D.Kavaliauskienė, R.Jasmontienė. Ikimokyklinio ugdymo pedagogas: privalu visiems įtikti? (1)

Būtų anekdotas, jei nebūtų realybė:

Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius – auklėtojai: „privalote TAUPYTI valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas,  sukti galvą ir rūpintis, kokiu būdu jūsų įstaiga sutaupys ! jei ne – būsite kaltos !“

Švietimo skyriaus specialistė darželio auklėtojai: „privalote užtikrinti estetiškai, meniškai ir psichologiškai pagrįstą spalvinę aplinką grupėse ir rūbinėlėse: jokių ryškių nesiderinančių spalvų, jokių plastikinių stendų, krepšelių, oranžinių kėdučių, tėvelių bibliotekėlių, senų daiktų ir „kičinės“ aplinkos !“

Darželio  direktorė – auklėtojai: „privalai visiems įtikti ir  įtikinti grupės vaikų tėvus, kad reikia…. reikia… reikia…“

Ugdytinių tėveliai – auklėtojai: “auklėtoja, būkite gera, neveskite mano vaiko į lauką…”, “auklėtoja, kodėl mano vaikas išsipurvino?”, “auklėtoja, mano vaikas nemėgsta mėsos”, “auklėtoja, kur mano vaiko mašinėlė?”, “jūs susargdinote mano vaiką”…

Visuomenė – auklėtojai: „ai, nieko jos ten  nedirba, su vaikais po kelias valandas pavaikštinėja, pavalgo, atostogas ilgiausias ir kitas garantijas turi! “

Darželinukas – auklėtojai: „Auklėtoja,  einam žaisti!”

***

Ikimokyklinis ugdymas – vaiko tėvų ir pedagogų pastangos sėkmingam ateinančios kartos visuomenės piliečio startui. O vaiko gyvenimo sąlygos darželyje priklauso nuo šeimos ir valstybės dalijimosi vaiko auginimo atsakomybe. Ikimokyklinio ugdymo įstaigai privalu ugdyti, auklėti, rūpintis, prižiūrėti:

  • ugdyti – suteikti vaikui galimybę įgyti kuo daugiau patirties per aktyvią veiklą;
  • auklėti – per išgyvenimus ir patirtį mokyti reikšti jausmus, juos atskleisti ir išvystyti, mokyti įveikti situacijas, spręsti konfliktus, bendrauti;
  • rūpintis – ne tik fiziologinių, bet ir sielos poreikių kokybe, kad santykiai su kitais vaikais ir suaugusiaisiais būtų jaukūs ir malonūs, teiktų saugumo, tikrumo, skatintų draugauti, jausti kitų pritarimą ir palaikymą esant didelės šeimos nariais;
  • prižiūrėti – visuomenei vis dar priimtiniausia ir suprantamiausia darželio auklėtojos funkcija…

Tačiau darželis nėra saugojimo įstaiga, į kurią vaikai ryte atiduodami, o vakare pasiimami, o auklėtoja nėra tik prižiūrėtoja… Pedagogas jau šiame amžiaus tarpsnyje ne tik atlieka svarbų vaidmenį vaiko gyvenime, bet ir padeda šeimai, ją remia, konsultuoja, šviečia.

Kaip šiandien vyksta būsimų „sąmoningos visuomenės laisvų ir kūrybiškų piliečių“ ugdymas valstybėje (vizija „Lietuva 2030“)? Kaip ikimokyklinė įstaiga nuolatiniame skurde ir įtampoje įstengia vykdyti įsipareigojimus valstybei, tėvams? Kaip nekonfrontuoti su steigėjais, tėvais ir visuomene, nesipykti tarpusavyje, iškęsti dažną sąmoningą kiršinimą ir supriešinimą ? Šie klausimai itin aštriai keliami Šiaulių miesto ir rajono ikimokyklinių įstaigų darbuotojų profesinėje sąjungoje pastaraisiais metais. Šiaulietėms labiausiai rūpi, kaip jaučiasi darželio pedagogai ir kokį lygį pasiekė jų nuolat patiriamas stresas? Kokia auklėtojų savijauta ir sveikata, kas labiausiai alina ? Kaip auklėtojų būsena įtakoja jų darbo kokybę, santykius šeimoje?

Auklėtojų darbo sritis – visiems aiški ir žinoma, tad visi jaučia pareigą patarti, nurodyti, reikalauti. Kaip tinkamai auklėti vaikus žino ne tik pedagogai ir tėvai, bet ir valdžia, politikai, spauda… Darbe patiriamas nuolatinis neužtikrintumas – tai įtampa tarp pedagogės įgyto aukštojo išsilavinimo dalykinių žinių ir situacijos, kurioje reikia veikti realiai. Suderinti žinias ir veiksmus, kasdien prisitaikyti prie kintančių sąlygų, galimybių, berniukų ir mergaičių, už kuriuos ji atsakinga, skirtingų poreikių, klausimų, gebėjimų… Tik profesionalas, kvalifikuotas savo srities specialistas yra pasirengęs ir geba atlikti visa tai, kas auklėja ir ugdo vaiką, skatina ir padeda tėvams, vykdo valstybės užsakymą ir vis dar sugeba džiaugtis savo profesine veikla. Tačiau nuolatinė gynyba nuo papildomų išorės reikalavimų, biurokratinės kontrolės, viršininkų nepagarbos, skurdžios buities, o šiuo laikmačiu – dar ir nuolatinio finansinio prievartavimo, fiziškai ir dvasiškai alina ikimokyklinio ugdymo pedagoges.

Privalai gerbti vaiką, būti lankstus ir kūrybingas, smalsus ir atviras, pasirengęs spontaniškiems veiksmams. Privalai būti ramus, linksmas ir žaismingas, greitai reaguojantis, empatiškas, komunikabilus ir atidus. Būti profesionalioms ir konstruktyviai taikyti žinias įmanoma, bet yra trukdžių, kurie dažnai ne tik diskredituoja profesiją, bet ir žemina, išnaudoja auklėtojas.

Kadangi Šiaulių ikimokyklinių pedagogų profsąjunga kasmet tradiciškai sėda prie apskrito stalo aptarti savų problemų su socialiniais partneriais (savivaldybės švietimo skyriaus ir ikimokyklinių įstaigų vadovais), 2010 m  gruodžio mėn.  pasikalbėjome apie auklėtojos pareiginiame apraše minimą „aplinkos kūrimo“ funkciją.

Profsąjungiečių nuomone, ši funkcija turėtų būti išgryninta, t. y. konkrečiai išvardintos veiklos, kurias privalo išmanyti ir atlikti pedagogė darbo vietoje. Juk profesionaliai dirbti įmanoma tik tiksliai sutarus, kokius darbus būtina atlikti vykdant vieną ar kitą ugdymo funkciją. Tai yra ir auklėtojos teisė. Kokius profesinius gebėjimus turi parodyti auklėtoja, kurdama estetišką ir patrauklią aplinką, ką konkrečiai ji turi nuveikti ir kuriose srityse kelti savo kvalifikaciją ? Ar grupės aplinkos kūrimas – tai rūpinimasis dažais, baldais, užuolaidomis, tėvų lėšų pritraukimas, ugdymo priemonių gamyba, žaislų pirkimas ? Ar auklėtoja privalo nuravėti gėlynus, sukasti smėlį, nušluoti takus, plauti ir dezinfekuoti žaislus ? Ar auklėtoja nusipelno būti aprėkta ir pašiepta dėl tikrintojams neįtikusios sienų spalvos, seno linoleumo, savo šukuosenos, aprangos ?

Šiaulietės auklėtojos pasiūlė ne tik aptarti šią problemą,bet ir bandyti parengti visoms įstaigoms bendrą rekomendacinį funkcijos aprašo projektą, padedantį tartis dėl auklėtojos pareiginių funkcijų sukonkretinimo.

Deja, aptarus problemą ir pasidalijus patirtimi, įrodyti, kad tokios rekomendacijos padėtų ne tik kokybiškiau dirbti, bendradarbiauti, bet ir kurti palankesnį mikroklimatą įstaigose, nepavyko. Ikimokyklinių įstaigų ir švietimo skyriaus vadovės mūru stojo PRIEŠ auklėtojos funkcijų tikslesnį apibrėžimą. Paaiškėjo, kad visuose Šiaulių darželiuose vyrauja draugiški santykiai tarp administratorių ir darbuotojų, visur pakanka žodinių susitarimų ir darbuotojų pasiaukojimo visiems reikalingiems darbams atlikti… Direktorės mano, kad auklėtojai pakanka vykdyti tai, ką nurodo įstaigos vadovas, o švietimo skyriaus specialistų nuomone, aplinkos kūrimo funkcija yra tokia plati, kad jos smulkiai išaiškinti tiesiog neįmanoma…

O ką manote Jūs, kitų miestų ir rajonų ikimokyklinės pedagogės? Ar tikrai ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikla reglamentuojama tik „šiltų, draugiškų, šeimyniškų santykių tarp administracijos ir darbuotojų“ pagrindu? Ar ne laikas tiksliai įvardinti kiekvieną darbą, jo atlikimui reikalingą laiką, lėšas, darbo sąlygas, įkainį? O gal tikrai ikimokyklinukams pakanka būti tik prižiūrimiems ir pamaitinamiems ? Gal ir ikimokyklinėse įstaigose palaipsniui bus skatinama pedagogus keisti socialiniais darbuotojais (kaip vos neatsitiko Lietuvos vaikų globos namuose)?

Koks turėtų būti šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo pedagogo pareiginis aprašas? Ar esate juo patenkinti savo įstaigoje?

Pasidalinkime patirtimi ir nuomonėmis.

Rasa Jasmontienė yra Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė,
Daiva Kavaliauskienė yra Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės pavaduotoja.

Kategorijos: Naujienos, Nuomonių ratas, Švietimas | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: