Kas svarbiausia Lietuvos lenkams (9)

Premjerai Kubilius ir Tuskas Varšuvoje, 2009 m., V.Olkusniko nuotrauka

Premjerai Kubilius ir Tuskas Varšuvoje, 2009 m., V.Olkusniko nuotrauka

Skelbiame Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus atsakymus į  Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ (2010 11 04)  žurnalisto Jaceko Pavlickio (Pawlicki) klausimus

„Mums sunku suprasti Varšuvos kaltinimus, kad lenkų tautinė mažuma negerai traktuojama Lietuvoje“, – sako „Gazetai Wyborczai“ Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Jacekas Pavlickis: Pone Ministre Pirmininke, Varšuvoje tenka girdėti, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai blogi. Pasikeitimas nuomonėmis apie Lietuvos lenkų mažumą virto žodžių karu. Iš kur toks atšalimas?

A. Kubilius: Nepasakyčiau, kad santykiai yra blogi. Mums niekas nepakito – Lenkija ir toliau svarbi kaimynė. Bet Lenkijoje iš tikrųjų dabar kitaip kalbama apie Lietuvą.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) tvirtina, kad Lietuva nuvylė Lenkiją …

Tai stebina. Gal prasideda kažkoks naujas etapas mūsų santykiuose, įstojus į ES ir NATO? Lenkija – didelė valstybė ir gal todėl keičia požiūrį į kaimynus? Mes stengiamės atlikti namų darbus, susijusius su lenkų tautine mažuma. Yra dar tam tikrų spręstinų klausimų, bet santykiuose su kaimynais reikia kantrybės.

Varšuva netenka kantrybės. Mūsų Užsienio reikalų ministerijos manymu, Lietuva nevykdo pažadų ir mažai daro, siekiant išvengti lenkų tautinės mažumos diskriminavimo. Problemų sąrašas ilgas: lenkiškų pavardžių rašyba, lenkiškoji gatvių rašyba lenkų gyvenamuose regionuose, lenkų švietimo problemos.

Nesunku sudaryti skundų ir dejonių sąrašą. Mes galime nuogąstauti A. Baranausko gatvės Seinuose klausimu [lietuvių tautinė mažuma reikalauja, kad XIX a. vyskupo Antoni Baranowski, kurį lietuviai laiko lietuviu, gatvė būtų pavadinta Antano Baranausko gatve, arba dėl Berznyko paminklo [Vilniaus manymu Paneriuose nužudytų lenkų paminklas yra per arti lietuvių, kurie žuvo 1920 m. kovose su lenkais, kapų, tuo pačiu įžeidžia lietuvius]. Mums tai labai jautrūs klausimai. Mus stebina lenkų nuogąstavimai dėl lenkų tautinės mažumos švietimo Lietuvoje. Ko gi čia nuogąstauti?

Mums nepatinka valstybinių lietuviškų mokyklų steigimas lenkų gyvenamose teritorijose. Jos sudaro konkurenciją blogiau įrengtoms lenkų mokykloms.

Lietuvoje yra 60 lenkų mokyklų. Be to, yra daugiau nei 30 lenkų ir lietuvių klasių kitose mokyklose, kurios irgi įgyvendina lenkų ugdymo programą. Tad yra apie 100 lenkiškų švietimo įstaigų.

Mūsų ambasadorius neseniai „Lietuvos žinių“ dienraščiui pasakė, kad lietuviškai dėstomų dalykų skaičiaus didinimo planai nepadeda integruotis Lietuvos lenkams.

Mums sunku suprasti šiuos kaltinimus. Be daugelio lenkų mokyklų, čia veikia lenkų universitetas. Kalbant apie vadinamąsias etnines mokyklas Lenkijoje, apie 60 % užsiėmimų jose vyksta kita nei lenkų kalba, o 40 % – lenkiškai. Lietuvoje tokiose mokyklose šios proporcijos atrodo taip: 95 % (lenkų kalba) ir iki 5 % (lietuvių kalba).

Europos Parlamento narys Jaroslavas Kalinovskis (Jarosław Kalinowski) adresavo Europos Parlamento vadovui Ježy Buzekui (Jerzy Buzek) laišką, kuriame daugiau nei keturiuose puslapiuose išvardijo Lietuvos lenkų diskriminavimo pavyzdžius.

Žinau apie tą laišką, bet dėl lenkų švietimo nematau problemos. Mes galime taikyti lenkų mažumai Lenkijos sprendimą, tačiau ar būsite tuomet patenkinti? Yra kita problema: lenkų mokyklas baigęs jaunimas turi problemų su lietuvių kalba ir tai jam trukdo toliau mokytis.

Tikra problema yra, pavyzdžiui, nuosavybės grąžinimas lenkams Vilniaus regione. Atitinkamų įstaigų paprašiau, kad šią problemą sutvarkytų per dvejus metus.

Tai naujas lenkų nuosavybės grąžinimo klausimo sprendimo terminas?

Mes irgi turime problemų su reprivatizacija. Lenkų dominuojamame Šalčininkų regione klausimas išspręstas 95 %. Vilniaus apylinkėse – 80 %. Turime problemų Kaune ir Vilniuje. Nesakau, kad išvengėme klaidų, tačiau stengiamės tai išspręsti.

Kada ir kaip bus išspręsta lenkų pavardžių rašymo dokumentuose problema – ryškiausias Vilniaus neįvykdytų pažadų pavyzdys?

Mūsų vyriausybė buvo pirma, kuri po 15 metų diskusijų ir pažadų balandį pateikė šią problemą sprendžiančio įstatymo projektą. Tačiau šis projektas neturi daugumos paramos. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad visos pavardės turi būti rašomos lietuviškai. Dabar arba toliau bandysime priimti įstatymą Seime, arba pritaikyti Latvijos sprendimą.

Taigi, pirmame paso puslapyje pavardė būtų užrašyta lietuviškai, o antrame – lenkiškai?

Ne tik. Problema susijusi ir su kitomis tautinėmis mažumomis, pavyzdžiui, rusais. Pavardė yra ne kalbos, o tapatybės klausimas. Tačiau kartais sunku išspręsti problemą, kurią lydi tiek emocijų. Suprantu lenkų jautrumą dėl „w“ raidės [lietuvių kalboje nėra „w“, todėl Kowalski užrašomas kaip Kovalski]. Apsiginkluokime kantrybe ir derėkimės toliau.

Dialogas dėl lenkiškų pavardžių ir gatvių pavadinimų trunka jau 15 metų …

Aš dažnai lankausi lenkų gyvenamuose regionuose ir žinau, kas jiems rūpi. Iš tikrųjų, jie kalba ne tik apie mokyklas ir turto grąžinimą, bet ir apie geresnių kelių statybą. Štai tokios problemos.

Jūs pasakėte, kad Lenkijos politikai kaitiną atmosferą, ir kad visa tai tikriausiai susiję su situacija Lenkijoje. Ar nemanote, kad Lietuvos parlamento pasipriešinimas pavardžių rašymo klausimu yra situacijos Lietuvoje atspindys?

Pastaruosius aštuonerius metus iki mūsų [konservatorių] valdė socialdemokratai ir faktiškai nieko nesiėmė spręsdami pavardžių klausimą, o aštrios Varšuvos reakcijos nebuvo. Kodėl netikėtai pavasarį pavardžių klausimas tapo svarbiausias?

O iš kur toks Lietuvos pasipriešinimas? Gal dėl istorijos ir tarpukario ginčo dėl Vilnijos?

Istorija vaidina svarbų vaidmenį abiejose šalyse. Ir jūs, ir mes neatsikratėme praeities kompleksų, tačiau jie nėra svarbiausi santykiuose su Lenkija. Lenkija labai svarbi regione ir tai daug svarbiau nei lenkiškoji „w“ lietuviškuose pasuose.

Bet, norint gerai bendradarbiauti, reikia išspręsti senas problemas. Ministras Sikorskis ryžtingas ir sako: pakanka pažadų.

Mūsų santykiai žymiai svarbesni, nei kurio nors ministro ar net premjero nuomonė.

Ar bandėte kalbėti su ministru pirmininku Tusku, siekdami sumažinti įtampą?

Mes susitikinėjome Briuselyje. Pernai aš pasiūliau premjerui Tuskui susitikti mums jautriose vietose – Suvalkų apylinkėse, o jums – Šalčininkų ir Vilniaus regione. Detalių suderinti nepavyko, bet kvietimas vis dar galioja.

Gal atėjo abiejų pusių simbolinio gesto metas?

Esu atviras ne tik dėl gestų, bet ir dėl tikrų žingsnių. Kartais dialogui nepadeda didelės šalies spaudimas.

Didžioji Lenkija spaudžia mažąją Lietuvą ir tai nepatinka Vilniui?

Mes tik skaitome Lenkijos pareiškimus, bet nedramatizuojame. Nereikia pasiduoti emocijoms.

Ar nemanote, kad visos šios problemos tiesiog kažkokio lietuvių komplekso Lenkijos atžvilgiu atspindys?

Nežinau. Manau, kad Vilnijoje gyvenančių lenkų ir žydų kultūros ir istorijos palikimas yra Lietuvos lobis. Bet Vilniaus regiono gyventojai gyvena jau XXI amžiuje ir regiono plėtra nepaprastai svarbi. Pernelyg didelis dėmesys pavardėms ar gatvių pavadinimams tolina mus nuo svarbiausio tikslo: ekonominės ir socialinės plėtros.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

9 komentarai

  1. Jolanta:

    Pagarba premjerui už tokius atsakymus! O lenkų žurnalistas tik dar kartą parodė tikrą Lenkijos veidą

  2. Jonas Vaiškūnas:

    Premjeras čia šneka gerai. Bet pažiūrėti reikia ką jis daro. Ir vertinti pagal darymą o ne pagal kalbėjimą, deja.

    • Žemyna:

      Papildau: ir pažiūrėti į kur dabar, praėjus tiek metų, nuklydo 🙁 ir jis pats, ir visa, nežinia, ar bent kiek Lietuvai dirbanti partija! Atrodo, šiai partijai reikia tik mūsų mokesčių, o užduotis kiti nurodo…

  3. vydimantas:

    “Mes stengiamės atlikti namų darbus, susijusius su lenkų tautine mažuma. Yra dar tam tikrų spręstinų klausimų, bet santykiuose su kaimynais reikia kantrybės.”

    Iš šitų premjero žodžių atrodo, kad jis ruošia kažkokius namų darbus, užduotus, kaip suprantu, kaimynystėje gyvenančio Mokytojo.
    Ar slaviškai kalbantys Lietuvos piliečiai irgi yra to Mokytojo klasėje?
    Ir kas tuose moksluose toliau pažengę: Lietuvos “lenkai” ar premjeras?
    O gal premjeras tą Lietuvos kalbinę (premjerui – tautinę) mažumą laiko ne savo šalies piliečiais, o “kaimynais”.
    Du premjero sakiniai ir daug klaustukų!

  4. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

  5. Politikai visai neatsižvelgia į mokinių, ypač pradinukų sunkumus, o mokytojai jų nesupranta. Gimtakalbiam lietuviukui penkiskart lengviau išmokti lenkiškai (ir rusiškai) nei gimtakalbiam nelietuviukui (rusiukui ar lenkiukui) lietuviškai. Todėl Seinų krašte visi lietuviai moka LENKIŠKAI, o Vilniaus krašte visi kitakalbiai moka RUSIŠKAI. Mano aptarnaujamo Šalčininkų rajono laikraštis 80% tiražu buvo rusų kalba.
    Prieš 25 metus Švietimo ministerija liovėsi vykdyti Atgimimo veikėjų suformuluotą Lietuvos švietimo koncepciją ir iki šiol neparūpina kitakalbių mokyklų bibliotekoms adaptuotų skaitinių su tarimo turėklais. Vienintelė priemonė buvo “Šviesos” išleisti 1978 skaitiniai ketvirtokams lietuviams “В детские годы” (serija “Mokinio biblioteka”, bet ta serija tuo ir pasibaigė, o po 20 metų, kai mokytojai rusistai persikvalifikavo anglistais, neatgijo. Rusų ir lenkų kalbos padargai ir ausys skiria tik 9 kirčiuojamus balsius. Llietuviai turi 60 balsinių, o raidžių jiems tik 12, todėl raštas neparodo, kaip atpažinti ir ištarti.i
    Pietryčių Lietuvos rezervate 70% kitakalbiukų iki 7 metų negirdėję savo aplinkoje lietuvių kalbos, mokykloje verčiami mokyits kurčnebyliškai – iš vadovėlių ir pratybų skirtų gimtakalbiams. “Lietuvių kalbos pradinio ugdymo BENDROJI programa ” ugdo tų vaikų neapykantą kalbai. Suaugusių lietuvių neapykantą lenkų kalbai ir jos mokytojams pats mačiau…

    • Žemyna:

      Kaip suprantu, Tamsta nuoširdžiai pergyvenate dėl ŠMM neprofesionalumo, arba gal ir bendradarbiavimo su… ne Lietuva.
      Gal galėtumėte pats Tamsta imtis veiksmų ir kitus paorganizuoti?
      Pvz., pasinaudoti nemokama pasaulio kalbų tarties svetaine Forvo. com, ten susirasti lietuvių kalbą forvo. com/languages/lt/ , ir „įveisti” paskyrą savo, klasės, vadovėlio ar kt. vardu, kad vaikai žinotų, kur ieškoti.
      Tada liks reguliariai, bent pora dienų iš anksto surašyti teksto, kurio mokomasi, žodžius, ir pačiam, mokytojai ar kam kitam juos įgarsinti, arba įgarsins kiti Forvo savanoriai. Vaikams bus naudingas užsiėmimas internete. Galima įrašyti žodžius po vieną, arba ne itin ilgais sakiniais (kaip frazę), arba ir taip, ir taip, t.y., išklausyti įrašyti ir išklausyti įgarsintus kiekvieną žodį atskirai, o paskui ir visą iš jų sudarytą sakinį.
      To nauda ta, kad vaikai ir per pamoką iš mokytojos, ir vėliau internete išgirs, kaip žodis bei sakinys tariamas tiek kartų, kiek tik reikės. Nauda būtų didesnė, jei pamokų tekstai būtų iš anksto įrašomi ir įgarsinti – juk savanoriai gali kurią dieną neužsukti, susirgti, tada būtų šaukštai popiet. Būtų gerai visiems, kas kitakalbius lietuvių kalbos moko, supažindinti su šia galimybe, įdėti svetainės nuorodą, kad visi galėtų naudotis.

    • Žemyna:

      Beje, pažiūrėjau – Tamstos svetainėje kažkodėl tikrą pavadinimą, koks turėtų būti (национальные общины), kažkodėl keičia Kremliaus iškreipta jo prasmė – национальные меньшинства. Nuo kiekvieno nuoširdaus ir sąžiningo žmogaus, taip pat ir nuo jūsų priklauso, ar tie žmonės kartos tikslingai iškraipytas sąvokas pagal tomaševskius, ar pagal tikrąją jų reikšmę, t.y., pagal TMAPK, ir tuo prisidės prie piktavalių užmačių pragaišties.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: