Kalniškės mūšiui – 66 (video) (19)

Kalniškės mūšio minėjimas, kam.lt nuotr.

Kalniškės mūšio minėjimas

1945 m. gegužės 16 d. Lazdijų rajone Kalniškės miške (tuometinės Alytaus apskrities Simno valsčiuje) Sovietų Sąjungos NKVD kariuomenė, talkinant Simno stribams apsupo apie 100 partizanų, vadovaujamų Lietuvos ulonų puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno. Partizanai iš apsupimo prasiveržė tik sutemus. Ši kova pareikalavo labai daug aukų, per kurią žuvo 42 vyrai ir dvi moterys, viena iš jų – snaiperė vado Jono Neifalto-Lakūno žmona Albina Griškonytė-Neifaltienė, slapyvardžiu Pušelė.

1989 m. partizanai perlaidoti Simno kapinėse. Pastatytas paminklas.

Iš priešo apsupties ištrūkti pavyko apie 20 partizanų. Būrio vadui J. Neifaltui-Lakūnui taip pat pasisekė išsigelbėti, bet jis žuvo po kelių mėnesių prie Atesnykėlių kaimo. Partizanų palaikai buvo atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje, po trijų dienų užkasti Simno ežero pakrantėje netoliese Simno kapinių. 1988 m. partizanų palaidojimo vietoje pastatytas kryžius.  Vietą pažymėjo ir kryžių pagamino bei pastatė Kalniškės mūšio dalyvis Edmundas Austrevičius. Po metų partizanų palaikai perlaidoti Simno kapinėse. 1991 metais Kalniškės mūšio vietoje pastatytas paminklas žuvusiesiems.

Kiekvienais metais gegužės viduryje į mūšio vietą Kalniškės miške pagerbti per mūšį žuvusių partizanų atvyksta rezistencinių kovų dalyviai, jų vaikai, tremtiniai, skautai, visi, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai ir ateičiai.

Kalniškės mūšio minėjimas, kam.lt nuotr.

Kalniškės mūšio minėjimas |kam.lt nuotr.

Ir šiais metais, gegužės 15 d., prieš 66-erius metus žuvusiems Kalniškės mūšyje pagerbti ir atminti mūšio vietoje buvo surengtas minėjimas, vyko patriotinių dainų šventė „Te skamba dainos milžinkapių šaly“.

Renginyje dalyvavo krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė–Levickienė, Lazdijų rajono savivaldybės atstovai, vietos meno kolektyvai, Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos pagrindinės ir Šeštokų vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Minėjime dalyvavo Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono (Alytus), Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono (Marijampolė), Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinės šauliai.

Siekiant įamžinti šį svarbų mūšį Krašto apsaugos ministerijos pasitarimų salei buvo suteiktas Kalniškės vardas. Čia eksponuojamas žemėlapis su pažymėta mūšio vieta, mūšio aprašymas, paminklo žuvusiems Kalniškės mūšyje nuotraukos.

Kalniškės mūšio minėjimas, kam.lt nuotr.

Kalniškės mūšio minėjimas | kam.lt nuotr.

Laisvės kovotojas Juozas Lukša-Daumantas knygoje „Partizanai“ apie Kalniškės mūšį rašė:

„Pietų Lietuvoje vienos iš gyventojų pasakoti mėgiamų kautynių yra žinomos Kalniškių vardu – dažnai lietuvio prisimenamos keliose liaudies sukurtose dainose. Jos įvyko 1945 metais gegužės mėnesį Kalniškių miškely, kur 80 partizanų, vadovaujami Lakūno, per kelias valandas sunaikino su viršum 400 enkavedistų .

Šiose kautynėse šalia vyrų lygiai drąsiai pasirodė ir moterys. Lakūno žmona (buvusi mokytoja) per visas kautynes drąsiai kovėsi, pavaduodama kritusius kulkosvaidininkus, neišleisdama iš rankų kulkosvaidžio net tada, kai ją per abi kojas sužeidė. Šalia jos lygiai drąsiai kovėsi partizanė Pušelė.

Įsitvirtinusius Kalniškės miško aukštumoje partizanus puolė dešimteriopai didesnės enkavedistų pajėgos, atžygiavusios iš Simno. Kautynės virė kelias valandas, bolševikams bandant įsibrauti į partizanų pozicijas. Visi puolimai sugniužo į kietą pasipriešinimą, kalnagūbrį nusėjant vis naujomis aukomis.

Tik baigdami amuniciją, partizanai iš gynimosi perėjo į veržlų puolimą ir, paskutinėmis šovinių saujomis pralaužę gilius bolševikų žiedus, kurie supo partizanus, išsiveržė į laisvę.

kalniskes4-kam-lt

Kalniškės mūšio minėjimas | kam.lt nuotr.

Miško kalnagūbryje amžiams liko ilsėtis dalinio vadas Lakūnas, jo žmona, Pušelė ir didesnioji kitų kovotojų dalis. Jų paskutinę Lietuvai maldą liaudis įamžino dainos žodžiuose, kurie vaizdžiai nusako šiandien žudomos tautos tragediją:

Sese, pink vainiką žalią,
Atnešk paslapčia,
Broli, juodą medžio kryžių
Pastatyk nakčia… “

Laisvės daina „Kalniškės mūšis“

Muzika ir daina iš CD albumo skirto Lietuvos Sūnums kritusiems nelygioje kovoje su rusų okupantais 1944-1969 metais „Už laisvę , Tėvynę ir Tave“. Dainuoja aktorė ir režisierė Ieva Stundžytė kurios seneliai buvo politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai. Ievos mama gimė Sibire. Ievos močiutė yra daugelio laisvės kovotojų dainų žinovė. 

KALNIŠKĖS MŪŠIS

Tu su pumpurais palikai sodus,
Tad sugrįžk aplankyti žiedų,
Argi tu jų dar nepasiilgai,
O gal seka, sugrįžti baugu. // 2k

Pasakyk, laukiamasis, kada grįši,
Ir kuriam man klūpoti lange,
Kuriuo takeliu tave pasitikti,
Saulei leidžiantis, o gal ryte. //  2k

Šiandien Kalniškės mišką apsupo
Tūkstantinė kareivių minia.
Jie ginkluoti iš fronto sugrįžo,
Kai su vokiečiais baigės kova.

Atidarė jie pragaro ugnį
Prieš artojus, gimtinės laukų.
Jų vardai užu auksą samdyti,
Negailėjo, neskaitė aukų.

Labai daug žuvo mūsų brolių,
Daug beginklių – mažai šovinių.
Na, ir jėgos siaubingai nelygios,
Apsuptiems neleido sulaukt draugų. // 2k

Ant pievelės, kur balo mūs drobės,
Prie upelio, kur skalbdavom jas,
Žuvo mano brolelis jauniausias,
Jo lavoną ten rusai atras.

Rankas laužė senoji motulė,
Žuvo jos vienturtelis sūnus.
Jį palaidos stribai dilgėlynuos,
Pasiguost jai net kapo nebus. // 2k

Negrįš broliai, negrįš bernuželiai,
Nei tėveliai mažyčių vaikų.
Nerymokit languos, nei prie vartų,
Nesugrįš žiedais klotu taku. // 2k
Nesugrįš žiedais klotu taku…

Kategorijos: Istorija, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *