Seime įvyko klaũsymai dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (video) (17)

Klausymuose pasisako Seimo teisės departamento atstovė Marytė Bagdonavičienė

Seimo teisės departamento atstovė M. Bagdonavičienė

Vakar, balandžio 20 d., Lietuvos Respublikos Seime įvyko klaũsymai dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto.

Dar pernai 2010 04 08 d. Seimas atmetė Vyriausybės teiktą įstatymo dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis projektą galintį prieštarauti Konstitucijai, kadangi jame buvo siūloma leisti Lietuvos piliečio pase piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad: „pasas yra dokumentas, patvirtinantis asmens pilietybę ir jo priklausomybę šaliai, todėl visi užrašai pase turi būti rašomi valstybinės (lietuvių) kalbos rašmenimis.“

Atsižvelgęs į tai, jog Vyriausybės siūlytas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucinio Teismo sprendimui, dauguma Seimo narių 2010 04 08 d. po pateikimo pritarė kitam Gintaro Songailos, Ryto Kupčinsko teiktam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIP-1668 , kuriuo taip pat leidžiama LR piliečio pase, esant pageidavimui, rašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis, tačiau tik greta lietuviškais rašmenimis užrašytų asmenvardžių, o ne jų sąskaita.

Seimas pernai buvo nusprendęs, kad šio įstatymo projekto Nr. XIP-1668 galutinis priėmimas turės įvykti 2010 06 08 d., tačiau tai padaryti atidėliojama iki šiol.

Vakarykščiuose Seimo surengtuose klaũsymuose buvo būtent ir diskutuojama apie šį projektą. Skelbiame Sauliaus Noviko videoreportažą iš šio renginio:

____________________________________________________________
Susiję straipsniai:
Šiandien Seime vyks Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto aptarimas

Kategorijos: Kalba, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , .
alko-2-proc

17 komentarų

  1. jaunius:

    Kas dėl čipų, kurie yra asmens tapatybės kortelėse. Jau dabar galima juose įrašyti labai daug informacijos. Čipai labai sparčiai tobulėja. Juose bus galima įrašyti net ir kaip tariama pavardė viena ar kita kalba ir t.t. ir pan.

  2. jaunius:

    Labai gerai, kad buvo videoreportažas. Nustebino daug kalbėjusių, kurie nenusiteikę patriotiškai Lietuvos atžvilgiu. Jie lygtai turėtų krutine stoti už Lietuvą, ginti ją, jos kalbą, kultūrą laviruodami lyg ant peilio ašmenų. Bet yra atvirkščiai: jie laviruoja lyg ant peilio ašmenų, kad būti kuo mažesniais Lietuvos patriotais, lygtai už nebuvimą Lietuvos patriotu jie būtų skatinami kilti karjieros laiptais ar pan.

  3. p.s.:

    Lietuva daug laimėtų, jei į valstybinę tarnybą būtu priimami Lietuvos patriotai, humanitarai jos prestižas labai pakiltų kitų šalių akyse. Lietuvos valdininkai nebūtų nežinia kam atstovaujanti pilka masė.

  4. Alvydas Butkus:

    Mane pritrenkė Irenos Smetonienės nuomonė. O juk lyg ir kolegos esame. Deja…

  5. prūsas:

    Po straipsniu apie šeimos modelį radau komentarą, kuriam visiškai pritariu:

    “As gyvenu su kaciuku ir tai mano seima. Saunu. Kiekvienas zmogus susikuria savo seima, taip kaip ismano, bet VALSTYBE TURI GLOBOTI IR REMTI TIK IDEALIAUSIA VYRO IR MOTERS SAJUNGA, KURIOJE BUS SUKURTOS GERIAUSIOS SALYGOS AUGTI VAIKAMS, BUSIMIEMS VALSTYBES MOKESCIU/PENSIJU MOKETOJAMS. Viskas. Teisybe, pavadinimas popieriuje nelabai ka padeda. Mokesciu mazinimu turi but skatinamos susituokti nutarusios seimos ir KIEKVIENAS GIMES VAIKAS. Mokesciai turi buti didesni zmonems, kurie vaiku neturi(ypac viengungiams vyrams). Prievartos tuoktis nereikia. Bet kai financiskai labiau apsimoka vaikus auginti NEsusituokus, tai…. tada valstybe per istatymus remia nesusituokusias poras ir baudzia susituokusias. Ir vaikai turetu zinoti, kokias seimas valstybe remia, kaip jie savo gyvenima ateityje turi tvarkytis.”

    Įsitikinęs, lygiai tas pats turi būti su patriotizmu Lietuvai:

    Lietuva turi sudaryti normalias sąlygas gyventi visų tautybių žmonėms, bet labiausiai Lietuva turi rūpintis Lietuvos valstybės patriotais.

  6. Rokas:

    Daugelis galvoja, kaip tik apeit konstituciją. O iš Smetonienės jau nebe pirmą kartą girdisi tokia nuomonė. Būtų iš tiesų įdomu pamatyti tas kalbos komisijos pastabas, kur teigiama, kad “originalus” rašymas neprieštarauja lietuvių kalbos taisyklėms ir pan. Gal kas žino kokią nuorodą? Nes įdomu sužinoti apie kokią konkrečią situaciją yra kalba. Jei tos raidės neįvedamos į lietuvių kalbą, o traktuojamas, kaip kitos kalbos raštu užrašymas, tai taip, lietuvių pačiai kalbai neprieštarauja, bet, ta kalba neoficialiai tampa antra valstybine kalba, nes asmenvardis nėra atkuriamas (perskaitomas) pagal lietuvių kalbos taisykles. Tačiau apie tai tada nutylima, klausimas kodėl?
    Bet apie ką tada mes kalbama, nes juk iš tiesų norima įrašyti raidę – “w”, o tai jau būtų iškraipymas.

    Dar pasirodė įdomu, kad “originalus” užrašymas yra užrašymas lotyniškais rašmenimis, net juoką kelia. Taip jau visi kalba apie teisę į “originalų” užrašymą, bet jis pasirodo yra/galimas tik lotyniškais rašmenimis :). Tik, kad tokio dalyko, kaip originalus užrašymas nėra. Taip, asmenvardis yra žmogaus nuosavybė, bet dr.K.Garšva parodė labai gerų pavyzdžių kas yra kas.

    Kalbos komisija turėtų saugoti lietuvių kalbą, o čia šnekėję teisininkai ginti Lietuvos interesus ir jos konstituciją, jie yra kaip Lietuvos advokatai, tad turėtų stengtis vykdyti Lietuvos konstituciją ir Lietuvai išpešti kuo daugiau naudos, nes šiuo atžvilgiu, jie dirba ne Lietuvai, bet atlyginimus moka Lietuva. Tad klausimas kam jie iš vis reikalingi, jei vykdo viską, ką ES pasako, tik bereikalingi etatai.

  7. Stasys:

    Būtų labai gražu, jei dalyvaujantys klausymuose būtų, kiek leidžia juos varžančios aplinkybės, Lietuvos patriotai. To jiems ir linkiu.

  8. savas:

    PVZ.Esu lietuvis,valstybės tarnautojas,pas mane ateina žmogus su pavarde sziczkevicz,kaip man ją perskaityt neįžeidžiant šio piliečio.Jeigu aš perskaitau savo GIMTA kalba,galiu ruoštis teisman už nepagarbą jam.
    Baikim nuolaidžiaut,nejaugi neaišku,kad Vilnijos kraštas nori autonomijos,kuo daugiau nuolaidžiausim tuo greičiau ją turėsim,…………….NEI ŽINKSNELIO ATGAL,YRA DAR REFERENDUMAS PO PERKŪNAIS.

  9. Antanas Kinčius:

    Jei tu esi valstybės tarnautojas, tau eks mokytis lenkų kalbos.

  10. Rokas:

    Antanai,
    o ką tai reiškia, ar tik ne tai, kad lenkų kalba tampa antra valstybine kalba? O atrodo, kas čia tokio, juk tik paprasta “w” raidė :). O kokios tolimesnės pasekmės, vien istorijos interpretavimas, jei mes pripažįstame lenkų kalbą antra valstybine. Galima ir nuspėti :).

  11. Antanas Kinčius:

    Praktiškai taip, lenkų kalba taptų antrąja valstybine.

  12. Strasbūro Teismas:

    Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismas jau nagrinėjo skundus prieš Latviją, kuriuose buvo reikalaujama Latvijos dokumentuose pavardes rašyti nelatviškai.

    Strasbūro EŽTT atmetė reikalavimus Latvijos piliečių pavardes pasuose rašyti nevalstybinėmis kalbomis. Latvijos pilietė ištekėjusi už Vokietijos piliečio Menceno (vok. Mentzen) reikalavo latviškame pase jos pavardę rašyti vokiškai. Jokios pilietybės neturinti bet nuolat gyvenanti Latvijoje rusakalbė Kuhareca (rus. Кухарец) prieštaravo rašybai Latvijos dokumentuose su latviška galūne -a. Visų lygių Latvijos teismai atmetė tokius skundus. Minėtų gyventojų pavardės dokumentuose rašomos latviškai: Mencena, Kuhareca.

    Strasbūro EŽTT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, tokių kaip šalies teritorija, santvarka, vėliava.
    Strasbūro Teismas paaiškino, kad sulatvintų pavardžių vartojimas skundų pateikėjoms nesutrukdė naudotis visomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, įskaitant teisę laisvai išvykti iš Latvijos ir į ją sugrįžti.

    Latvija laimėjo Strasbūre ir Latvijos piliečių (ir pilietybės neturinčių nuolatinių gyventojų) pavardės pasuose (ar kt. dokumentuose) rašomos latviškai, su teisingomis latviškomis galūnėmis. Lenkijos reikalavimai Lietuvai – neteisėti pagal Europos teisę. Lietuva neprivalo savo piliečių pavardes pasuose rašyti nei lenkiškai, nei lotyniškai.

  13. skalvis:

    Kuo greičiau mes padarysime kaip Latvijoje tuo greičiau Lenkija taps be jokių pretenzijų normali kaimynė.

  14. jotvingis:

    Pasirodo Strasbūro Teismas leidžia pavardes rašyti lietuvių kalba. Mums belieka tik atmušti kai kurių savų ministrų ir istorikų ir valdžiažmogių nesibaigiantį norą rašyti pavardes ne lietuviškai.

  15. Lamatas:

    keistas noras laukti kol kas kitas nuspres už musų valdininkus.Tai gal jie mums ir nereikalingi.Bent pinigas liks.O iš vis tokie klausymai neturi būti svarstomi.Kinkų drebinimas nieko nesužavės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *