Slaptai.lt, Laikraštis „XXI amžius“
Nuo 2008 metų pirmos pusės griūvantys Gedimino kalno šlaitai vis dar nesutvarkyti – iki šiol neišaiškinta, kam priklauso kalnas ir kas turi jį tvarkyti.
Specialistai įspėjo, kad šlaite skylanti žemė ir išlinkę medžiai liudija artėjant dar vieną nuošliaužą, pakenksiančią ne tik kalnui, bet ir pilies kompleksui. 2008 metais Gedimino pilies kalno žemė priklausė Vilniaus apskričiai.
Patikėjimo teise ji turėjo būti perduota rezervatui, bet tada šis perdavimas nebuvo įteisintas. Teoriškai apskrities viršininko administracija turėtų būti atsakinga už teritorijos finansavimą ir tvarkymą, bet praktiškai to nedarė.
Esmė ta, kad ten nebuvo suformuoti sklypai – Aukštutinė pilis priklauso Nacionaliniam muziejui. „Žemė yra apskrities, bet kalnas tai ne žemė“, – tada buvo aiškinama apie Gedimino kalno priklausomybę.
Ir dar priduriama, kad už paminklo (pilies) tvarką atsako kultūros ministras. Dar 1995–1996 metais kalnas buvo stiprinamas atraminėmis sienutėmis – į gruntą įleisti poliai viršuje sujungti ir padaromos pralaidos besikaupiančiam požeminiam vandeniui nutekėti. 2010 m. rugpjūtį kultūros ministras Arūnas Gelūnas žurnalistams sakė: „Prieš pradedant skaičiuoti, kiek reikia lėšų, dabar norėtume identifikuoti šeimininką, kam duoti lėšas, kad galėtų pradėti labai konkrečius kalno griuvimo prevencijos judesius“.
Pasak A.Gelūno, vieno šeimininko kalnas šiuo metu neturi. „Kalnas turi daugybę šeimininkų. Anksčiau jis priklausė apskričiai, kaip visa valstybės žemė. Panaikinus apskritis, jis priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo metu yra teismo procesas dėl savivaldybės tariamai neteisėto dviejų sklypų iš vieno suformavimo, – tada kalbėjo ministras. – Logiškiausia būtų traktuoti kalną ne kaip gamtą, nes jis yra piliakalnis, o kaip kultūrą. Kadangi pilis, stovinti ant kalno, taip pat yra kultūros dalis, muziejus, man atrodytų logiškiausias sprendimas tą kalną traktuoti kaip pilies teritoriją, kad kalnas ir pilis būtų kaip vientisa teritorija, ir tada būtų labai aišku: mes tvarkome pilį, tvarkome ir kalną.“
Kultūros ministerijos vadovas tada konkrečiai neatsakė, kiek pinigų prireiks kalnui sutvarkyti, tačiau tvirtino, kad gelbėjant šį objektą taupyti nederėtų. Su Vyriausybės atstovais šį klausimą jis ketino aptarti rudenį: „Dabar vasara, visi atostogauja. Mes jau rengiame dalykinius pasitarimus šiam klausimui spręsti, bet reikėtų darbinio posėdžio su Vyriausybės atstovais, kad juridikoje būtų pakeisti tam tikri nusistatymai suformuojant tą kalną kaip pilies teritoriją. Nesakau, kad šis mazgas – neišnarpliojama problema, bet aš tikiuosi, kad lietuviai myli savo simbolinius objektus.“
2010 metų viduryje žiniasklaida pranešė, kad vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai gali bet kurią dieną nuslinkti ir kartu nusinešti pilies liekanas. Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai buvo įspėję prieš trejus metus. Ypač pavojinga vieta – vakarinis šlaitas, kuris jau keletą kartų yra slinkęs. Dar viena bėda – medžiai, kurie pučiant stipriam vėjui šlaitą išjudina. Nuošliaužos formuojasi ir dėl vandalų, kurie nulaužė šviestuvus, laipioja šlaitais, ridena akmenis iš sienų. Deja, neaiški padėtis dėl Gedimino kalno ir pilies tvarkymo tęsiasi ir šiemet. Pareigūnai pripažįsta, kad čia yra daug susipainiojusių dalykų. Deja, mes taip sugebame daug ką suvelti Lietuvoje, kad paskui sunku atpainioti“, – praėjusią savaitę konstatavo Prezidentės atstovė Virginija Būdienė.
Kultūros ministras praėjusią savaitę perspėjo, kad Gedimino kalno Vilniuje priklausomybės problemos sprendimas gali užsitęsti, ir pastebėjo, kad dabartinis Vilniaus pilių rezervato statusas yra per griežtas. „Vyriausybės lygiu pradedame svarstyti su Vyriausybės kancleriu, bet, kaip žinote, dėl šioje teritorijoje sudarytų sklypų vyko teismai, ir dabar, jeigu teismo sprendimas, kuris anuliavo visus suformuotus sklypus rezervato teritorijoje, bus apskųstas, nusikels problemos sprendimas į ateitį. Tipiška Lietuvai situacija, nieko naujo“, – žurnalistams teigė A.Gelūnas. Pasak jo, urbanistinei teritorijai rezervato statusas yra pernelyg griežtas. „Mes manome, kad urbanistinei teritorijai rezervato statusas yra per griežtas, mes matome jį panašiai kaip Trakų nacionalinio parko statusą šioje teritorijoje su atskiromis zonomis, kurios jau būtų neliečiamos“, – kalbėjo ministras.
Gedimino pilis ir pastatai, kalno papėdės teritorija turėtų priklausyti Nacionaliniam muziejui, o parkui galėtų būti įkurta Parko direkcija Nacionaliniame muziejuje. Prezidentės patarėja V.Būdienė sako, kad Gedimino kalno statusas iš Vilniaus pilių rezervato gali būti pakeistas į parko. Dabartinę situaciją, kai Gedimino kalno aplinkinės teritorijos yra rezervatas, aplink išsidėstę trys muziejai, dar yra Pilių direkcija, o prevencinius kalno tvarkybos darbus atlieka Nacionalinis muziejus, V.Būdienė prilygino situacijai, kai vaikas turi kelias aukles ir pameta galvą.
Praėjusią savaitę dėl Gedimino kalno turėjo vykti susitikimai Vyriausybėje. Ar tokie susitikimai vyko, duomenų neturime. Kultūros ministras A.Gelūnas yra informavęs Prezidentę, kad tariamasi bus, kai baigsis teismų procesai ir paaiškės, ar Vilniaus apygardos teismo sprendimas bus apskųstas, ar įsiteisės. Pasak šalies vadovės patarėjos, šiuo metu situaciją sunkina tai, kad neaišku, kas atsakingas už Gedimino kalno ir viso rezervato tvarkymą.
Nuotraukoje: kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Nuo 2008 metų pirmos pusės griūvantys Gedimino kalno šlaitai vis dar nesutvarkyti – iki šiol neišaiškinta, kam priklauso kalnas ir kas turi jį tvarkyti.
Specialistai įspėjo, kad šlaite skylanti žemė ir išlinkę medžiai liudija artėjant dar vieną nuošliaužą, pakenksiančią ne tik kalnui, bet ir pilies kompleksui. 2008 metais Gedimino pilies kalno žemė priklausė Vilniaus apskričiai.
Patikėjimo teise ji turėjo būti perduota rezervatui, bet tada šis perdavimas nebuvo įteisintas. Teoriškai apskrities viršininko administracija turėtų būti atsakinga už teritorijos finansavimą ir tvarkymą, bet praktiškai to nedarė.
Esmė ta, kad ten nebuvo suformuoti sklypai – Aukštutinė pilis priklauso Nacionaliniam muziejui. „Žemė yra apskrities, bet kalnas tai ne žemė“, – tada buvo aiškinama apie Gedimino kalno priklausomybę.
Ir dar priduriama, kad už paminklo (pilies) tvarką atsako kultūros ministras. Dar 1995-1996 metais kalnas buvo stiprinamas atraminėmis sienutėmis – į gruntą įleisti poliai viršuje sujungti ir padaromos pralaidos besikaupiančiam požeminiam vandeniui nutekėti. 2010 m. rugpjūtį kultūros ministras Arūnas Gelūnas žurnalistams sakė: „Prieš pradedant skaičiuoti, kiek reikia lėšų, dabar norėtume identifikuoti šeimininką, kam duoti lėšas, kad galėtų pradėti labai konkrečius kalno griuvimo prevencijos judesius“.
Pasak A.Gelūno, vieno šeimininko kalnas šiuo metu neturi. „Kalnas turi daugybę šeimininkų. Anksčiau jis priklausė apskričiai, kaip visa valstybės žemė. Panaikinus apskritis, jis priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo metu yra teismo procesas dėl savivaldybės tariamai neteisėto dviejų sklypų iš vieno suformavimo, – tada kalbėjo ministras. – Logiškiausia būtų traktuoti kalną ne kaip gamtą, nes jis yra piliakalnis, o kaip kultūrą. Kadangi pilis, stovinti ant kalno, taip pat yra kultūros dalis, muziejus, man atrodytų logiškiausias sprendimas tą kalną traktuoti kaip pilies teritoriją, kad kalnas ir pilis būtų kaip vientisa teritorija, ir tada būtų labai aišku: mes tvarkome pilį, tvarkome ir kalną.“
Kultūros ministerijos vadovas tada konkrečiai neatsakė, kiek pinigų prireiks kalnui sutvarkyti, tačiau tvirtino, kad gelbėjant šį objektą taupyti nederėtų. Su Vyriausybės atstovais šį klausimą jis ketino aptarti rudenį: „Dabar vasara, visi atostogauja. Mes jau rengiame dalykinius pasitarimus šiam klausimui spręsti, bet reikėtų darbinio posėdžio su Vyriausybės atstovais, kad juridikoje būtų pakeisti tam tikri nusistatymai suformuojant tą kalną kaip pilies teritoriją. Nesakau, kad šis mazgas – neišnarpliojama problema, bet aš tikiuosi, kad lietuviai myli savo simbolinius objektus.“
2010 metų viduryje žiniasklaida pranešė, kad vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai gali bet kurią dieną nuslinkti ir kartu nusinešti pilies liekanas. Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai buvo įspėję prieš trejus metus. Ypač pavojinga vieta – vakarinis šlaitas, kuris jau keletą kartų yra slinkęs. Dar viena bėda – medžiai, kurie pučiant stipriam vėjui šlaitą išjudina. Nuošliaužos formuojasi ir dėl vandalų, kurie nulaužė šviestuvus, laipioja šlaitais, ridena akmenis iš sienų. Deja, neaiški padėtis dėl Gedimino kalno ir pilies tvarkymo tęsiasi ir šiemet. Pareigūnai pripažįsta, kad čia yra daug susipainiojusių dalykų. Deja, mes taip sugebame daug ką suvelti Lietuvoje, kad paskui sunku atpainioti”, – praėjusią savaitę konstatavo Prezidentės atstovė Virginija Būdienė.
Kultūros ministras praėjusią savaitę perspėjo, kad Gedimino kalno Vilniuje priklausomybės problemos sprendimas gali užsitęsti, ir pastebėjo, kad dabartinis Vilniaus pilių rezervato statusas yra per griežtas. “Vyriausybės lygiu pradedame svarstyti su Vyriausybės kancleriu, bet, kaip žinote, dėl šioje teritorijoje sudarytų sklypų vyko teismai, ir dabar, jeigu teismo sprendimas, kuris anuliavo visus suformuotus sklypus rezervato teritorijoje, bus apskųstas, nusikels problemos sprendimas į ateitį. Tipiška Lietuvai situacija, nieko naujo”, – žurnalistams teigė A.Gelūnas. Pasak jo, urbanistinei teritorijai rezervato statusas yra pernelyg griežtas. „Mes manome, kad urbanistinei teritorijai rezervato statusas yra per griežtas, mes matome jį panašiai kaip Trakų nacionalinio parko statusą šioje teritorijoje su atskiromis zonomis, kurios jau būtų neliečiamos“, – kalbėjo ministras.
Gedimino pilis ir pastatai, kalno papėdės teritorija turėtų priklausyti Nacionaliniam muziejui, o parkui galėtų būti įkurta Parko direkcija Nacionaliniame muziejuje. Prezidentės patarėja V.Būdienė sako, kad Gedimino kalno statusas iš Vilniaus pilių rezervato gali būti pakeistas į parko. Dabartinę situaciją, kai Gedimino kalno aplinkinės teritorijos yra rezervatas, aplink išsidėstę trys muziejai, dar yra Pilių direkcija, o prevencinius kalno tvarkybos darbus atlieka Nacionalinis muziejus, V.Būdienė prilygino situacijai, kai vaikas turi kelias aukles ir pameta galvą.
Praėjusią savaitę dėl Gedimino kalno turėjo vykti susitikimai Vyriausybėje. Ar tokie susitikimai vyko, duomenų neturime. Kultūros ministras A.Gelūnas yra informavęs Prezidentę, kad tariamasi bus, kai baigsis teismų procesai ir paaiškės, ar Vilniaus apygardos teismo sprendimas bus apskųstas, ar įsiteisės. Pasak šalies vadovės patarėjos, šiuo metu situaciją sunkina tai, kad neaišku, kas atsakingas už Gedimino kalno ir viso rezervato tvarkymą.