www.alkas.lt
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Giedrė Jasionienė sako, kad antsvoris ar nutukimas visų pirma yra ne estetinė problema, bet sveikatos problema. Dauguma žmonių skiria be galo daug lėšų, laiko ir pastangų tam, kad atrodytų liekni ir gražūs. Kiekvienas žmogus turėtų pats rūpintis savo sveikata ir kiekvienam žmogui reikėtų žinoti savo svorį. Sužinoti savo svorį – daug nekainuoja, reikalingos tik svarstyklės.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūno svorį vertinti pagal kūno masės indeksą (toliau – KMI). KMI – tai masės kilogramais ir ūgio metrais, pakelto kvadratu, santykis. KMI parodo, ar žmogaus kūno svoris normalus, ar svoris ne per mažas, ne per didelis, ar jis nėra nutukęs. KMI nenustato kūno riebalų procento.
Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę KMI P MASĖ (kg) / ŪGIS (m²).
KMI (kg/m²) <18,5 – kūno svoris yra per mažas,
nuo 18,5 iki 24,9 KMI (kg/m²) – kūno svoris normalus,
nuo 25-29,9 KMI (kg/m²) žmogus turi antsvorį.
Nuo 30-34,9 KMI (kg/m²) – I laipsnio nutukimas,
35-39,9 KMI (kg/m²) – II laipsnio nutukimas,
>40,0 KMI (kg/m²) – III laipsnio nutukimas.
Per didelis kūno masės indeksas yra lygiai taip pat pavojingas, kaip ir per mažas. Esant antsvoriui ir nutukimui, padidėja rizika žmogui susirgti širdies kraujagyslių ligos (hipertenzija, hiperlipidemija, miokardo infarktas, išeminė širdies liga, insultas), cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, tulžies pūslės akmenligė, krūtų, storosios žarnos vėžiu, pakinta psichologinė būklė.
Esant nepakankamam svoriui pakinta širdies kraujagyslių sistema, gali suretėti širdies ritmas, sumažėti arterinis kraujo spaudimas, mažėja žmogaus raumenų masė, kaulai tampa trapūs (vystosi osteoporozė), susilpnėja imunitetas, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, sausėja oda ir plaukai, labiau slenka plaukai, pakinta psichologinė būklė.
Nereikėtų pamiršti, kad kūno masės indeksas gali būti iškreiptas tokių faktorių kaip kaulų struktūra, kūno treniruotumas, raumenų masė. Todėl KMI netinka vertinti vaikų ir paauglių (vertinama pagal fizinės raidos lenteles), senyvo amžiaus žmonių, kai sunku išmatuoti jų ūgį, sportininkų, kurių labai išsivystę raumenys, nėščių moterų kūno svorio.
Per didelis svoris yra vienas iš rizikos faktorių padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui išsivystyti. Arterinis kraujo spaudimas (AKS) – tai kraujo slėgis, spaudžiantis vidinę arterijos sienelę. Kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas, matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg), išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis skaičius, rodo širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu; antrasis, mažesnysis skaičius, rodo spaudimą kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų ir yra vadinamas diastoliniu.
Nuo 1999 m. pagal Pasaulinė sveikatos organizacijos Tarptautinė hipertenzijos draugiją Arterinio kraujo spaudimo kategorijos klasifikuojamos. Optimalus kraujo spaudimas yra, kai sistolinis AKS (mmHg) <120, o diastolinis AKS (mmHg) <80. Normalus kraujo spaudimas – sistolinis AKS (mmHG) 120-129, diastolinis AKS (mmHg) 80-84. Aukštas-normalus – sistolinis AKS (mmHG) 130-139, diastolinis AKS (mmHg) 85-89. 1 laipsnio AH (maža arterinė hipertenzija) – sistolinis AKS (mmHG) 140-159, sistolinis AKS (mmHG) 90-99, 2 laipsnio AH (vidutinė artezinė hipertenzija) – sistolinis AKS (mmHG) 160-179, sistolinis AKS (mmHG) 100-109, 3 laipsnio AH (didelė artezinė hipertenzija) – sistolinis AKS (mmHG) > 180, sistolinis AKS (mmHG) >110. Izoliuota sistolinė hipertenzija – sistolinis AKS (mmHG) > 140, sistolinis AKS (mmHG) <90. Žemas – normalus spaudimas – sistolinis AKS (mmHG) > 140, sistolinis AKS (mmHG) <90. Hipotenzija – sistolinis AKS (mmHG) <90, sistolinis AKS (mmHG) <60.
Arterinio spaudimo reikšmės nėra pastovus dydis – tai nuolat, priklausomai nuo įvairių faktorių (biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių) kintantis rodiklis.
Ilgai užsitęsęs padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali sukelti tokius sveikatos pakitimus, kaip miokardo infarktą, širdies nepakankamumą, smegenų insultą, lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą.
Daugeliu atvejų sumažėjęs kraujo spaudimas nėra pavojingas gyvybei, kai kuriose situacijose dėl staigaus jo sumažėjimo žmogus gali prarasti sąmonę. Jeigu sumažėjęs kraujospūdis nesusijęs su kokia nors liga ir jei silpnumas, alpimas ar galvos svaigimas netampa vis dažnesni – jaudintis neverta.
Matuojant kraujo spaudimą dažniausiai skaičiuojamas ir pulsas. Pulsas – tai ritmiškas kraujagyslių išsiplėtimas, kai susitraukia širdies raumuo ir išstumia kraują iš kairiojo jos skilvelio į arterijas. Kiekvienas pulso bangos tvinksnis atitinka vieną širdies raumens susitraukimą.
Normalus pulso dažnis yra 60-80 tvinksnių per minutę. Moterų pulsas dažnesnis nei vyrų maždaug 6-10 kartų per minutę. Tvinksniai turi būti ritmingi ir vienodo stiprumo. Suretėjęs pulsas gali būti šių sutrikimų simptomai, kaip sutrikusi širdies arba skydliaukės veikla, anemija (mažakraujystė), sumažėjęs kraujo spaudimas.
Padažnėjęs pulsas gali būti šių sutrikimų simptomai, kaip padidėjęs kraujo spaudimas, sutrikusi širdies veikla, suaktyvėjusi skydliaukės veikla.
Norint teisingai apskaičiuoti pulsą reikia jį pradėti skaičiuoti reikia sėdint. Delnu suimti kitos rankos riešą taip, kad ji gulėtų delnu į viršų, trimis pirštais užčiuopti pulsą ir žiūrint į laikrodį vieną minutę skaičiuoti tvinksnius. Pulsą skaičiuoti ir dešinėje, ir kairėje rankoje.
Pulsą skaičiuoti reikia keletą minučių pailsėjus, prieš tai negerti tonizuojančių gėrimų, turinčių įtakos pulso dažniui, gerai išsimiegojus. Taip pat pulso nereikėtų matuoti išalkus, emociškai susijaudinus, po masažo ar sunkaus protinio darbo.
Taigi, norint sumažinti aukščiau minėtų ligų išsivystymo riziką ir išlikti ne tik sveikam, bet ir gražiam – būtina išlaikyti normalų kūno masės indeksą.