyriausybės paskirtasis fondas pats spręs kam, ką ir kaip padalinti nežinia kokiu teisiniu pagrindu paskirtas valstybės lėšas.

„Teko girdėti, kad keli asmenys jau įsteigė tokį fondą (viešąją įstaigą), kuriame valstybė nedalyvauja. Belieka tik priimti įstatymą, ir Vyriausybė šiam ar kitam fondui paskirs teisę skirstyti mokesčių mokėtojų lėšas. Šie lėšų skirstytojai dėl kardinaliai neteisingo principo nuo pat pradžių būtų pastatyti į nusikaltėlių padėtį – jų nė vienas sprendimas negalėtų būti teisėtas. Aš jau nekalbu apie įvairius konfliktus, skirstant tokias lėšas, nes įstatyme nėra įstatyme net nėra parašyta kam šios vadinamosios kompensacijos būtų skirtos. Todėl toks įstatymas yra akivaizdžiai antikonstitucinis“ – sakė G.Songaila.

Neigiamai apie šį įstatymą atsiliepė taip pat ir aukščiausi žydų litvakų atstovai.

Balsavimo rezultatus rasite ČIA.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: