Trumpiausios birželio naktys su didžiausiomis planetomis ir užtemusiu Mėnuliu (7)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Pilnas Mėnulio užtemimas

Pilnas Mėnulio užtemimas

Štai ir sulaukėme kalendorinės vasaros su trumpų naktų mėnesiu birželiu. 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu dienos ims trumpėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė. Šis laikotarpis iki liepos vidurio yra nedėkingas mūsų platumų gyventojams, kurie žvalgosi po žvaigždžių žiedais nusėtą dangų. Gerai matysis tik ryškiausios žvaigždės ir žvaigždynai: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne akį traukiantis Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švytės Vega, šiaurėje visai palei horizontą slinks Vežėjo Kapela, virš rytų horizonto jau gerokai pakilusiame Erelio žvaigždyne spindės Altairas kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantys vadinamą Vasaros Trikampį. Virš vakarų horizonto skubės pasislėpti gražuolis Liūtas. Dabar geras laikas stebėti labai žemai pakylančius pietinius žvaigždynus: Skorpioną ir Šaulį. Ypač išdidžiai pūpso Skorpiono ryškiausia žvaigždė–Antaris. Tai raudona supermilžinė. Jei ji atsidurtų Saulės vietoje, užimtų erdvę iki pat Marso.

Saulės ir Mėnulio užtemimai

Mėnulio užtemimo žemėlapis

Mėnulio užtemimo žemėlapis

Pirmąją šio mėnesio dieną įvyks dalinis Saulės užtemimas, bet jo Lietuvoje nematysime. Šiuo gamtos reiškiniu galės gėrėtis šiauriniuose Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rajonuose ir arktinėje Kanados dalyje. Kadangi poliariniuose Rusijos ir Skandinavijos regionuose, kur saulė šiuo metu nenusileidžia už horizonto,  jis bus matomas prieš pat vidurnaktį, šis užtemimas buvo pramintas „vidurnakčio” užtemimu.

Visišku Mėnulio užtemimu gėrėtis galėsime ir mes. Birželio 15 dieną, įvyks pilnas Mėnulio užtemimas, kurio maksimali fazė  Lietuvos laiku bus 22.22 val. Žemės šešėlis palies Mėnulio kraštą 21 val. 23 min. Lietuvos laiku. Tiesa, Mėnulis Lietuvoje jau patekės dalinai užtemdytas, todėl vertėtų stebėjimui pasirinkti aukštesnę vietą, kad niekas neužstotų pietryčių horizonto, kitaip didžiąją dalį užtemimo galima ir pražiopsoti. Žemės šešėlis galiausiai pabėgs 1 val. nakties.  Šį užtemimą galės stebėti milijonai žmonių Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietvakarių Azijoje. Šiaurės Amerikoje jis nebus matomas.

Jupiteris kyla aukštyn, o Saturnas dar nesako sudie

Vasaros Trikampis, Saturnas ir Pietų pusrutulio žvaigždynai. Pieš. sukurtas su „Stellarium“ programa

Vasaros Trikampis, Saturnas ir Pietų pusrutulio žvaigždynai. Pieš. sukurtas su „Stellarium“ programa

Iš planetų birželio mėnesį visai nematysime Veneros ir Merkurijaus. Šio mėnesio 13 dieną įvyks Merkurijus viršutinis susijungimas su Saule (konjunkcija).

Saturnas dar aukštai vakarais žibės Mergelės žvaigždyne ir dar labiau priartės prie dvinarės žvaigždės Porimos. Išsamiau apie tai rašiau gegužės apžvalgoje. Jis per mėnesį nuo Žemės nutols per 70 mln. km. Mėnesio pabaigoje jis jau spindės pusantro karto blausiau nei per opoziciją balandžio pradžioje.

Pagaliau Jupiteris šį mėnesį ims rodytis paryčiais neaukštai Avino žvaigždyne. Kasdien jo stebėjimo sąlygos gerės ir mėnesio pabaigoje pakils apie 15 laipsnių virš rytų horizonto. Tai bus šviesiausias objektas rytų pusėje, todėl nesibaiminkite, kad galite supainioti su kitu.

Marsas taip pat mins ant kulnų Jupiteriui, bet raudonąją planetą prie gerų oro sąlygų ir švaraus rytų horizonto galėsim pamatyti tik mėnesio pabaigoje. Tiesa, apie birželio 23 dieną, paslaptingoji planeta bus matoma žemiau Sietyno (Plejadų). Šį mėnesį jis pabuvos Avino ir Jaučio žvaigždynuose. Paieškas palengvintų nedideli žiūronai. Geresnių sąlygų teks dar palūkėti keletą mėnesių.

Jupiteris ir Marsas antroje mėnesio pusėje paryčiais

Jupiteris ir Marsas antroje mėnesio pusėje paryčiais

Neptūnas ir Uranas matomi tik per žiūronus ar nedidelį teleskopą. Jie teka paryčiais ir jų palankesnis laikas stebėjimui bus rudeniop.

Prasideda Sidabriškųjų debesų stebėjimo sezonas. Tai labai aukštai (75 ~ 85 km.) esantys ledo kristalėliai, kuriuos apšviečia Saulė. Verta atsikėlus naktį pasižvalgyti šiaurės kryptimi. Jų magiškas spindesys tiesiog prikausto stebėtoją.

Giedros ir asmeninių atradimų danguje!

šiauriniuose Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rajonuose ir arktinėje Kanados dalyje. Kadangi poliariniuose Rusijos ir Skandinavijos regionuose, kur saulė šiuo metu nenusileidžia už horizonto,  jis bus matomas prieš pat vidurnaktį, šis užtemimas buvo pramintas „vidurnakčio” užtemimu.
Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: