Signatarai G.Steponavičių kaltino, kad mokyklose Žemaitę keičia biznio mokymas (0)

Mindaugas Jackevičius, www.delfi.lt

Signatarai G.Steponavičių kaltino, kad mokyklose Žemaitę keičia <em>biznio</em> mokymasMokyklose nėra tautinio ir patriotinio ugdymo, moksleiviai neišmano apie Sąjūdį, Vasario 16-ąją, Žemaitės ir Viljamo Šekspyro literatūros studijas keičia biznio mokymas. Tokius priekaištus trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui bėrė grupė signatarų, reikalaujančių jo atsistatydinimo.

Išklausęs priekaištus, G. Steponavičius tikino galįs atsakomybę prisiimti tik dėl Lietuvos mastu nepaskatinto vaisingumo, nes mažėja mokinių skaičius.

Organizuoti susitikimą su švietimo ir mokslo ministru komitetui nurodė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, gavusi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Nepriklausomybės akto signatarų pareiškimą. Minėtame pareiškime reikalauta G. Steponavičiaus atsistatydinimo.

„ŠMM pradėjus vadovauti p. G. Steponavičiui visiškai apleistas tautinis ir patriotinis jaunimo ugdymas. Kosmopolitines ministro nuostatas ir abejingumą tautos ir šalies piliečių interesams akivaizdžiai rodo jo konformistiška ir antivalstybiška pozicija lietuvių kalbos dėstymo tautinių mažumų mokyklose klausimu. Esant šiam ministrui Lietuvos ŠMM tapo ir jaunąją kartą demoralizuojančių ir psichologiškai luošinančių daugiau negu abejotinų tokių ugdymo programų kaip „Gender Loops“ ir pan. faktiška globėja“, – teigta kreipimesi.

Pasigedo ir užuojautos, ir tėvynės meilės

Bronislovas Genzelis, © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Bronislovas Genzelis

Signataras Bronislovas Genzelis diskusijoje piktinosi, esą moksleiviai nemoka istorijos, neišmano apie Sąjūdį, Vasario 16-ąją. Jis sakė nesutinkantis su požiūriu, kad Lietuvoje aukštųjų mokyklų per daug, jos negali kvalifikuotai dirbti. Vykstančią švietimo reformą B. Genzelis vadino švietimo sistemos išardymu, išpardavimu ir privatizavimu.

Pasak B. Genzelio, Lietuvoje ardoma bet kokia nacionalinė savimonė. Signataras piktinosi, kad viešojoje erdvėje Sąjūdis pristatomas kaip nacionalistų grupė, į kurią stojo hitlerininkai. „Jeigu ministras turi šiek tiek savigarbos, jis turi pripažinti, kad nesugebėjo vykdyti reformos ir nedelsiant turi atsistatydinti. Aš kito kelio nematau“, – kalbėjo B. Genzelis.

Tuo metu signataras Algirdas Endriukaitis G. Steponavičių kaltino mokyklų uždarymu, piktinosi, esą ministras palaiko važiuojančius studijuoti į užsienį. Jis G. Steponavčiaus veikloje pasigedo atjautos, užuojautos, tėvynės meilės.
Algirdas Endriukaitis

Algirdas Endriukaitis

„Aš nežinau, kiek yra mokyklose „Junior Achievement“ programų (jaunimo verslo ir ekonominio švietimo programa, kuria siekiama ugdyti Lietuvos jaunimą laisvosios rinkos dvasia, mokyti suprasti verslą ir ekonomiką, puoselėti iniciatyvą, verslumą ir lyderio savybes – DELFI), kurios moksleivius mokina biznio, prekybos, vietoje to, kad jie skaitytų Shakespeare’ą arba Žemaitę. Toks nusiteikimas, grobuoniškumo, biznio teikimas vargu ar yra dvasinis ugdymas. Jeigu viską suvesime į krepšelį, tuoj visa Lietuva galime būti krepšelyje“, – teigė signataras.

A. Endriukaitis įžvelgė valstybės griovimą bei piktinosi, kad nuo antros klasės vaikai mokomi užsienio kalbos. „Klausimas toks – lieka mūsų valstybė, mūsų tauta, ar nelieka. Toks klausimas šiandien“, – rėžė A. Endriukaitis.

G.Steponavčius: komunistas nebuvau

Gintaras Steponavičius, © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Gintaras Steponavičius

G. Steponavičius aiškino buvęs tarp Sąjūdžio studentų judėjimo žmonių, tad jam liūdna girdėti, kai dalis žmonių savinasi Sąjūdžio vardą. „Nebūtų buvę Sąjūdžio, nebūtų buvę manęs viešojoje politikoje. Nebuvau nei komunistas, nei koks aktyvistas funkcionierius. Jau ko, bet tokių asmeniškumų, kuriuos kartais girdžiu, man žmogiškai skaudu girdėti. Todėl nenoriu reaguoti į laiške iš esmės nuoskaudomis ar kitais dalykais grindžiamus teiginius“, – į išsakytą kritiką reagavo G. Steponavičius.

Atsakydamas į signatarų priekaištus ministras aiškino, kad nuo 1998-1999 m. vykdant mokyklų tinklo pertvarką, mokyklų sumažėjo nuo 2300 iki 1184. Pasak jo, per 11 metų labiausiai mokyklų mažėjo 2006-2008 m.

Per keletą pastarųjų metų mokinių skaičius sumažėjo nuo 600 tūkst. iki 400 tūkst. „Belieka mane apkaltinti, kad nepaskatinau deramo vaisingumo Lietuvos mastu. Taip, aš šitą priekaištą galėčiau sau prisiimti jei mėgintume rimtai kalbėti“, – sakė G. Steponavičius.

Ministras atrėmė, kad signatarų kritikuojamą krepšelio idėją palaikė ir kairiųjų Vyriausybė. Be to, pasak jo, mokyklose nuo šiol daugiau dėmesio bus skiriama pastarojo šimtmečio Lietuvos istorijai. Į ją integruoti laisvės kovų dalykai, nuo praėjusių metų per pilietinio tautinio ugdymo veiklos programas finansuojamos skautų, ateitininkų, šaulių ir kitos organizacijos.

G. Steponavčius sakė prisiimantis atsakomybę dėl vykdomos aukštojo mokslo reformos ir tikino, kad ji jau duoda pirmuosius vaisius. „Nepriimtina mėginti įsivaizduoti, kad laisvoje visuomenėje kažkas turi monopolį į laisvos visuomenės ir pagrindinių vertybių interpretaciją. Atleiskite, ypač garbių ir daug dešimtmečių prasmingus darbus dirbančių žmonių“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Kategorijos: Naujienos, Švietimas, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: