Prūsijos karalienė Luizė atvyksta į Vilnių (2)

www.alkas.lt

Karalienė Luizė

Karalienė Luizė

Lietuvos muzikų sąjunga ir Vilniaus rotušė pradeda 2011 metų „Sekmadienio popiečių“ sezoną. Šiais metais popietės vyks kiekvieną trečią mėnesio sekmadienį. Sekmadienio popietės Vilniaus rotušėje – tai galimybė ne tik šauniai praleisti laiką su šeima ar bičiuliais jaukioje rotušės aplinkoje, bet ir patraukliu būdu susipažinti, atitrūkti nuo kasdienybės.

Vasario 20 dieną 16 valandą įvyks pirmoji 2011 m. popietė, skirta legendinei asmenybei Prūsijos karalienei Luizei, gyvenusiai 1776-1810 metais. Muzikinę-literatūrinę kompoziciją parengė klaipėdietės: istorikė Jovita Saulėnienė, aktorė Regina Šaltenytė, dainininkė Rita Petrauskaitė ir pianistė Inga Maknavičienė. Pasakojimą apie karalienę Luizę praturtins jos laiškų ištraukos ir emocinę būseną atitinkanti muzika: skambės G. F. Haendelio ir F. Schuberto kūriniai.  

Prūsijos valstybės neliko, bet išliko karalienės Luizės asmenybės žavesys. Amžininkams ji buvo išmintinga politikė, kovojusi dėl Prūsijos išlikimo kaip lygiavertė to meto galingiesiems monarchams Rusijos carui Aleksandrui I-ajam, imperatoriui Bonapartui Napoleonui. Ją gerbė kaip Prūsijos madoną, 10-ties vaikų motiną, išauginusią tautai ne vieną valdovą. Ji imponavo kaip tauri, aukštos moralės asmenybė. Nors karalienė Luizė gyveno tik 34 metus, ji ir šiandien minima kaip viena iškiliausių Europos moterų.

Žavioji Karalienė Luizė

Žavioji Karalienė Luizė

Prūsiškasis Klaipėdos, tuomet Memelio, istorinis periodas, labai svarbus. 1807-1808 m. karališkoji Prūsijos šeima apsigyveno nuošaliausiame Napoleono neužimtame Memelyje. Miestas tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuo metu parengta ir pasirašyta reikšmingų Europai tarptautinių sutarčių, tarp kurių ir garsioji Tilžės sutartis. Netgi garsiojo Humboltų universiteto Berlyne įkūrimo ištakos Memelyje… O pačiai Prūsijos karalienei Luizei Memelis, kuriame ji pabuvojo 4 kartus, tapo „likimo miesto sostu“.

Karalienei Luizei skirta muzikinė-literatūrinė kompozicija primins Klaipėdos miesto karališkuosius istorijos puslapius ir jos žygius, svarbius ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai.

Filologė Jovita Saulėnienė nuo 2002 m. yra Rytų Prūsijos istorinio, kultūrinio, literatūrinio leidinio „Smiltė“ lietuvių ir vokiečių kalbomis, redaktorė. Šiuo metu ji susitelkusi ties Rytprūsių istorija ir kultūra, taip pat Klaipėdos miesto istoriniu, kultūriniu bei literatūriniu palikimu. Itin didelio susidomėjimo sulaukė J. Saulėnienės knygos „Prūsijos karalienė Luizė“ (2004) ir su bendraautore Rasa Tarik išleista „Nugrimzdusi Klaipėda“ (2009).

Regina Šaltenytė – garsi Lietuvos aktorė, ne tik parengusi apie 60 vaidmenų, bet ir žinoma kaip puikių muzikinių-literatūrinių kompozicijų, parengtų drauge su pianiste Inga Maknavičiene, bendraautorė, dėsto KU Menų fakultete Režisūros katedroje.

Dainininkė Rita Petrauskaitė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė. Ypač ženklūs jos kūrybinėje biografijoje pastarieji metai: ji dainavo Džildą ir Violetą G. Verdi „Rigolete“ ir „Traviatoje“, stažavosi pas Norvegijos muzikos akademijos profesorę Barbro Marklund-Petersone.

Tarptautinių konkursų laureatė pianistė Inga Maknavičienė koncertuoja ne tik solo, bet ir įvairių kamerinių ansamblių sudėtyse, skambina su kameriniais ir simfoniniais orkestrais. Ji – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausioji koncertmeisterė, KU Menų fakulteto docentė, rengia tarptautinius konkursus, meistriškumo seminarus.

R. Šaltenytė ir R. Petrauskaitė yra pelniusios Klaipėdos apdovanojimus teatro meno kūrėjams „Padėkos kaukes“, I. Maknavičienė – Klasco premiją.

Biletus (kaina 18 Lt) į renginį galima įsigyti Biletai.lt.

Kategorijos: Istorija, Menas, Naujienos, Visi įrašai, Žmonės | Žymos: , .
alko-2-proc

2 komentarai

  1. tautininkas:

    radote kuo džiaugtis ir ką reklamuoti. gi ta “Prūsijos” karalienė su mūsų broliais prūsais susijusi tik tiek, kad jos žemiečiai vokiečiai-germanai, nukariavo ir atėmė mūsų brolių žemes ir pasisavino nukariautos ir išnaikintos tautos vardą. žodžių džiaugiatės mus sunaikinti norėjusių priešų karaliene. gražu, ką daugiau bepasakysi…

  2. Kovarnis:

    Luizė garsi tik todėl, kad buvo priversta imtis vyro politinių funkcijų. Jos vyrelis Wilhelm III buvo apgailėtinas politikas, pasirašinėjo sutartis su visais, kariavo ir už Napoleoną ir prieš Napoleoną tuo pačiu metu, vėliau bėgo… ir jo manipuliavimo pasekmė – išnykusi Prūsijos valstybė. Vargšė Luizė, Dievas ją baudė duodamas tokį asilą vyrą, bet apdovanojo duodamas daug vaikų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *