Viliojantys tolimi pasauliai (8)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Tolimi pasauliai

Tolimi pasauliai

1600 m. vasario 17 diena. Džordanas Brunas sudeginamas ant laužo kaip eretikas. Tuo metu jis tvirtino pasauliui nesuvokiamus dalykus. Vienas iš tokių buvo, jog Saulė yra viena iš daugybės danguje šviečiančių žvaigždžių ir kad prie tų žvaigždžių egzistuoja kitos planetų sistemos.

Prabėga beveik keturi amžiai ir pagaliau 1989 metais patvirtinama, kad atrasta planeta prie kitos žvaigždės ir taip įrodoma garsiojo astronomo teigta hipotezė. Po šešerių metų aptinkama planeta prie žvaigždės, kuri labai panaši į mūsiškę Saulę.  O dabar jau yra žinoma daugiau nei 500 planetų prie kitų žvaigždžių dar kitaip vadinamų egzoplanetomis. Tikslų skaičių galima sužinoti tinklalapyje www.exoplanet.eu.

Žinoma, natūraliai kyla klausimas – ar mes esame vieni tokie Visatoje? Kužda mintis, kad ne. Juk mūsų Visatoje manoma, kad yra keli šimtai milijardų galaktikų, o kiekvienoje galaktikoje gali būti šimtai milijardų žvaigždžių. 2009 m. kovo 7 dieną Lietuvos laiku raketa nešėja DELTA II iškėlė į kosmosą istorinį teleskopą pavadintą Keplerio vardu. Šis teleskopas stebi daugiau nei 100 000 žvaigždžių Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, kurios yra labai panašios į mūsiškę Saulę.

Didžiausias uždavinys bus sužinoti, koks dažnas reiškinys yra Žemės tipo planetos, skriejančios aplink kitas žvaigždes, kurios yra panašios į Saulę ir atstumu, kuris leistų toje planetoje egzistuoti skystam vandeniui.

Gyvybės zonos

Gyvybės zonos pagal žvaigždės tipą

Toji zona vadinama gyvybės zona. Planetos bus aptinkamos tik tuo atveju, jei tarp teleskopo ir stebimos žvaigždė jos praskries ir užtemdys ją. Spindesio pokytis bus labai mažas, bet teleskopo šviesos registravimo prietaisai yra tokie jautrūs, kad gales užfiksuoti, net ir tokios mažos planetos kaip mūsų Žemė, sukeltą užtemimą. Todėl labai smalsu sužinoti – ar dažnas toks reiškinys.

Šių metų vasario 2 dieną buvo paskelbti intriguojantys duomenys: Keplerio teleskopas galimai aptiko daugiau nei 1000 naujų egzoplanetų. Ir dar įdomiau, 54 iš šių planetų skrieja galimai gyvybės zonoje, o 5 masė artima Žemės masei. Duomenis dar reikia tikslinti, bet manoma, kad prognozės turėtų pasitvirtinti 90 procentų. VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomai taip pat dirbs su šio ambicingo ir jaudinančio kosminio projekto duomenimis. Kiekvienas iš Jūsų galite dalį duomenų patys apdoroti ir ieškoti savo planetų, taip pagelbėdami Keplerio projektui. Juk smagu bus turėti „savo“ planetą. Apsilankykite puslapyje adresu www.planethunters.org. Suprantama, kad Keplerio projektas neatsakys į mus visus intriguojantį klausimą ar mes vieni, bet tai bus didžiulis žingsnis.

Keplerio kandidatės

Keplerio kandidatės gyvybės zonoje

O kas toliau? Atrastąsias planetas reikia nuodugniai ištirti: nustatyti jų sudėtį, o jei yra atmosfera – ištirti ir ją. Gal ten aptiksime deguonies, metano, anglies dvideginio ar kitų medžiagų, kurios bylotų apie galimą gyvybės egzistavimą. Kol kas to padaryti nėra galimybių, bet ateities projektai žada daug. Norėčiau paminėti vieną tokį ateities kosminį teleskopą, pavadintą Džeimso Vebo vardu. Tai bus net 6,5 metrų veidrodžio skersmens „kosminė akis“, kuri pakeis jau 20 metų skaičiuojantį Hablo kosminį teleskopą. Daug žada ir ant žemės planuojamas pastatyti teleskopas, kurio veidrodžio skersmuo sieks net 42 metrus. Tačiau ir šie teleskopai neatsakys į mums rūpimą klausimą. Abejones išsklaidyti galime tik nuskraidinę pilotuojamą ar nepilotuojamą kosminį aparatą. Kol kas to padaryti neturime galimybių, bet tvirtai tariu, kad tik kol kas…

Dž. Vebo teleskopo veidrodis

Dž. Vebo teleskopo veidrodis

O straipsnį norėčiau baigti Styveno Hopkinso mintimis, kad žmogus sutvertas kolonizuoti ne tik Žemę, bet ir kosmosą…

P.S. Tai mano pirmasis straipsnis, prižiūrint astronomijos skiltį, alkas.lt tinklalapyje. Tikiuosi Jūsų pastabų ir komentarų.

Parengta pagal: www.nasa.gov, www.eso.org, www.skypub.com, www.technologijos.lt

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *