Ketvirtadienio Perkūnkalbė (10)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Lietuva yra niekinama nepelnytai. Lietuviai niekina patys save. Taip paprasčiausiai yra. Vietoj įkvepiančios Perkūno jėgos, einančios per kūną, mes pasirenkame vargšų invalidų vaidmenį. Turėtumėm sakyti, kad mes galime viską, kad galime įveikti pačias didžiausias kliūtis, tačiau sakome (ypač viešojoje erdvėje), kad viskas yra blogai, kad Lietuva nepajėgi to ir ano padaryti. Kitaip tariant, nepajėgūs mes patys.

Vis dėlto ketvirtadienio Perkūnas skelbia, kad esame viena pajėgiausių tautų. Kai baudžiauninkais paversta tauta, turinti labai mažai inteligentų, 1918 metais paskelbė savo nepriklausomybę, tai atrodė tarsi stebuklas daugeliui. Tą kartą žydų tauta paėmė iš mūsų pavyzdį. 1918 metų lietuviai tapo atspirties tašku žydams sukurti savo valstybę Izraelyje – pirmieji prezidentai buvo litvakai. Mūsų tauta ne tik įkvepia, bet ir gali daugiau, nei atrodo.

Švedų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje korupcija yra mažesnė nei Estijoje ir Latvijoje, o juk Estiją šiuo metu žiniasklaida parodo kaip labiausiai besivystančią Baltijos regiono valstybę.

Mes turime ir kitų teigiamų dalykų, bet esame linkę nuvertinti save. Pats laikas pažvelgti į stiklinę kaip į puspilnę ir pamiršti pustuštę. Turime visas galimybes veikti, tik gal bijome? Petras Babickas savo „Pagonio maldoje“ skelbė, kad te trenkia Perkūnas tuos, kurie yra bailiai…

Kategorijos: Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , .

10 komentarų

  1. Algis:

    Labai gera perkunkalbe, mums sia menkavertiskumo invalido kompleksa psichologini yra ikalusi baznycia, kad reikia visko bijoti tame tarpe ir baznycios Dievo buti nuolankiais ir panasiai ir po sei dienai tai mokina daryti, kad zmones galetu valdyti, manyje prabudusi svento azuolyno gile sulauze baznycios kriksto anspauda ir as stengiuos zmones nusviesti parodyti kelia suteikti informacija pazadinti ir juose svento azuolyno gilias, kad nusimestu baznycios uzdetus anspaudus ir nebijotu ir nesigailetu tai ka daro savam ir visuomeniniam gyvenime…bet as tai darau su meile be baimes, kad busiu isvadintas visaip, ir be jokios prievartos tiesiog papasakoju ka zinau ir nueinu toliau, jei bus lemta tas zmogus prabus, o jeine tai dar miegos ilgai ir saldziai kol koktu pasidarys…

  2. leitis:

    Šį kartą – nei pridėsi, nei atimsi. Trumpai ir aiškiai. Pagarba.

  3. Ievaras:

    Kad tavy, Migle, grausmas nutrenktų!

    “Lietuva yra niekinama nepelnytai. Lietuviai niekina patys save.”
    “…mes pasirenkame vargšų invalidų vaidmenį.”
    “…bet esame linkę nuvertinti save.”

    Nežinau ką įvardini ‘MES”, nerašyk už visus. Rašyk: AŠ niekinu save, aš pasirenku invalidų vaidmenį, esu linkusi nuvertinti save. jei rašai už romuvius, tai taip ir įvardink. Priviso tokių rašliavotojų apie lietuvių savęs niekinimą.

    • Saulius:

      Ievarai, bičiuli, kokia vapsva Tave įkando? Įsiskaityk į Miglės tekstą atidžiau, prisimink apskritai žiniasklaidos formuojamą lietuvio paveikslą ir pasidarys aišku, dėl ko Miglei širdį gelia. O dėl Tavęs, tai net nekyla abejonių – ne apie patį šios mintys.

      Būdamas savyje tvirtas gal galėtum patalkinti (ne Miglei, o bendram reikalui)- parašyti kokį uždegantį tekstą, žadinantį vidines lietuvio galias. Miglė bando, daro – padėkim,jei jaučiamės turį galių.

      • Ievaras:

        Sauliau, aš šį tą išmanau apie įtaigą. Visai nesvarbus straipsnio turinys ir ką juo norėta pasakyti, svarbu kaip rašoma. Miglė tokiais ‘išsireiškimais’ užveda liūdesį, nepasitikėjimą. Tokios būsenos žmonės nepakils. Miglei kartą kitą parodžiau jos klaidas, atsakas buvo labai aštrus. Pažiūrėsim kieno ‘ginklai’ aštresni 😀

        Dėl straipsnių. Jie naudos neduos. Turiu kitus sumanymus. Šioje svetainėje teigiami pokyčiai prasidės, jei ‘deginsite ant laužo’ partkomų palaimintus 1967 metais ‘romuvius’.

        Sauliau, nesupratau tavo išsireiškimo: “…apskritai… formuojamą…” Pritrūkai lietuviškų žodžių? Apskritai…

        • Jei straipsniai neduoda naudos, tai kam tada juos narstai ir siūlai kaip rašyti. Tikrai pabandytumei pats užuot aušinęs burną kitų mokymui. Žinančių kaip reikia – daug, darančių – nė.

          • Ievaras:

            Jau esu girdėjęs tokią nuomonę: “Bet romuviai tai nors kažką daro!”
            Numanau kokiais tikslais ‘darote’, tai ką pridarėte reikės ilgai taisyti, kad žmonės nežiūrėtų į protėvių pasaulėžiūros sekėjus, kaip į juokdarius.

            Vėl atsitiktinai žiūrėjau Z.Kelmickaitės laidą su V.Lansbergiu, dar kažkokiu ir J.Vaiškūnu – o, Dieve, jis nesupranta ką kalba pasiėmęs kelis lentgalius! Galiausiai Kelmickaitė ‘vyrus’ apibūdino kaip labai ‘seksualius’ – išsiversk į liet. kalbą, kad suprastum 😀

  4. lamatas:

    Na gal nereikėtu iš karto griausmu trenkti.Nors gal “mes”iš tikro tik tautos dalis.Bet kad ji yra ,tai tiesa.Šiaip puikus straipsnis.Šaunuolė.

  5. Vilmantas Rutkauskas:

    Atrodo, kad gyvenime daugelis įvairių atvejų esa žmogiškai bailūs ir dvilypiai – mintimis ir darbais – savisauga išgyventi gyvenant egoizuojantis.

    Mat mes fiziškai nesunkiai pažeidžiami.
    Dvasiškai – nestabilūs įvairiai stabilizuotis.

    Viską sutvarko Ugnis – anot Jono Trinkūno.

  6. prie ko čia perkūnkalbė?:

    Perkūnkalbė šiaipsau, nes pasakius A, “pamiršta” pasakyti B. O jei “pamiršta” B – tuomet perkūnkalbė net nebėra perkūnkalbė, tik šiaip kalbelė, nes bevertė. Prašau giliau pažvelgti į šias citatas: “Lietuviai niekina patys save. Taip paprasčiausiai yra”, “…mes pasirenkame vargšų invalidų vaidmenį…”, “…sakome (ypač viešojoje erdvėje), kad viskas yra blogai, kad Lietuva nepajėgi to ir ano padaryti… nepajėgūs mes patys…”. Tad ir klausiu gerbiamos Miglės – jei susitapatini su “MES”, kodėl tuomet savo žodžiais niekini save?, kodėl niekini mus? – tuos kitus, kurie su “anais” MES nesitapatiname ir neturime nieko bendro? Mes jaučiame skirtumą tarp mūsų ir anųjų “MES” – anieji falsifikuoja mūsų praeiti, pakeitė mūsų dievus į dievų dievą dolerį, eurą, sterlingą. Anieji mus niekina ir viską daro, kad kuo ilgiau mes nepakiltume, kad kuo ilgiau būtume aptemusios sąmonės būsenoje, susitapatindami su anaisiais ir sakydami, kad anųjų tautos naikinimo darbelius darome mes, kad mes renkame artistus ir korumpuotuosius, kad mes nei dirbti, nei gyventi normaliai nemokame, o tik skolon, praskolindami ne tik savo, vaikų, anūkų ir būsimų kartų ateitį, kad mūsų tokia ir moralė, jei prievartaujame vaikus ir tt. Aš tokių nei renku, nei bičiuliaujuosiu su jais, nei praskolinau save dievui doleriui. Todėl paklausiu jūsų, Migle, tiesiai – kodėl jūs, Migle, su savais, kuriuos vadinate MES, tokius renkate? kodėl leidžiate jiems vogti net ne milijonais, o milijardais ir vėl skolintis mūsų vardu? kodėl leidžiate prievartauti vaikus? ir tt. Nes mes ir anieji “MES” normalioje situacijoje neturime jokio santykio ir jokių sąlyčio taškų – tai akivaizdu, kaip kad nesusieina diena ir naktis, kaip kad nesutampa minus 20 laipsnių šalčio ir plius 20 laipsnių karščio, kaip nesusimaišo ugnis ir vanduo – visa tai yra atskiri ir priešpriešiniai reiškiniai. Į Miglės perkūnkalbę galima būtų pažvelgti ir iš kitos pusės. Žinia – geriausia kitą auklėti pavyzdžiu rodant savęs auklėjimą- taip, atseit, labai mandagu. bet ne tik mandagu… Tokį atvejį rusiška perkūnkalbė nusako labai paprastai: mušk savus, kad kiti bijotų. Taigi, ir šiuo atveju grįžtame prie pradžios – visi mes muškimės save į krūtinę ir sakykime “…ir atleisk MUMS MŪSŲ kaltes…” – juk mušti ir koneveikti save yra taip krikščioniška… bet tuomet prie ko čia perkūnkalbė?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: