Kovo mėnuo su žieduotoju Saturnu (4)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Saturnas

Saturnas

Antra vasario mėnesio pusė pažėrė daugybę giedrų naktų, kuomet beveik kasdien buvo galima gėrėtis žvaigždžių žiedais pražydusiu dangumi. Tikėkimės, kad kovo mėnuo mums nešykštės šio gėrio taip pat.

Iš žvaigždynų mus stebins Šienpjovių (Oriono) žvaigždžių sambūris, aukščiau ir Dvyniai su ryškiausiomis žvaigždėmis – Kastoru (aukščiau) ir Poluksu (žemiau), pastarasis yra ryškiausia žvaigždė, prie kurios rasta planeta. Vakare taip pat visu gražumu švyti Sirijus – ryškiausia nuo Žemės matoma žvaigždė. Tuo pačiu metu tai ir viena iš artimiausių saulių, nutolusi „tik“ per 8,6 šviesmečio. Rytuose kils didingas Liūto žvaigždynas, o Didžiųjų Grįžulo ratų iena bus nukreipta į žemę.

Kovo dangus

Jupiterio ir Mėnulio „susitikimas“. Sky&Telescope piešinys

Jupiterio vakarinis matomumas sparčiai prastės ir jau antroje mėnesio pusėje bus sunku pagauti Saulės žaroje. Beje, Mėnulis kovo 6-7 dienomis, prasilenkdamas su juo atsisveikins iki šios vasaros, kai ims žemai pakilti rytais. Beje, kovo 13 -16 dienomis su Jupiteriu atsisveikins ir Merkurijus – jie bus matomi vienas šalia kito labai žemai.

Bet Jupiterio vietą užims antroji planeta pagal dydį – Saturnas. Žieduotoji dangaus viešnia pirmoje mėnesio pusėje pakils pakankamai aukštai vakarui įpusėjus, o mėnesiui besibaigiant grožėsimės visą naktį. Geriausias sąlygas stebėjimui Saturnas įgis balandžio mėnesį, bet apie tai jau kitame rašinyje.

Šis mėnuo bus ypatingas Merkurijui. Kovo 23 dieną jis vakare turės didžiausią elongaciją (regimąjį nuotolį danguje nuo Saulės) šiais metais ir spindės apie valandą. Tad verta pasižvalgyti vakarų kryptimi, kur nėra aukštų pastatų ir medžių.

Žvaigždėtas dangus

Žvaigždėtas vakaro dangus pietryčių kryptimi

Venerą šį mėnesį stebėti bus geriausia dieną, nes tai bus ryškiausias dangaus objektas po Saulės ir Mėnulio.

Marsas vis dar slėpsis Saulės spinduliuose ir gerų stebėjimo sąlygų reikės gerokai palaukti.

Uranas ir Neptūnas švies neaukštai ir stebėjimams reikės žiūronų. Pirmasis bus matomas vakare, o kitas ryte.

Ryškesnių kometų kovo mėnuo mums pašykštės, bet nereikėtų nusiminti. Vasaros pabaigoje ir rudenį mus džiugins nauja uodeguotoji viešnia C/2010 X1 (Elenin), kurią atrado rusų astronomas Leonidas Eleninas. Spėjama, kad užmiestyje ir tamsiame danguje bus matoma net plika akimi.

Merkurijos ir Jupiteris

Merkurijaus ir Jupiterio susitikimas. Sky&Telescope piešinys

Kovo 21 dieną 1 val. 19 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis ir astronominio pavasario pradžia. Diena susilygins su naktimi ir ims dominuoti iki rudens lygiadienio.

Linkiu giedro dangaus ir nepamirštamų įspūdžių!

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , .

4 komentarai

  1. Arvydas:

    Kai žmogus pažvelgia į žvaigždėtą dangų, ir į savo sielą, anot I. Kanto susimąsto.

  2. INDRE:

    Dėkoju už straipsnelį,tai atgaiva sielai ir erdvė vauzduotei.Norėtusi,kad žvaigždžių energija įkvėptų mumyse ėjimą ir kūrybą .SĖKMĖS!

  3. zy:

    Tai Jupiteris ir Venera ar Merkurijus? Vis kitaip raso… :/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: