Ar tausojame laisvadienius? (0)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Skelbiame  Žintauto Liaugodo rašinį.  parašyti paskatino alkas.lt rašiniai apie siūlymus Kūčių ir Vėlinių šventes pripažinti ne darbo dienomis.

Pastaruoju metu kilusios kalbos dėl lapkričio 2-osios(Vėlinių) ir gruodžio 24-osios(Kūčių) dienų reikalavimo paskelbti valstybinėmis nedarbo dienomis iššaukia situacijos aptarimą ir įvertinimą. Šio rašinio tikslas – atkreipti dėmesį, kokiame kontekste norima įgyvendinti sumanymą. 

Lapkričio 2 d. – Vėlinės

Lapkričio 1d. Katalikų Bažnyčios (KB) laikoma Visų Šventų diena. Ši diena Bažnyčios paskelbta šventine diena. Lapkričio 2 diena – Vėlinių diena, nešventine. Gilioje lietuvių liaudies tradicijoje šis laikas, apimantis apie pusantro mėnesio, kai medžiai meta lapus ir visa gamta apmiršta, yra vadinama vėliu laiku arba Vėlinėmis. Tuomet prisimenami mirusieji giminės ir artimieji, jiems atiduodama pagarba. Tai daroma ramiai, be įtampos su derama rimtimi ir nesiblaškymu. Nežiūrint į KB pastangas sureikšminti lapkričio 1-ą dieną kaip Visų Šventų šventę, absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų lapkričio 1-oji diena nusistovėjo kaip centrinė Vėlinių diena, kai pagerbiami giminės ir artimieji, o ne bažnytiniai šventieji.

  1. Siekimas paskelbti lapkričio 2 dieną Vėlines nedarbo diena, neatitinka laikmečio dvasios. Sureikšminus vienos konfesijos Visų Šventų šventę – lapkričio 1-ąją, pastūmus Vėlines į lapkričio 2-ą, butų diskriminuojami Lietuvos žmonės. Žmonės to nesupras, neįvertins ir nepritars.
  2. Teigimas, kad žmonės nespėja apvažiuoti per vieną dieną visų giminės kapų, nesiremia lietuvių   tradicija, kurioje mirusių pagerbimas siejamas su visomis kalendorinėmis ir šeimos šventėmis. Artimųjų kapai lankomi visus metus, o žiūrint į šias dienas dar labiau papildo gausų „juodųjų kaspinų“ dienų sąrašą, nekeliantį tautos dvasios ir laimingo gyvenimo siekio. Šiais laikais, paprastai tolimesni kapai aplankomi iš anksto, išvengiant grūsties ir neteisinga manyti, kad tauta patiria dvasinį diskomfortą.
  3. Užuot įnešus sumaištį, tikslinga būtų lapkričio 1-mą dieną pervardinti į Vėlines, susitelkiant į paminėjimą tų žmonių, kurių dėka mes gyvename ir gyvuoja mūsų valstybė, tuo pačiu suvienijant Lietuvos piliečius atstovaujančius skirtingas tautas, tikėjimus ir pažiūras, tačiau vienijamus prigimtinės pagarbos savo mirusiems artimiesiems.

Gruodžio 24 d. – Kūčios

Tradiciškai Kūčios švenčiamos vėlokai vakare, kai iš bet kurio Lietuvos taško, esant šiuolaikiniam susisiekimui, be problemų galima pasiekti geidžiamą šventimo vietą laiku. Pagal senąsias Kūčių ir Kalėdų tradicijas, tai nebuvo masinio persivalgymo ir tuo labiau persigėrimo šventės. Tuo tarpu šiandien šių švenčių stalai lūžta nuo valgių ir gėrimų. Todėl r skyrimas dar vienos dienos maisto, gėrimų, o taip pat ir dovanų (tai irgi nebūdinga tautos tradicijoms) masiniam pirkimui, skatins tik dar didesnį persivalgymą, persigėrimą ir dar didesnį išlaidavimą, po kurio žmonės gyvena depresijoje, o prekyba tiesiog apmiršta. Kadangi ši šventė laukiama ir nėra netikėta, neiškyla problemų iš anksto jai pasiruošti.

  1. Esamos dvi laisvos kalėdinės dienos, kurios paprastai buvo sujungiamos su gretimu savaitgaliu ir tapdavo keturiomis ar penkiomis šventinėmis dienomis, pasižymi persivalgymu ir tuščiu televizijos žiūrėjimu – tai aiškiai rodo pardavimai ir televizijų kova dėl žiūrovų pritraukimo – smarkiai padidina žmonių sergamumą ir mirtingumą, kadangi išveda iš natūralaus gyvenimo ritmo ir įstumia į priverstinį prailgintą šventimą. Juolab – už savaitės laukia dar vienas švenčių maratonas – Naujieji Metai.
  2. Gilesniam tautos tradicijų įsisavinimui Kūčių paskelbimas laisvadieniu neduos jokio teigiamo rezultato, nes tai nesiejama su gilesnių ir prasmingesniu tradicijų skatinimu. Priešingai, nukreipia dėmesį nuo vis labiau populiarėjančios Žiemos Saulėgrįžos šventimo gruodžio 21- ą dieną, tradicijos. Žymiai naudingiau vieną iš kalėdinių laisvų dienų perkelti į Žiemos Saulėgrįžos šventimą.

Išvados

1. Lietuva garsėja Europoje kaip šalis turinti daugiausia metinių švenčių ir laisvadienių. Seime nuolat vyksta diskusijos, kaip sumažinti šventinių dienų skaičių. Todėl reikalavimai įvesti dar papildomų laisvų dienų sukels sumaištį ir paskatins priimti neapgalvotus ir žalingus sprendimus, kenkiančius Lietuvai ir jos gyventojams, tuo pačiu užkirs galimybę ateityje priimti sprendimus paskelbti laisvomis dienomis žymiai reikšmingesnes datas.

2. Piliečių raginimai pasirašyti tokio pobūdžio peticijas, neišanalizavus visų aspektų, yra neatsakingi, nes dauguma žmonių, negalvodami ir neturėdami supratimo apie visumą,  lengva ranka pasirašys tokį populistinį pasiūlymą.

3. Lietuvių tradicinis švenčių ratas pasižymi tolygiais laiko tarpais išdėstytomis kalendorinėmis šventėmis. Šią sistemą sėkmingai gaivina  ir naudojasi tūkstančiai Lietuvių tradicinės kultūros entuziastų. Šiuolaikiniai medikų ir psichologų tyrimai rodo, kad žmogaus darniam gyvenimui užtikrinti reikalingos didesnės šventės, pasikartojančios kas pusantro mėnesio. Tai patvirtina tradicinės lietuvių kalendorinių švenčių sistemos, kur šventės išdėstytos tolygiais tarpais, reikšmingumą. Taip pat tyrimai rodo, kad per didelis dienų skaičius skiriamas šventei, yra žalingas žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.

4. Reikalavimas lapkričio 2 ir gruodžio 24 dienas padaryti laisvadieniais yra nepamatuotas,  žlugdantis galimybę įteisinti tradicines lietuvių kalendorines šventes: Pavasario Lygiadienį, kuris visame pasaulyje pažymimas ir kaip Žemės diena; Rudens Lygiadienį, kartu žymimą kaip baltų vienybės dieną; Jorės šventę – žemdirbystės sezono pradžią ir kitas reikšmingas datas.

2010-11-14

Kategorijos: Laiškai Alkui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *