Šmeižto ir melo banga (7)

www.punskas.pl

Romanas Vieruševskis

Romanas Vieruševskis

Lietuvos Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos susilaukė Lenkijoje vienašalio vertinimo. Veidmainystės žodžių tarė ne tik įvairių krypčių politikai, žiniasklaida, bet ir… žmogaus teisių gynėjas.

Perspausdindami lenkų dienraščio „Žečpospolita“ straipsnį, norime atkreipti dėmesį į stulbinantį mąstymą: reikia reikalauti iš Lietuvos net neįmanomų dalykų, bet bandyti ką nors padaryti dėl lenkų Vokietijoje, kurie neturi net tautinės mažumos statuso, būtų klaidinga, nes gali atsitikti, kad „vokiečiai išduos Vokiečio teisių kortą“ Opolės ar Silezijos vokiečių mažumos atstovams.“ 

Redakcija „Žečpospolitos“ dienraštyje paviešintoms prof. Romano Vieruševskio (Wieruszewski) mintims dėl Lietuvos lenkų blogėjančios padėties nepritaria ir su jomis nesitapatina.

Kokia tarptautinė teisė nustato standartus, apibrėžiančius tautinių mažumų teisių gerbimą?

Prof. Romanas Vieruševskis: Europos žmogaus teisių konvencija, kurią ratifikavo Europos Tarybos valstybės (Lietuva 2000 metais – red.). Nustato standartus, tačiau tai pagrindų konvencija, taigi suteikia tam tikroms valstybėms manevro laisvę ir galimybę interpretuoti. Pavyzdžiui, Lenkija panaikino 5 procentų rinkimų slenkstį tautinių mažumų atstovams, dalyvaujantiems rinkimuose. Neturėjo tokios pareigos ir neturėjo to daryti, nes niekas mums to neprimetė. Tačiau norėjo ir padarė. Be to, yra Europos regioninių ar tautinių mažumų kalbų aplankas, kuris susijęs su gatvių pavadinimų ar tautinių mažumų kalbų vartojimo klausimais. Lietuva jo neratifikavo.

Ar Lenkija paiso tų standartų?

Paiso jų labai gerai, todėl Lenkiją gerai vertina Europos institucijos.

O Lietuva? Ar Lietuvos lenkai teisingai sukilo, kad jie diskriminuojami?

 Aišku, nes Lietuva nesilaiko tarptautinių teisių, nors yra konvencijos šalis ir pasirašiusi dvišales sutartis su Lenkija. Tiesa, neratifikavo Kalbų aplanko, bet konvencijoje taip pat yra įrašas, kad kiekviena valstybė turi gerbti tautinės mažumos kalbos vartojimą.

Nei mes, nei lietuviai absoliučiai negalime bloginti mažumų teisių.

Tai pagrindinė žmogaus teisių taisyklė.

Lietuvos elgesys kyla iš istorinės patirties, tačiau vis tiek ji turi pareigą rūpintis mažumos teisėmis. Šios pareigos ji nevykdo. Traktatuose rašoma apie visišką diskriminacijos draudimą, taip pat apie teisę puoselėti mažumų tradicijas ir kultūrą bei mokyti kalbos. Kiekviena tautinė mažuma turi teisę reikalauti įgyvendinti įsipareigojimus, numatytus traktatuose.

Ar prezidentė Grybauskaitė turėjo teisę lyginti Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių situaciją?

Lietuvos prezidentė pasakė, kad Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių situacija turėtų būti kaip veidrodžio atspindys, o tai didžiulė klaida. Galima tai laikyti politine pasekme, tačiau teisės atžvilgiu – tai klaida. Mažumų teisių apsauga kiekvienoje valstybėje, kuri ratifikavo Europos konvenciją, turėtų atspindėti tos konvencijos būseną. Negalima leisti to, kad kai, pavyzdžiui, lenkai pablogina lietuvių situaciją, tai lietuviai iš karto pablogina lenkų situaciją. Tiek mes, tiek lietuviai privalome šioje srityje laikytis vadinamųjų minimalių standartų.

Ar Lietuva turėjo teisę pabloginti lenkų mažumos situaciją?

Galioja nerašyta taisyklė, kurioje teigiama, kad pasiektos būsenos ir kartą paskirtų teisių nereikėtų bloginti. Tai pagrindinė Žmogaus teisių koncepcijos tarptautinėje arenoje taisyklė. Nei mes, nei lietuviai jokiu būdu negalime bloginti mažumų teisių. Tačiau taip pat – kai panaikinome rinkimų slenkstį mažumoms, nereiškia, kad lietuviai turi daryti tą patį.

Kodėl taip sunku gerbti mažumų teises?

Kiekviena valstybė kitokia. Blogiausia, kai stengsimės sumesti jas visas į vieną maišą. Kalbėdami apie mažumas, turime atsižvelgti į kiekvienos iš jų situaciją. Lenkija, tai valstybė, kurioje mažumos sudaro nedidelę gyventojų dalį, taigi, be jokios abejonės, galime būti kilniaširdžiai, nes niekas mums negresia. Nebijome, kad mažumos galbūt norės turėti ypatingų privilegijų arba, neduok Dieve, norės atsiskirti.

Tuo tarpu lietuviai turi su mumis susijusių didžiulių istorinių problemų. Taip kaip Estija ar Latvija su rusais, todėl šios valstybės nenori, pavyzdžiui, suteikti jiems pilietybės. Vokietijoje yra dar kitaip, nes ten lenkai nelaikomi tautine mažuma, o imigrantais. Tautine mažuma nelaikomi taip pat turkai, o turėtų būti laikomi, nes jų yra labai daug ir jie ten gyvena jau keliasdešimt metų.

Ar Vokietijoje gyvenantys lenkai turėtų reikalauti, kad juos pripažintų mažuma?

Turėtų turėti tam tikras teises ir neturėtų būti diskriminuojami. Tačiau reikalaudami turime būti atsargūs, nes jeigu mes reikalausime tam tikrų teisių, tai iš mūsų taip pat galima bus jų reikalauti. Tuomet, pavyzdžiui, vietnamiečiai pasakys, kad jie yra mažuma Lenkijoje, nes jų yra 30 tūkstančių. Vis daugėja ir kinų. Labai džiaugiamės, kad yra Lenko korta. Tačiau įsivaizduokime, kad vokiečiai išduos Vokiečio teisių kortą, kurią gautų Opolės ar Silezijos vokiečių mažumos atstovai.

Kaip veiksmingai kovoti dėl mažumos teisių?

Be viešosios nuomonės spaudimo, nėra griežtų priemonių, padedančių ginti teises. Galbūt, pagal ES, tai pakeis Pagrindinių teisių chartija? Šios problemos nėra tiek svarbios, kad galima būtų Lietuvą, pavyzdžiui, apskųsti. Kol kas nėra geresnių priemonių nei tos, kurias naudojame. Turėkime viltį, kad tai duos teigiamų rezultatų.

Kalbėjosi Katarzyna Zuchowicz

Katarzyna Zuchowicz, „Žečpospolita“, 2011-03-31 d. Originalus pavadinimas „Lietuvos prezidentė padarė klaidą“

www.punskas.pl

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: