Rumšiškėse paminėtos Lietuvos gyventojų masinių trėmimų 70–osios metinės (0)

www.alkas.lt

Prezidentė D.Grybauskaitė Gedulo ir vilties dienos minėjime| Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.Vakar, birželio 11 d., Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, prie tremtinių žeminukės–jurtos paminėta Gedulo ir vilties diena, bei pirmosios masinės tremtys.

1941 m. birželio 14 d. prasidėjus masiniams trėmimams Lietuva per kelias dienas neteko daugiau nei 17 tūkstančių, o per visą trėmimų laikotarpį – daugiau nei ketvirčio milijono gabiausių, darbščiausių, intelektualiausių žmonių.

Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ organizuotame  renginyje – susitikime,  kuris vyko 20–ą kartą, dalyvavo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė,  LR Seimo,  Europos Parlamento nariai, valstybės institucijų, užsienio šalių ambasadų, bažnyčios atstovai, tremtiniai ir jų bičiuliai.

Į susirinkusius kreipdamasi LR Prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad 70 metų – tai didelis laiko tarpas, tačiau kiekviena tauta  turi turėti atmintį, nes tik taip ji išlaikys savo istoriją,  ištikimybę savo tėvynei, tik taip ji išliks:  „Jūs išgyvenote todėl, kad savo širdyse išsivežėte Lietuvą.  Lietuva padėjo jums išgyventi, Lietuva padėjo jums sugrįžti. O jūs sugrįžę padėjote Lietuvai pakilti.  Jūsų vaikai ir jūsų anūkai ir šiandien padeda Lietuvai išlikti Lietuva. Todėl, prisimindama tą tragišką mūsų istorijos laikotarpį, noriu ir pasidžiaugti, kad niekas negalėjo mūsų sunaikinti, kad sugebėjome bet kokiu laikotarpiu išgyventi“,– kalbėjo Prezidentė.

D.Grybauskaitė tremtinių žeminėje| Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

D.Grybauskaitė tremtinių žeminėje| Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

„Tremtimi bandyta palaužti tautos stuburą, o likusius įbauginti ir padaryti paklusniais. Planas nepavyko.Tauta nukraujavo, tačiau liko gyva ir tapo dar atsparesnė. Lietuvos žmonės, ištvėrę gyvulinius vagonus, šaltį, badą, vergišką darbą, bausmes ir patyčias – neišsižadėjo ir neišdavė savo tikrosios Tėvynės. Nepasidavė ir neprarado vilties grįžti ir pamatyti Lietuvą laisvą“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

D.Grybauskaitė gyvuliniame vagone | Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

D.Grybauskaitė gyvuliniame vagone | Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Prezidentė taip pat pabrėžė, jog jaunimo iniciatyva – kasmetinės ekspedicijos į tremties vietas teikia vilties, kad šis svarbus mūsų istorijos etapas išliks tautos stiprybės pamoka ateities kartoms.

Apaštališkasis nuncijus  arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi), kuris  į susirinkusiuosius  kreipėsi lietuviškai, sakė esąs sujaudintas, kad Lietuva, prisimindama didžias netektis,  greta Gedulo iškelia Viltį : „Minime ne tik nežmoniškos tremties tragediją, bet ir didį tremtinių paliktą liudijimą – nežmoniškose sąlygose kentėdami didžiulius nepriteklius, daugybė žmonių rodė šviesius artimo ir tėvynės meilės,  pasiaukojimo ir solidarumo pavyzdžius. Jų liudijimas yra Tikėjimo ir Vilties liudijimas“,– sakė  Šventojo Tėvo Benedikto XVI atstovas Lietuvoje.

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas prof.Arimantas Dumčius pabrėžia, kad nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžios vykstantys ,,Lapteviečių” susitikimai Rumšiškėse tapo ir kitų tremtinių grupių, pavyzdžiui,  „Altajiečių“ susitikimų vieta: „Čia kasmet suvažiuojantys žmonės yra gyvi liudininkai sovietų genocido…Jie faktais gali patvirtinti baisumą politikos, kuri prieš 70 metų buvo vykdyta“, – sakė prof. A.Dumčius.   

Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė – Liauškienė  priminė, kad  1941 m. birželio 14 d. trėmimai buvo ženklas,  kad okupantas pasiryžęs pakirsti Lietuvos valią priešintis: „Juk tuo metu suimti, ištremti buvo tie, kurie kėlė didžiausią grėsmę okupanto planams sovietizuoti Lietuvą. Tarp jų ir Lietuvos diplomatai – Juozas Urbšys, Vytautas Černeckis, Kazys Bizauskas ir kt. Tačiau nepaisant kritiškos padėties, jie ir toliau vykdė savo pareigą. Pavyzdžiui,  paskutinis Nepriklausomos Lietuvos Užsienio reikalų ministras J.Urbšys parašė du memorandumus Stalinui“, – istorijos faktus dėstė A.Skaisgirytė – Liauškienė.

Brolijos „Lapteviečiai‘‘ pirmininkas Jonas Markauskas pristatė į Rumšiškes atvežtus ir šalia tremtinių žeminukės – jurtos pastatytus naujus eksponatus – Kryžių ir stelą. Tai 1989 m. Lietuvos gyventojų tremties vietose arktyje – Bykov,  Muostach, Tit–Ary, Trofimovsk   ir  Lietuvos piliečių – žydų palaidojimo vietoje Bykov –Mys (Jakutijoje)  pastatytų paminklų  kopijos.

Po minėjimo ekspoziciją Rumšiškių Liaudies buities muziejuje apžiūrėjusi Prezidentė D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad čia saugoma gyva ir autentiška istorija. Pasak šalies vadovės, muziejuje išsaugoti ir naujam gyvenimui prikelti pastatai, senaisiais statybos būdais atstatytas Astravėlės dvaras, atkurtos autentiškos lietuvių buities, amatų tradicijos yra gyva mūsų istorija ir tautos savasties dalis, kurią labai svarbu išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.

Renginio dalyviams koncertavo Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos  choras „Laisvė“, aktoriai S.Sipaitis, V.Petkevičius, V.Taukinaitis, R.Vešiota, eiles skaitė D.Jankauskaitė, P.Venslovas.

Laptevų jūros tremtinių brolijos  „Lapteviečiai“  susitikimas – tai vienas renginių, skirtų Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms, tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 

Visuomeninė organizacija Laptevų jūros tremtinių brolija ,,Lapteviečiai‘‘ jungia 1941 metais iš Lietuvos ištremtus ir vėliau Jakutijoje atsidūrusius žmones, bei jų šeimų narius. 1941 m. birželio 14 d. pirmoji masinė tremtis pasižymėjo ypatingu žiaurumu –  moterys su mažamečiais vaikais ir seneliais buvo tremiami į Sibirą, o nuo šeimų atskirti vyrai — į sovietų lagerius. Apie 3 tūkstančius Lietuvos tremtinių 1942 metais iš Altajaus krašto ištremti dar toliau — prie Laptevų jūros. 1956 – 1958m. į Lietuvą sugrįžo 1170 šių  ištremtųjų. Pasak brolijos pirmininko  J.Markausko, 1991m. į „Lapteviečių“ broliją susibūrė 400 tremtinių. Nors  kiekvienais metais šis skaičius mažėjo,  tačiau organizacijoje iki šiol aktyviai dalyvauja jau Anapilin iškeliavusių dalies tremtinių vaikai ir anūkai. 

Šiemet minime Lietuvai itin skaudžių 1941 ir 1991 metų įvykių sukaktis. Sausį minėjome Laisvės gynimo 20-metį, birželį sukanka 70 metų nuo Lietuvos gyventojų masinių žudynių ir trėmimo. 2011-uosius Seimas yra paskelbęs Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Didžiųjų netekčių 70-mečiui paminėti Lietuvoje numatyti renginiai – aukų pagerbimo iškilmės, minėjimai, susitikimai, leidinių pristatymai, paminklų atidengimo iškilmės, parodos, koncertai.

Kategorijos: Istorija, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: