www.alkas.lt
Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė ir Kultūros skyriaus atstovai lankėsi rekonstruojamame P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, apžiūrėjo atliekamus darbus, domėjosi ateities planais.
Muziejaus direktorius Aurelijus Stunžėnas ir jo pavaduotoja Virginija Golubavičienė pasakojo, kaip įgyvendinamas projektas, kokie darbai jau atlikti, kokie dar bus atliekami, kada numatoma baigti restauraciją pagal regioninę šilumos taupymo programą.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje” įgyvendinamas Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinus jį, sumažės energetinių resursų naudojimas, o tai svarbu ir ekologine prasme. Atlikti darbai leis sutaupyti 106 MWh šilumos energijos per metus.
„Šiam projektui iš viso skirta 1 mln. 200 tūkst. litų. Pakeitėme langus, duris, stogą, apšiltinome sienas. Sumontuota nauja katilinė, pakeisti radiatoriai, vamzdynai.
Labai svarbus darbas vėdinimo sistema, nes renginių metu šiuose pastatuose būdavo labai tvanku. Po rekonstrukcijos visiems renginių lankytojams ir atlikėjams bus tikrai patogu”, – kalbėjo muziejaus direktorius A. Stunžėnas ir rodė rekonstruojamas muziejaus patalpas.
„Džiaugiuosi, kad jūs esate tokie iniciatyvūs, atliekate tokius sudėtingus darbus. Dėkoju muziejaus vadovams, o jūs padėkokite visiems darbuotojams. Visada jaučiu didelę pagarbą darbščiam, iniciatyviam žmogui. Jūsų pastangų dėka visi kauniečiai, kurie apsilankys muziejuje ir čia vykstančiuose renginiuose, džiaugsis, pajus malonumą. Žinau, kad šis muziejus populiarus, nes tai tautinės kultūros židinys. Čia vykstantys renginiai yra dvasios atgaiva, o jaunimui – susipažinimas su tautos praeitimi, tradicijomis, papročiais”, – kalbėjo administracijos direktorė Edita Gudišauskienė.
„Muziejaus rekonstrukcijos darbams atlikti sutartis pasirašyta 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Darbus atlieka UAB „Struktūra”. Jokių priekaištų rangovams neturime, jų darbu esame patenkinti”, – sakė direktoriaus pavaduotoja V. Golubavičienė.
„Struktūros” technikos direktorius Vladas Petrauskas sakė, kad malonu dirbti tokiame objekte, kurio vadovai sugeba tinkamai organizuoti projekto įgyvendinimo darbus.
Muziejus bus tautinės muzikos ir amatų namai – tai kompleksinis tautinio meno centras Kauno senamiestyje. Bus skatinamas tautiškumas, bendruomeniškumas, propaguojama tautinė kultūra, jos įvairovė – bus saugomas tautinės kultūros paveldas.
Muziejuje įsikurs atnaujintos ir išplėstos muziejaus ekspozicijos.
„Veiks tautinio meno vaikų muzikinės studijos, bus įrengta tautinių patiekalų svetainė su senovine duonkepe krosnimi, veiks nedideli svečių namai, kuriuose bus galima apgyvendinti reziduojančius menininkus, priimti nedidelius tautinio meno kolektyvus. „Ainių” ansamblio pagrindu numatome įsteigti profesionalų lietuvių tautinės muzikos instrumentų orkestrą”, – kalbėjo Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas.
„Šiame muziejuje įsteigsime nedidelę tautinių suvenyrų parduotuvę. Senovėje daina ir darbas buvo viena visuma, lietuviai visada stengdavosi viską atlikti kuo gražiau, sudvasintai, meniškai. Juk lietuvis ir daina – tai paukštis ir giria: neatskiriama vienovė. Lietuvis ir džiaugsmo, ir liūdesio valandėlę grojo bei dainavo”, – kalbėjo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Vilčinskienė.
Jeigu Ainių pagrindu, tai senovė ten bus – tarybinis socrealizmas. Senosios tradicinės kultūros net prie Stulgos, kuris nebuvo jos geras (išskyrus armonikas) žinovas buvo daugiau. Dabar pakvipo visišku mankurtizmu. Net Alke neverta publikuoti besigiriančių nomenklatųrininkų, besiilginčių soclaikų šlovinimo pavidalų ir būdų. Rado kur realizuotis – jaukų gerai pačių finansuojamą lizdelį. Įdomu, ar išsaugos bent dalį turimų autentiškų instrumentų, ar bravorėlį-restoranėlį su viešbutėliu atidarys, kur Švedo, Lapinsko ir t.t. kūrinius suoks iš muzikinio teatro iškicenę cypliai ir birbynklarnečius kniaukinantys Apanavičiaus (jo disertacija birbynklarnetinė, neapsigaukit etnistai) ir Budrių pasekėjai,
a, dar fortepijoną, išmestą iš penkto aukšto (anot Gorbulskio),vadinamą kanklėmis (įdomu dėl kokios priežasties vadina)tarkuos moteros priklijuotom kasom. Gėda. Tragikomiška
Tikėtumėmės, kad Alkas apie tokius reiškinius spausdintų, ne informacines panegirikas, bet įžvelgtų grėsmę etninei kultūrai. Jur LEKD įkuriant vienas iš prioritetų buvo kovoti su pseudoetnine kultūra. O tinklapis ar ne LEKD pienuku minta?
Bet pirmadieniais 18:30 val. šiame muziejuje tradicinius šokius šokti moko Laura Lukenskienė, o aš tiems šokiams groju su armonika. Tad kviečiu ateiti ir pasimokyti senųjų lietuvių liaudies šokių, ne stilizuotų, ne perdirbtų, bet autentiškų. Laura yra įkūrusi sutartinių giedotojų grupę „Kadujo“. Nuo Jūsų visų dėmesio (renginių lankomumo) sutartinėms ir tradiciniams šokiams priklausys jų populiarumas ir jų sugrįžimas į mūsų gyvenimą, bet ne į sceną.
2011 02 24 ketvirtadienį 18 val. KAUNE įvyko koncertas SUVEJAM SESULAS GIEDOTI Kauno tautinės kultūros centre, A. Jakšto g. 18. Koncertavo sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“, vadovė Laura Lukenskienė. Skambėjo giedamos, šokamos ir instrumentinės sutartinės. Buvo labai puikus vakaras. Šį koncertą įdėsiu į Youtube. Kas nebuvote galėsite pasiklausyti sutartinių ir pabandyti pajusti jų grožį. Nuorodą rasite http://www.etnokultura.lt Renginių archyvo skelbime „2011 02 24 ketvirtadienį 18 val. KAUNE“
Laura, linkiu atlaikyti su bendradarbiais tą pakulvėlyną. Sėkmės visiems ten krebždantiems etnistams. apie jus straipsnyje nė vieno žodžio. Gėda vaiškūnui
Ketvirtadienį buvau užklydęs į tą koncertą “SUVEJAM SESULAS GIEDOTI”. Renginys – įspūdingas. Kai jos giedodamos dar pradėjo kažkaip keistai šokti-(viena priešais kitą sustoja, žiūrėdamos viena kitai į akis suartėja, nusilenkia, vėl atitolsta, kartais garsiai trepteli…),tai žinot, net apšalau nuo tokio įspūdingo reginio (mistikos). Tai – jėga.
rašom atrą straipsnį apie Stulgynę (iš komentatorių)gal atkreips dėmesį valdininkai, mo tautai reikia
Dėkui, mielieji! Krebždėsim ir toliau su Jūsų palaikymu!
Šiaip ar taip labai džiugu, kad muziejus pagaliau atsigauna po ilgamečio sąstingio. Iš Viršaus irgi tikimės paramos ir supratimo!
Kol gyvuos tokie žmonės, kaip Jūs, Lietuvoje nebus dvasinės krizės.