A.Eigirdas. Valdančioji koalicija Vilniuje: sveiko proto beieškant (8)

Arūnas Eigirdas, K.Vanago.nuotr.

Arūnas Eigirdas

Liberalų sąjūdžio rinkiminis šūkis – „Sveiko proto dešinieji“ – kelia šypseną, tačiau norom nenorom pradedi svarstyti, kiek to sveiko proto dar liko Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderiams Vilniaus mieste linkusiems sudaryti koaliciją su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“.

Siūloma į galimą koaliciją su V.Tomaševskio bloku žvelgti pragmatiškai. O aš siūlau pirmiausia į tai pasižiūrėti iš politologinių pozicijų.

Lietuvos piliečių lygias teises užtikrina ir gina Valstybė. Tai daryti ją įpareigoja Konstitucija. Visuomeninės organizacijos, tame tarpe ir tarptautinės, prižiūri, kaip yra laikomasi šių įsipareigojimų.

Bet štai partija Lenkų rinkimų akcija, (LRA) savo programinėse nuostatose užsibrėžia tikslus: „Ginti žmogaus teises ir laisves…; Garantuoti visoms Lietuvoje gyvenančioms tautoms laisvą nacionalinį bei kultūrinį vystymąsi.“ Tokios partijos atsiradimas lyg ir reikštų, kad Lietuvos valstybės ir visuomeninių organizacijų pastangų nepakanka apginti bei apsaugoti lenkų tautinės mažumos.
Kas gi atsitinka, kai į politinę areną įžengia tautiniu pagrindu sukurta partija, kuri neturi jokios aiškios ideologijos ir kurios pagrindiniu deklaruojamu tikslu tampa tos tautinės mažumos gynimas? Jei deklaruojamas gynimas, vadinasi mažuma yra neabejotinai skriaudžiama?

Kai nėra problemų žmogaus teisių srityje, tai visuomeninės organizacijos tuo tik džiaugiasi, tuo tarpu partijai, išsikėlusiai programinį tikslą ginti žmogaus teises, tai – mirties nuosprendis, nes ji taptų nebereikalinga. Vadinasi tokiai partijai gyvybiškai reikia, kad būtų ką ir nuo ko ginti. Jei nėra jokių pažeidimų, tai juos reikia sugalvoti, o svarbiausia – įtikinti savo elektoratą, kad yra grėsmė, kad Valstybė kažko nedaro.

Būtent taip LRA ir elgiasi: baugina ir gąsdina savo potencialius rinkėjus menamomis grėsmėmis, šmeižia, atvirai meluoja, kelia neįgyvendinamus reikalavimus. Juk niekuomet, jokioje šalyje, nėra įmanoma tautinei mažumai sudaryti tokias pat sąlygas, kokias turi ši tauta savo šalyje. Tarkim, ar galima būtų lenkų kalbai suteikti tokias pat teises, kaip ir lietuvių, nepažeidžiant valstybinės kalbos statuso, o iš esmės – Lietuvos Respublikos Konstitucijos? Neįgyvendinama? Žinoma! Bet užtat galima šaukti, kad lietuviai to neduoda… ir demonstratyviai skųsti Lietuvą ES institucijose.

Vadinasi, LRA iš esmės yra suinteresuota, kad būtų nuolat kurstomas nepasitikėjimas. Ar pastebėjote, kaip pagausėja įvairių nesusipratimų ir nusiskundimų prieš kiekvienus rinkimus? Tik naivuoliai gali sakyti, kad dėl to kalti būna vien lietuviai… Jau aišku, kad jei nėra trinties tautiniu pagrindu, tai nėra ir partijos tautiniu pagrindu. Todėl, neperdedant galima teigti, kad LRA yra sutverta tam, kad parazituotų, kurstydama tautinę neapykantą.

O jei pažvelgtume į tautiniu pagrindu kuriamas partijas platesniame istoriniame kontekste, tai pamatytumėme, kad visais laikas tokių partijų ideologinis pagrindas ir varomoji jėga buvo… separatizmas. Istorija mums nuolat primena kuo dažnu atveju baigiasi vienos šalies perdėtas susirūpinimas kitoje šalyje gyvenančių tautiečių teisėmis…

Įdėmiau pasidomėjus galima matyti kaip LRA ir kai kurių nacionalistinių Lenkijos sluoksnių, o ir net kai kurių valstybinių Lenkijos struktūrų, veiksmai yra nuolat derinami. Šios bendros veiklos tikslas, tai siekis sudaryti įspūdį, kad Rytų Lietuva yra nevisai Lietuva…

Štai iš kur kyla tie atkaklūs reikalavimai dėl kitoniškų įrašų kai kurių Lietuvos piliečių pasuose ir sulenkintų vietovardžių įteisinimo. Štai iš kur tas desperatiškas pasipriešinimas siekiui užtikrinti geresnį valstybinės kalbos mokymą bendrojo lavinimo mokyklose Jie visokeriopai priešinasi savo tautiečių integracijai ir faktiškai vykdo segregacijos politiką pietryčių Lietuvos rajonuose. Ar Lietuvos valstybė turi tai toleruoti? Ar tam pritaria TS-LKD?

Taigi, iš politologinių pozicijų žiūrint, partija, sukurta tautiniu pagrindu, valstybės politinėje sanklodoje reiškiasi kaip ydinga anomalija. TS-LKD ketinimas su tokia partija sudaryti valdančią koaliciją, yra ne kas kita kaip bandymas šią anomaliją įteisinti, paversti ją norma. Tuo pačiu tai būtų tokių darinių ekstremistinių veikimo būdų – šantažo, melo, grubaus spaudimo, šmeižto ir skundimo – legitimavimas.

Tai kokiu keliu pasuks TS-LKD? Ar pragmatiniu – valdžia bet kuria kaina, ar vertybiniu – paremtu ne vienadiene nauda, o siekiu skatinti valstybę ir pilietinę visuomenę stiprinančius politinius procesus?
Akivaizdu, kad jei LRA patektų į valdžią Vilniuje, ji įgautų antrą kvėpavimą. Nes tai taptų rimtu argumentu pateisinant tokios partijos reikalingumą ir tokios agresyvios, iš esmės antivalstybinės, politikos rezultatyvumą. Pagaliau, tai būtų pateisinimas ir Lenkijos spaudimo politikai: ,,tik taip su litwin-ais reikia kalbėtis…“ Ar mes to tikrai norime?

Ir jeigu mes sutinkame, kad tautiniu pagrindu sudaryta partija yra anomalija, tai jokia partija, save laikanti Lietuvos partija, neturėtų sudaryti koalicijos su Valdemaro Tomaševskio vadovaujama lenkų rinkimų akcija Vilniaus mieste. Nes tik nukišta į didžiosios politikos šalikelę tokia partija savaime nunyks.

Per šias kelias savaites po savivaldos rinkimų teko išgirsti nemažai įdomių klausimų. Vienas jų skamba taip: ,,Jei anksčiau buvo galima sudaryti koaliciją su Lenkų sąjunga ar LRA, tai kodėl to negalima daryti dabar?“

Todėl, kad politinė situacija yra pasikeitusi iš esmės. Europos parlamento rinkimams sukurtas projektas „V.Tomaševskio blokas“ pateisino jo kūrėjų viltis. Ir štai teisėtai išrinktas Lietuvoje europarlamentaras jau šmeižia ir dergia savo Tėvynę Europos parlamente bei kitose tarptautinėse organizacijose. Pietryčių Lietuvos savivaldybių gyventojai kaip niekad sąmoningai kurstomi nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų, teismo sprendimų. Ir tai daro ne šiaip kokios marginalinės ekstremistų grupelės, o Lietuvos Respublikos savivaldybių valdininkai atvirai besityčiojantys ir iš Lietuvos Konstitucijos ir iš suparalyžuotų valstybinių teisėtvarkos institucijų. Savo ruožtu Lenkijos valstybė vykdo beprecedentį spaudimą Lietuvai dėl tariamai pažeidžiamų lenkų tautinės mažumos teisių.

Per visus šiuos metus po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo buvo bandoma lipdyti kitakalbių blokus, kuriuos būtų galima panaudoti prieš Lietuvos valstybę. Iškart po nepriklausomybės atgavimo tai buvo „Jedinstvo“, po sužlugusio pučo Maskvoje ir Lietuvos statuso tarptautinio pripažinimo atsirado partijos, kuriamos tautiniu pagrindu. Rinkimuose buvo išbandomi įvairūs variantai: lenkų ir rusų tautinių mažumų partijos dalyvaudavo rinkimuose atskirai arba sudarydavo daugiau ar mažiau formalizuotus blokus.

Pagal rinkimų rezultatus per 20 metų galime matyti, kad Vilniuje tautiniu pagrindu sudarytos partijos surinkdavo nuo 50 iki 30 procentų kitakalbių rinkėjų balsų ir buvo matoma tendencija, kad ši dalis po truputį mažėja. Todėl Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicijos „V. Tomaševskio blokas“ sumanytojų siekis neabejotinai buvo pristabdyti šias tendencijas. Tik laikas parodys ar projektas „V. Tomaševskio blokas“ yra ilgalaikis bei kokį vaidmenį šio projekto atsiradime suvaidino Kremliaus strategai.

O ar tikrai manome, kad ankstesni koketavimai su LRA liko be pasekmių? Ši partija net ir iš situacijos, kai kitoms partijoms būdavo reikalinga jų parama (taip vadinamo „auksinio mandato“ turėjimo), sugebėdavo išpešti sau naudos. Ar dar atsimename, kad LRA net tris kadencijas turėjo Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo postą ir netgi kartą – švietimo viceministro?
Ir dar vienas svarbus niuansas: jei dabar „Tomaševskio blokas“ taptų Vilniuje valdančiosios koalicijos nariu, jis būtų vadinamas ne mažesne koalicijos partnere, kaip kad būdavo anksčiau, o – DIDŽIAUSIA valdančiąja partija Vilniuje! Sakote tik sąlyginai, tik simboliškai? Taip, bet politikoje SIMBOLIAI yra labai svarbūs.

Kai kam gal atrodo, kad sudarius Vilniuje koaliciją su LRA tuo pačiu galima būtų sustiprinti lenkiškais mandatais valdančiąją koaliciją Seime. Greičiau būtų atvirkščiai. Lietuva taptų situacijos Vilniuje įkaite: būtų surištos rankos dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečių pasuose sutvarkymo, lietuvių kalbos mokymo stiprinimo, būtų galima sulaukti dar didesnio šantažo dėl siekio įteisinti nelegalius gatvių pavadinimų ir vietovardžių užrašus lenkų kalba.

Esame liudininkai ir kaip gimsta nauji mitai: „blogas Tomaševskis, o kiti lyg ir visai nieko…“
Jei jau jie yra kitokie, tai gal dabar ims ir atsiribos nuo savo sąrašo lyderio ir jo veiklos?
Nesulauksite. Kai kuriuos jų neblogai pažįstu kaip „tikruosius darbininkus“, jau daugiau kaip 20 metų nenuilstamai besidarbuojančius stiprinant LRA pozicijas rytų Lietuvoje.

O ko LRA galėtų paprašyti atiduodama Vilniaus mero postą? Dar nieko nepaprašė?
Neabejokite, anksčiau ar vėliau tikrai paprašys…

Savo laiku A. Smetona pasodino Pupų Dėdę į kalėjimą, kai jis per radiją padainavo: „Vilnius mūsų, o mes rusų“. O ką dainuosime tada mes: „Meras mūsų, o mes … “?
Kažkaip nesirimuoja …

Šis straipsnis parengtas kalbos, pasakytos TS-LKD Vilniaus miesto skyrių Sueigos tarybos 2011-03-15 d. posėdyje, pagrindu.

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: