Ketvirtadienio Perkūnkalbė (8)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Turbūt visi, kurie skaito šiuos interneto vartus, domisi mitologija. Na, bent truputį. Ir turbūt kiekvienam teko susidurti su daugybe skirtingų mito aiškinimų – pradedant mūsiškiu G. Beresnevičiumi ir baigiant visiems žinomu Dumeziliu. Labai dažnai mitas tyrinėtojams tai arba pasakojimas, arba dar blogiau – kažkokių kliedesių rinkinys.

Vis dėlto manau, kad į mitą reikėtų žvelgti kaip į pasakojimą apie tikrovę. Ir dar tokį pasakojimą, kuris lengvai gali būti išverčiamas į kitą pusę ir tapti propagandos įrankiu. Būtent juodosios propagandos. Pavyzdžiui, pagoniškoms tautoms gyvatė visada yra atgimimo ir išminties simbolis. Ji iš tiesų reiškia gyvybę ir vaisingumą, tačiau monoteistinėje tradicijoje gyvatė virto gundytoja ir šėtono įsikūnijimu.

Čia viskas labai paprasta – monoteistinės religijos, norėdamos suformuoti neigiamą požiūrį į pagonybę (jie yra gyvačių garbintojai, todėl blogio garbintojai), išvertė pagonišką filosofiją į išvirkščią pusę. Juk gyvatė atgimimą teikia per mirtį. O jei palieki tik mirtį, gyvatė lieka nykimą sėjančiu padaru.

Kategorijos: Naujienos, Religija.
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: