Gabija: Kartu su nešvariu vandeniu iš dubens neišpilkite ir ten besimaudančio vaiko (8)

Jonas Vaiškūnas:
Aš NEMĖGSTU popiežesnių už popiežių perkrikštų, Saibabos materealizuotų žiedų, smilkalų, krišnuistų rūbų ir lietuviškos jogų fizkultūros, bet aš gerbiu brolius krikščionis, tikrus žiedus ir tikrus Indijos jogus. Tikiuosi, kad alkas.lt vieta kur galima būti atviriems.” (Iš komentarų straipsniui  A.Mamontovas: Mes iki šiol esame pagonys”

Gerbiamas Jonai,
esate kiek piktokas kitų tikėjimų atžvilgiu. Tarsi koks kalavijuotis – inkvizitorius – egzorcistas, o tai tikro baltų pagonio (ar bent siekiančio tokiu būti) jokiu būdu nepuošia.

Silpnesnių nervų žmones tai gali netgi atkratyti nuo pagonybės ir priversti sutikti su kryžiuočių- okupantų tvirtinimais, esą “…pagonys – žiaurūs fanatiški stabmeldžiai, be gailesčio žudantys ir kraugeriškiems dievams aukojantys kito tikėjimo žmones; jiems terūpi alus, gašlūs pasilinksminimai ir gėrybių pasisavinimas jėga, jų tikėjimui prieštaraujančius jie niekina, tremia, paverčia vergais… Jų laukinės dainos primena vilkų staugimą, drabužiai – žvėrių apdarus, o būstai – purvinus guolius meškų, kurias jie laiko savo pramotėmis.” Ir t.t. (iš lenkiškos kilmės metraščių). Na, toks mūsų baltų apibūdinimas ar Jums neprimena to, ką netiesiogiai pasakėte apie komentatorės Agnės1615 gerbiamus indėnus bei indus?

Kiek suprantu, ponia (ar panelė) Agnė nesiūlo Jums tapti perkrikštu, tik rekomenduoja, ieškant savo tautos istorinių ir religinių šaknų, pasidomėti viso pasaulio humaniškiausių religijų istoriniu ir prasminiu kontekstu – gal ką bendro, svarbaus, tikro atrasite (bent jau Indijoje – tikrai atrasite), taip įsigilinsite, sutvirtėsite, šį bei tą gal sužinosite ir apie savos religijos istoriją. Juk tai svarbu, ar ne?

Dėl krišnaistų – kiek teko pažinoti, tai labai puikūs, dvasingi, patikimi žmonės. Tvirtos šeimos,padorumas, darbštumas, aukštasis išsilavinimas. ir – jokio alkoholio, cigarečių ir pan. Labai intelektualūs, viskuo besidomintys, gamtą ir Žemę gerbiantys žmonės. Ir atrodo puikiai, nes užsiiminėja amžinuoju indoarijų “sportu” – vediškąja hatha-jogos sistema. Puiku, kad šita sveikos gyvensenos ir harmonijos sistema populiarėja visame pasaulyje, visuose sluoksniuose – bus daugiau sveikų, grakščių, jaunatviškų ir optimistiškų žmonių, kurie retai serga, yra kūrybingi, darbingi, pareigingi. Žinote, norėčiau, kad mano sūnus taip gyventų. Kad visas Lietuvos jaunimas ne alaus šventes švęstų (netgi Kernavėj), “žoleles” rūkytų, pseudopagonimis apsimetę, merginas -sugyventines keistų ir pilvukus “lietuviškus” ant kiaulės lašinių augintų, o bent porą kartų per mėnesį aplankytų jogos centrą.

Manau, kad senovės baltai TIKRAI turėjo savo sveikatinimo sistemą, kurią sunaikino kryžiuočiai. Manau, kad jie smerkė girtavimą. Manau, kad aukščiausieji žyniai tikrai nepasigerdavo ir, ko gera, nevartojo užmuštų gyvūnų mėsos (visokie ten Lasickiai ir kiti tendencingi “metraštininkai” man nėra autoritetas). Manau, kad lietuvių sveikatinimo sistema buvo labai artima jogai (žodis “joga” – tai liet. “jėga”, “jungtis”), Ajurvedai, tik dėstyta lietuviškais terminais. Pagonis – blaivus, sveikas, etiškas žmogus. Nes sveikas, gražus, energingas, pozityvus žmogus gali daugiau bėdos kožnam režimui pridaryti, negu apsmurgęs, energijos neturintis, pretenzingas “intelektualas”…

Ar galite “Alko” skaitytojui pasiūlyti pagoniškąsias etines, moralines, šeimos, sveikatinimo, mitybos ir gyvensenos, ekologijos normas? Būtent tai dabar Lietuvai svarbiausia – sergame,degraduojame, nykstame. Labai reikėtų tokios rubrikos.

Ką tai reiškia – “popiežesnių už popiežių perkrikštų”? Apie kokius popiežius ir perkrikštus čia kalbate? Kam naudoti tokią pseudokrikščionišką terminiją? Pagalvokite apie tai.

Pridursiu, kad nors esu tikrų tikriausia lietuvė, man labai patinka smilkalai. Ir indų rūbai – nors jais nesirengiu, bet man gražu. Ir mantros, ragos, indų dainos, nors pati priklausau etnografiniam lietuvių dainų ansambliui. ir labai mėgstu kartkartėmis pasiskaityti poeto Sigito Gedos (juk jis buvo tikras lietuvis, ar ne?) puikiai išverstą “Bhagavadgytą”. Tokia baltiška pasaulėjauta ten…

Džiaugiuosi, kad mano sūnus apsilankė Indijoje, pabendravo su Vilniaus krišnaistais – metė gerti ir rūkyti, baigė mokslus ir dar labiau domisi lietuviškąja ikikrikščioniška religija.

Jonai, yra senas geras posakis – “Kartu su nešvariu vandeniu iš dubens neišpilkite ir ten besimaudančio vaiko.” Jūs darote Lietuvai reikalingą darbą, todėl pagalvokite apie tai.

Klestėk, mielas “Alkai”.

Gabija (Bitė), baltistikos specialybė, dėstytoja

Kategorijos: Laiškai Alkui, Visi įrašai | Žymos: .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: