R.Žiliukas. Tiems, kurie partizanų kovose pirmiausiai mato išdavystes (12)

Rimvydas Žiliukas

Rimvydas Žiliukas

Blaiviai mąstantys prancūzai, serbai, lenkai, italai ir visi kiti gerbia savo partizanus. Išgirdus žodį „saulė“ normaliam žmogui kyla asociacijos „šiluma“, „šviesa“. Išgirdus žodį „žiema“  – „sniegas“, „šaltis“ ir pan. Išgirdus  žodį „partizanas“ normaliam žmogui kyla asociacijos „didvyris“, „kova už laisvę“ , “pasipriešinimas okupantui” ir pan. O jei išgirdus žodį „partizanas“ žmogui kyla asociacijos „išdavystė“, tai reiškia, jog su tuo žmogum yra kažkas negerai, jog yra paveikta to žmogaus psichika.

Plačiau apie tai galima pasiskaityti literatūroje apie vergo sindromą, apie tai, kaip pagrobtieji įkaitai būdami su teroristais ilgainiui persisunkia pagrobėjo ideologija, kaip jie normalią žmonių kalbą pakeičia  okupanto terminologija. Stribus jie ima vadinti liaudies gynėjais, partizanus – banditais. Šitaip supainiojus gėrio ir blogio sąvokas, sukeitus jas vietomis yra iškreipiama žmogaus psichika. Toks žmogus smurtą ir terorą ima laikyti normaliu dalyku. Jis praranda savo tapatybę, tampa mankurtu su baudžiauninko savimone.

Tą patį galima pasakyti ir apie tą, kuris partizanų pasipriešinime nemato esmės, o partizanų kovoje mato pirmoje eilėje išdavystes. O tai, dėl ko žmonės aukojo gyvybes, jis nepastebi.

Norėčiau kalbėti faktų kalba. Pagal amerikiečių partizaninio karo specialistų teorijas Partizanai gali priešintis okupantui tik tuo atveju, jei yra keturios būtinos sąlygos: bent vienos didžiosios valstybės  parama tarptautinėse organizacijose, draugiškos valstybės materialinė parama ginklais, pinigais ir pan, siena su draugiška valstybe, kurioje partizanai galėtų pasigydyti, pailsėti ir gyventojų parama. Jei bent vienos iš šių keturių sąlygų nėra, tai pagal amerikiečių teoretikus   partizaninio karto negali būti. O  Lietuvoje buvo tik viena vienintelė sąlyga iš tų keturių – gyventojų parama. Ir vis tik partizaninis karas Lietuvoje vyko visą dešimtmetį. Todėl aš partizaniniame kare pirmiausiai matau tai, kad mes, paneigdami amerikiečių partizaninio karo teoretikų dogmas, įrodėme, jog kietasprandžiai lietuviai ištisą dešimtmetį sugeba kovoti net ir tada, kai amerikiečių požiūriu kovoti yra neįmanoma.

Skirtingai nuo tų, kurie partizanų kovose mato vien išdavystes, aš pirmiausiai matau tai, kad palyginus su kitomis tautomis lietuvių tarpe išdavysčių procentas buvo nepaprastai mažas. Jei dauguma patekusių į kontržvalgybos rankas rusų, amerikiečių, gelbėdami savo gyvybes ir bijodami kankinimų sutikdavo bendradarbiauti, tai didžioji dauguma lietuvių partizanų verčiau žūdavo ar nusižudydavo. O į nelaisvę patekdavo vienetai, dažniausiai būdami be sąmonės. O jei lietuvių tarpe išdavikų procentas būtų buvęs toks, kaip kitose tautose, tai  partizaninis karas Lietuvoje būtų užgesęs po poros metų. O juk reikia nepamiršti dar ir to, jog Lietuvoje kankinimai grėsdavo ne tik patiems partizanams, bet ir jų artimiesiems.

Tiems, kurie lietuvių pasipriešinime mato pirmiausiai išdavystes, galiu dar priminti, jog sovietiniais laikais visokios rusų, ukrainiečių, lenkų, čekų, bulgarų , rumunų , rytų vokiečių pogrindinės antisovietinės organizacijos būdavo susekamos ir likviduojamos per keletą mėnesių. Rekordininkai būdavo tie, kuriems pavykdavo išsilaikyti pusantrų metų. O lietuviai, pogrindinės Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos ir kitų antisovietinių patriotinių leidinių leidėjai, dirbo ištisus  du dešimtmečius iki pat Nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais. Toje veikloje (medžiagos rinkime, popieriaus, šriftų, dažų įsigijime, spausdinime, leidinių platinime) dalyvavo dešimtys žmonių ir jų tarpe neatsirado nei vieno išdaviko. Ta spaustuvė dabar yra muziejus Saliuose prie Kauno. Jos pavadinimas „ab spaustuvė“  yra sudarytas pagal  įkūrėjų pasišventėlių Vytauto Andziulio ir Vytauto Bancevičiaus pavardžių pirmąsias raides. Ši „ab spaustuvė“ buvo įrengta Salių kaime, stačioje Neries pakrantėje esančiame Vytauto Andziulio sodo name. Važiuoti ten reikia iš Kauno dešiniuoju Neries krantu Lapių link. Sprendžiu, kad daugelis tų, kurie lietuvių tarpe pirmiausiai mato išdavikus, apie tą Salių kaime esantį muziejų „ab spaustuvė“ nėra net girdėję. Spėju, kad ten nebuvote ir savo vaikų, anūkų ten taip pat nenuvežėte? Atvažiuokit pamatykit, gal tada susimąstysit?

Pasirodo Lietuva yra ne tik stipriausių pasaulio žmonių kraštas (turiu galvoje Žydrūną Savicką). Pasirodo Lietuva yra ir stiprios valios, tėvynmylių kraštas, kuriems visoje Sovietų imperijoje iki pat Elbės neatsirado nieko panašaus. Tai gal nereikia pliaukšti vien tik apie partizanų, pasišventėlių, kovojusių su sovietine imperija, išdavystes?  Išdavysčių, aišku, buvo, bet dešimteriopai  mažesnis procentas negu kitų tautų. Gal pamatykim realų gyvenimą, pamatykim ir gražiąją savo istorijos pusę, kuriai analogų aš nežinau? O gal Jūs žinot? Tai klokit faktus ant stalo. Bet tik faktus, o ne kagėbistinę propagandą.

Kategorijos: Istorija, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

12 komentarų

  1. Vilmantas Rutkauskas:

    Kai prie Kauno pilies statomas okupantų simbolis-paminklas popiežiui Jonui II, tai šis straipsnio autorius nieko ir nedaro, kad šio okupantų balvono ten neatsirastų.

    Tad nereikia čia – lia lia – pamokančiai mokytojauti apie vergo ar baudžiauninko sindromą, kuriuo pats, autoriau, ir dvelki.

  2. lamatas:

    Geras ir teisingas straipsnis.O pyktis ir kitų žeminimas naudos tikrai neduos.Kas dėl stabmeldžių stabo prie Kauno pilies ,tai nemanau kad ilgai stovės.Kai Tauta griš prie Dievo,jie taps nebereikalingi.Tik reikia daugiau meilės tarpusavyje ,ir palaikymo-tada ir darna ateis .

  3. Vilmantas Rutkauskas:

    Jeigu man siūlai palaikyti okupantus, tai žinok, kad nesu DARNAS.

    Kažkada viename iš komentarų man įsiminė
    Jono Vaiškūno gan filosofiškas parašymas, kad nuo DARNOS iki DURNOS – vienas žingsnis. Ši laki pusfrazė – diagnozės požiūriu – kryžiuočių prievartinės in dulkencijos pritaikymui lig šiol dulkinama kvaištelėjusiai prikvakusiai Lietuvai.

    Įsivaizduok, Tave ir Tavo protėvystę okupantai dulkina, o tu sakai:
    Reikia daugiau meilės…ir bus DA(u)RNA.

  4. Ievaras:

    “Tai klokit faktus ant stalo. Bet tik faktus…”

    “partizanus, normaliam, asociacijos, okupantui, psichika, literatūroje, sindromą, teroristais, ideologija, okupanto terminologija, Stribus, partizanus – banditais, terorą, normaliu, mankurtu, faktų, partizaninio, specialistų teorijas Partizanai, okupantui, organizacijose, materialinė, teoretikus partizaninio, teoretikų dogmas, procentas, kontržvalgybos, sovietiniais, antisovietinės organizacijos, likviduojamos, Rekordininkai, katalikų bažnyčios kronikos, antisovietinių patriotinių, šriftų, muziejus, Sovietų imperijoje, realų, istorijos, analogų, faktus, faktus, kagėbistinę propagandą”

    “iškreipiama žmogaus psichika…. Jis praranda savo tapatybę, tampa mankurtu su baudžiauninko savimone.”

  5. Vilmantas Rutkauskas:

    Nieka nepalaikau nei okupantų, nei apgailėtinai suklupti ar patogiai tarpti besiglaudžiančių žydkrikščionybei vergsindrominių kolaborantų.

  6. Mtkolas:

    O jei man partizanai asocijuojasi su alkoholikais, vagimis ir prievartautojais? Vadinasi, aš prastai mąstau? Netgi, jei mano požiūrį REMIA FAKTAI?
    Žinoma, tokioje Lietuvėlėje madinga apsimesti patriotu ir užmerkti akis, kai tiesa per daug badosi. Ne visi miško banditai buvo didvyriais, todėl derėtų su tuo susitaikyti visiems pseudopatriotams. Sako, atsidavusiu veidu ir šventeiviška elgsena net ir patį velnią paslėpsi, gal tą ir daro visi pseudopatriotai, garbinantys jų įsivaizduojamą partizanų idealą.

    Tikras patriotas turi mokėti pripažinti savo tautos klaidas ir iš jų mokytis. Tikras patriotas turi matyti, kai tauta pūva ir tam priešintis, veikti, o ne aklai postringauti apie tai, kaip viskas gerai ir gražu, bei grūmoti pirštu ant įsivaizduojamų priešų.

    • suomis:

      Klausyk Mtkolai – juk tu esi absoliutus kretinas, tai kuriąm galui, tu klaviatūros mygtukus spaudai. Juk, tu asile turi teksto suvokimo problemų, dėl to prieš kažką teigdamas, bent veizolus prasitrink ir pasižiūrėk apie ką tekstas parašytas.

    • Ievaras:

      Mtkolai, pasvarstykim be jausmų.

      Kai gimiau jau buvo susidorota su pasipriešinimo kovotojais. Tad galiu daryti išvadas tik iš žmonių pasakojimų ir viešai skelbiamų duomenų. Tarybinai ideologai apie 50 metų atkakliai viešai (ir gandais) aiškino esą kovotojai buvo banditai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę paaiškėjo rusų pakalikų ‘istrebitelių’ žvėriškumai. Net paaiškėjo, kad jie siautėdami dar ir apsirengdavo lietuviškomis uniformomis! Gyvų liudininkų mažai liko.

      Atmeskime abiejų pusių kaltinimus nusikaltimais. Dėl ko vyko kova?

      Vieni kovojo su atėjūnais ir jų pakalikais už savo Tėvynę.
      Kiti kovojo už komunistinę pasaulėžiūrą atneštą rusų.

      Kodėl dabar komunistai ir jų vaikai taip lengvai atsisakė savo įsitikinimų? Tada reikėjo žudyti tautiečius dėl įsitikinimų, o dabar nebereikia įsitikinimų, patys pasidarė kapitalistais – buožės!

      • Mykolas:

        Mano partizanų suvokimas sudarytas iš dviejų šaltinių. Visų pirma istorikų darbų, antra – iš žmonių, kurie tuo metu tame dalyvavo, pasakojimų. Mano senelį norėjo sušaudyti patriotiškai nusiteikę partizanai, nes senelis pasielgė niekšiškai ir siekė išsilavinimo Vilniuje, todėl jam grįžus į gimtas vietas – buvo prie sienos pastatytas už tai. Mano močiutės giminaičius prie jos akių patriotiškai nusiteikę partizanai sušaudė, nes matė, kad tą dieną atėję rusų kareiviai iš jų prisiplėšė maisto, taigi argumentas buvo toks: “nesugebėjot paslėpt maisto nuo rusų, būsit sušaudyti”. Taip pat, mano senelių bendraamžiai prisimena, kaip ateidavo girti partizanai dar alkoholio reikalaudami, grasindami ginklas. Rusų armija nebuvo auksinė, ne. Bet partizanai irgi. Nors šią tiesą stengiamasi nuspalvinti kitaip, juos perteikiant kaip besąlygiškus didvyrius. Toks požiūris nėra patriotiškas.

  7. povilas:

    Man regis, kad paminklas santakoje atneštosios religijos propaguotojams tikrai ne vieta. Tą turėtų ir Jonas suprasti. Dėl p.Žiliuko: suprantamas jo patriotizmas, bet jo kategoriška veikla, kad Kauno pilis nebūtų atstatyta atrodė ne tik juokingai, bet kenksmingai. Žodžio prasmių partizanas-banditas, darna-durna kaitaliojimas ir dibtinis sumaišymas yra gudriai apgalvotos propagandinės mašinos rezultatas. Vieni tam pasidavė, kiti – ne, atsilaikė. Lieka vienas kelias -atsilaikyti. Yra ir paprastai paaiškinamų reiškinių.

  8. Algmantas:

    Viskas, ką gerb. R.Žiliukas parašė — yra tiesa.
    Tik norisi ta proga padaryti pastabą, jog
    mūsų laikais partizanus šmeižia — netiek buvusieji
    rusų bolševikų parankiniai, kiek — dabartinių globalistų
    ( liaudiškai vadinamų “liberastais” ) nurodymų vykdytojai.

    R.Valatka su kompanija — stengiasi įteiginėti Lietuvos
    jaunimui pasidygėjimą Lietuvių tauta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: