R.Morkūnaitė. Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl pavardžių rašymo – priimtas, tačiau pačią problemą dar teks išspręsti (7)

www.alkas.lt

Radvilė Morkunaitė

Radvilė Morkunaitė

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad Lietuvos apsisprendimas rašyti pavardes tik lietuviškais rašmenimis ir atsisakymas savo piliečių pasuose rašyti raides, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, ir diakritinius ženklus, nepažeidžia ES teisės.

Europos Teisingumo Teismui klausimus dėl pavardžių rašybos pateikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, į kurį kreipėsi Lietuvos pilietė, ištekėjusi už užsieniečio ir teigusi, jog patiria sunkumų dėl to, kad jos ir jos sutuoktinio pavardės dokumentuose rašomos skirtingai: Lietuvos pilietės – lietuviškais rašmenimis, o jos vyro, Lenkijos piliečio – su diakritiniais ženklais ir raide “w”.

Liuksemburgo teismas taip pat priėmė sprendimą nesikišti į vidinius kiekvienos valstybės ES narės dalykus, kuriais užtikrinama Lietuvos valstybinės kalbos, tradicijų bei asmens ir šeimos gyvenimo gerbimo pusiausvyra. Tai gali spręsti tik Lietuvos teismas.

Europos Teisingumo Teismo sprendimas suprantamas, nes viena vertus, jis susijęs su kultūriniais dalykais ir tradicijomis, o kita vertus, jei lenkiškais rašmenimis imtume rašyti lenkiškas pavardes, tuomet taip pat derėtų vokiečių rašyti vokiškai, norvegų – norvegiškai ir panašiai. Tad tektų papildomai išmokti dar keletą alfabetų, kad jokiai tautai nebūtų daroma išimčių. Taip pat derėtų mokėti ir teisingai perskaityti, kai rašoma originalo kalba.

Labai svarbus ir dar vienas aspektas, kalbant apie ETT priimtą sprendimą: kartu su juo subliuško dar vienas skambus, bet tuščias kaltinimas Lietuvos valstybei, jog ji esą pažeidžia tarptautines normas ir diskriminuoja savo lenkų kilmės piliečius. Čia verta priminti, jog Lietuvoje visoms tautinėms mažumoms suteiktos ypač plačios kultūrinės autonomijos teisės. O lenkų tautinei mažumai sudarytos dar ir išskirtinės švietimo jų gimtąja kalba sąlygos. Sakyčiau, kad jos yra pavyzdinės. Tą pastebi ir Lenkijos lietuviai iš Punsko ir Seinų, lygindami savo ir Lietuvos lenkų padėtį.

Minėtasis ES Teisingumo teismo sprendimas privers išgirsti nuosekliai Lietuvos kartojamą poziciją, kad Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių konvencijų ar dvišalių sutarčių. Tikiu, kad šis Teisingumo Teismo sprendimas paskatins nuoširdžiai savo tautiečių užsienyje padėtimi besirūpinančius Lenkijos politikus ir Europos Parlamento narius dar atsargiau vertinti Lietuvai primetamus kaltinimus.

Grįždama prie priimtojo nutarimo, manau, kad Lietuvos institucijų sprendimas šią bylą perduoti tarptautinei teisingumo institucijai – sveikintinas žingsnis. Jos išvados yra reikšmingos ir, tikiu, paskatins nebedelsti priimant atitinkamus sprendimus, kurių nepadarė ligšiolinės Vyriausybės, nes iš tiesų sutuoktinių pavardžių vienodo rašymo problema, jei vienas iš sutuoktinių – užsienietis, iki šiol neišspręsta ir, neabejoju, išties kelia tam tikrų sunkumų kasdieniame gyvenime.

Pasisakau už taip vadinamą latvišką pavardžių įrašymo asmens pase modelį, kai lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašoma originali pavardė prie kitų paso įrašų.

Šis modelis jau buvo teigiamai įvertintas visų tarptautinių institucijų ir nesulaukė kitų valstybių, tarp jų ir Lenkijos, prieštaravimo. Toks sprendimas atitiktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus. Šis sprendimas susijęs ne tiek su kuria nors viena tautine mažuma, kiek su tais Lietuvos piliečiais, kurie pakeitė pavardes po santuokos su užsienio piliečiais, nes pirmiausiai jie susiduria su problemomis įrodinėdami savo tapatybę. Valstybė turėtų greičiau reaguoti į socialinius visuomenės pokyčius ir padėti savo piliečiams išvengti keblumų.

Tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė netruks parengti poįstatyminius aktus, jog Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai būtų nedelsiant įgyvendinti.

Radvilė Morkūnaitė yra Europos parlamento narė
Radvilės Morkūnaitės tinklaraštis http://morkunaite.wordpress.com

Reklama

Susiję straipsniai:
R.Morkūnaitė. Dar kartą apie kaltinimus „diskriminacija“ ir tai lydinčią retoriką

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

7 komentarai

  1. suomis:

    Tikiu, kad šis Teisingumo Teismo sprendimas paskatins nuoširdžiai savo tautiečių užsienyje padėtimi besirūpinančius Lenkų politikus ir Euro Parlamento narius dar atsargiau vertinti Lietuvai primetamus kaltinimus.

    Mergytė totaliai klysta. Vienas mūšis laimėtas, bet tai nereiškia, kad ir karas laimėtas. Lenkai, už Lietuvos užsiėmė – konkrečiai. Tai reiškia, kad jie neatsiknis, kol rimtai į dantis negaus. Taip kad ruoškimės ir tolesnei konflikto eskalacijai.

    • Ypatingai teisingas yra jūsų priešpaskutinis sakinys.
      Siūlyčiau dabar, po šios pergalės, ne daryti jiems jokių nuolaidų, o toliau juos presinguoti:
      1. panaikinti visas tautines mokyklas;
      2. panaikinti tautines partijas.
      Nes žmones turime ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims.

  2. Tik labai aiški ir principinga pozicija gali atgrasyti ivairių šalių imperialistus bei kosmopolitus nuo norų puldinėti Lietuvą.

  3. Patrimpas:

    Labai geri komentarai, tokių absurdų pasaulyje mažai, kai už savo biudžeto pinigus rengiama buvusių okupantų penkta kolona, kai vargšai, okupacijų aukos tuteišiai, už mūsų mokesčių pinigus lenkinami ir rusinami tose 200 nelietuviškų mokyklų su 115 nuošimčių Lietuvos biudžeto finansavimu, lyginant su lietuviškomis mokyklomis, kurios būtent ir yra tautinės mažumos mokyklos, tame pseudo-lenkų šovinizmo fone

  4. Gintaras:

    Straipsnis gerai apgalvotas ir pozityvus, tačiau yra viena reikšminga klaida, kuri rodo, kad Radvilė dar ne iki galo supranta Lenkijos ir Lietuvos santykių padėtį. Ne Lietuvos institucijos nusprendė perduoti bylą dėl pavardžių rašymo tarptautiniam teismui, o Lenkijos Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su lenku eurobiurokratu Vardynu parengė skundą ir per Lietuvai nelojalią teisėją Vilniaus apylinkės teisme suorganizavo šią akciją. Daug pastangų Lenkijos politikai įdėjo į šį reikalą, tačiau … kaip visuomet, persistengė.

  5. _ėmė spausti Lietuvą, kad ši savo raidyną papildytų nelietuviškomis raidėmis … ir leistų lenkams savo pavardes rašyti lenkiškais rašmenimis._

    Acakimas Lenkijai dėl paklausymo dėl galimybės lietuviškuose pasuose lenkais laikančių save žmonių pavardes ir vardus rašyti lenkiškomis raidėmis:

    Tai bus įmanoma, kai bus sujungti į vieną bendrą raidyną du raidynai – lietuviškas ir lenkiškas.

    Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:
    Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž.

    Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės: a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.

    Sudėjus į vieną – gautųsi tokia lietuviškai lenkiška abėcėlė iš 42 raidžių:

    a, ą (lietuviška), ą (lenkiška), b, c, č, ć, d, e, ę (lietuviška), ę (lenkiška), ė, f, g, h, i, į, y, j, k, l, ł, m, n, ń, o, ó, p, r, s, š, ś, t, u, ų, ū, v, w, z, ž, ź, ż.

    Tik liks problema – kaip sureaguoti, skaitant lietuvišką tekstą, į raidžių junginį SZ, CZ ir panašiai. Skaityti “sėzė”, “cėzė”?
    Kaip skaityti raidę W? Kaip dvi V raides – tipo “vėvė”?
    Jeigu tekste bus parašyta vengriškas vardas “Tomasz Szarka” – jį skaityti vengriškai “Tomas Sarka” ar lenkiškai “Tomaš Šarka”? Kaip tekste perspėti skaitytoją, kad nesuklystų?

  6. Lietuvoje nėra lenkiškų etnografinių žemių;
    Lietuvoje nėra lenkiškų etnografinių toponimų ir hidronimų;
    Lietuvoje nėra etninių lenkų;
    “Lietuvos lenkais” vadinami vietiniai per prievartą nutautinti lietuviai ir iš Baltarusijos atkelti baltarusiai;
    “Lietuvos lenkai” nėra tautinė mažuma Lietuvoje – teisingas pavadinimas turi būti “tautinė bendrija”;
    “Lietuvos lenkai” nėra Lenkijos respublikos piliečiai;
    “Lietuvos lenkai” buityje kalba rusiškai ir “po prostu”(baltarusių kalbos tarmė);
    “Lietuvos lenkai” lenkų kalbą išmoksta mokykloje;
    Teoriškai įmanomas varijantas, kad kai kuriems Lietuvos piliečiams lenkų kalba yra gimtoji – kai mokykloje išmoktoji lenkų kalba yra vartojama buityje.

    Klausimas: Kokio velnio Lenkijos pareigūnai kišasi į Lietuvos vidaus reikalus?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: