Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video)

Balandžio 23–24 d. Kulionyse, šalia Molėtų astronomijos observatorijos esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, jau penkioliktus metus iš eilės, pagal senovinius papročius, bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė.

Nuo to laiko, kai 1996 metais prie Lenktinio ežero kranto prisiglaudusioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla, pavasario šventė Jorė čia švenčiama kasmet. Į šventę kviečiami visi, kas nori įsijungti į pavasarinį gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti galių visiems metams iš sprogstančių pavasarinės gyvybės pumpurų.

Balandžio 23 d., šeštadienį, rengiama tradicinė talka, tvarkoma šventvietė, pirmąją pavasario žaluma puošiami šventiniai vartai, Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpai, į Labanoro girios pakraštyje metai iš metų kylančią Perkūno šventovę vežami lauko akmenys. Po darbų visi protėvių papročiu bus pakviesti išsiperti lietuviškoje pirtyje.

Vėliau Vilniaus Romuvos nariai visus norinčius mokys sutartinių giedojimo paslapčių.

Pavakaryje norintys sužinoti daugiau dangaus paslapčių rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje – čia etnoastronomas ir Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas pasakos apie senovės baltų pasaulėžiūrą ir jos reikšmę žmogui seniau ir dabar.

Saulei nusileidus ir sutemus, nepakartojamą reginį šventės dalyviams dovanos „Ugnies ženklų“ žmonės. Paskui bus dainuojama ir šokama iki pažaliavimo – kol pirmieji tekančios Saulės spinduliai nušvies pirmąja pavasario žaluma pasidabinusias medžių viršūnes.

Šventės antrosios dienos rytą bus užkaistas didelis apeiginis šventinio viralo katilas, o 11 val. visi apeigų dalyviai rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, tam, kad iš ten darnia eisena lydima „Kūlgrindos“ dainų ir būgnų žygiuotų į Želvų ežero kyšulyje dunksantį, seną kaip Pasaulis, Kulionių piliakalnį.

Ten giesmėmis ir apeigomis bus pagerbtas Lietuvos laisvę gynusių karžygių atminimas bei visų iki šiol gyvenusių mūsų protėvių vėlių išmintis ir galia. Kiekvienas pasiryžęs įkvėpimo ir išminties semtis iš mūsų tautos dvasinio paveldo, galės susirinkusiųjų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje įsišvęsti į Romuvius.

Priesaika, Sauliaus Kvietkos nuotr.

Tuomet senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ kariai sukryžiuos kalavijus, trumpam atgaivindami atmintyje tikrą čia vykusių kovų už mūsų kraštą vaizdą, ir taip ne žodžiais, o darbais ir tvirtu pasiryžimu, pagerbs už mūsų gyvenimą čia ir kitur kritusių pilėnų atminimą.

Užsidegę deglus nuo piliakalnio aukuro visi darnia grandine grįš užkurti šventės aukuro Dangaus šviesulių stebykloje. Čia bus aukojama seniesiems baltų dievams, dėkojama už Visatoje palaikomą gyvybę ir teikiamas pavasarines galias bei gėrybes, giedamos apeiginės giesmės.

Bus pagerbti ir palaiminti vaikai, gavę Jorės, Jorio, Jorigės, Jorūno, Jorūnės ir kitus jorėniškus vardus…

Joručiai ir joriukai, Sauliaus Kvietkos nuotr.

Paskui kiekvienas šventės dalyvis, tardamas iškilmingus linkėjimus Perkūno šventovei, aukos savo atvežtąjį lauko akmenį.

Vėliau visi kartu ragausime didžiuliame katile visą šventę virusį apeiginį viralą, supsimės, šoksime ir dainuosime….

Joručiai, Sauliaus Kvietkos nuotr.

„Nebus čia linksminančių koncertų ar žiūrovus užimančių pasirodymų. Bet bus visus apjungianti ir suvienijanti pavasarinė dieviška gamtos galia – Jorė. Pasitikdami ir išgyvendami šią gamtos šventę, pasisemsime jėgų visiems metams, gausime postūmį eiti pirmyn, kurti Darną. Kunkuliuojantis pavasarinis kūno nerimas Jorės dieną turės virsti dvasios Galia ir užpildyti mūsų sielas atgaivos ir stiprybės jausmu.

Todėl paskutinį balandžio savaitgalį kiekvienais metais ir kviečiame visus švęsti mūsų protėvių šventę Jorę“ – sako vienas pagrindinių šventės rengėjų etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.